Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. C. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažinti kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 312 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

– pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimas 9 mėnesiams;

– pagal BK 312 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 7 mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. C. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. C. įpareigota per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jai uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaitytas A. C. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. dvi paros.

Nuosprendžiu priteista iš A. C. ir K. B. solidariai 1 930 Eur turtinės žalos atlyginimo E. K..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. B., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. C. nuteista už tai, kad viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, atliko vandališkus veiksmus kapinėse ir tyčia sunaikino bei sugadino svetimą turtą, o būtent: A. C., veikdama bendrininkų grupe su K. B. ir D. K. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), 2022-06-27, apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse, D. K. nurodžius su kirviu sudaužyti E. K. mirusios mamos V. J. kapo paminklą, D. K. kirviu sudavus į paminklą ne mažiau kaip 4 smūgius, o K. B. tuo pačiu kirviu sudavus ne mažiau kaip 50 smūgių, ji tuo pačiu kirviu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į kapo bendros 1 781 Eur vertės paminklą ir taip jį sudaužė.

2. Be to, A. C. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. ji 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste iš ikiteisminio tyrimo metu nenustato asmens neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 100 Eur įgijo 0,003 gramo narkotinių medžiagų – kokaino, jį laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2022-06-29 19.26 val., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji A. C. neginčija jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimo teisėjų kolegija ir pasisako.

6. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų; BK 259 straipsnio 2 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas neteisėtai įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. BK 284 straipsnis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 312 straipsnio 1 dalis, inter alia, numato, kad tas, kas suniokojo paminklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai A. C. už BK 284 straipsnyje, 312 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinius nusikaltimus ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą laisvės apribojimo bausmes, kurias subendrino apėmimo būdu, paskirdamas A. C. galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti trys nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), apeliantės kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad ji nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantės asmenybę, t. y. kad ji inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdama praeityje teista, turėdama neišnykusį teistumą, nedirba, bausta administracinėmis nuobaudomis. Šių duomenų visumos kontekste apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajai A. C. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, pažymėtina, savo rūšimi yra švelniausia bausmė, numatyta A. C. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, 312 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, sankcijose, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, – antra pagal sunkumą bausmė (švelniausia bausmė už šią nusikalstamą veiką yra viešieji darbai), jas subendrinus bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant kitas švelnesnes bausmes, A. C. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant ją per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas A. C. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių nuteistosios bausmei individualizuoti aplinkybių vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamai A. C. paskirtos laisvės apribojimo bausmės už atskirus padarytus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 312 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo – negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, todėl nėra pagrindo jas švelninti.

9. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo ir jos individualizavimo klausimai yra išimtinai teismo prerogatyva. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-7-2-699/2016, 2K-253-699/2018).‏‏‎ Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. C., atsižvelgė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos bausmės individualizavimo kontekste nepadarė.

10. Pažymėtina, kad nuteistosios A. C. padarytos veikos yra tyčinės. Inkriminuotas nusikalstamas veikas ji padarė būdama praeityje teista (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-03-07 baudžiamuoju įsakymu ji buvo nubausta BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui (t. 5, b. l. 94) (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-15 nutartimi ši paskirta ir neatlikta 132 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą (bauda sumokėta 2022-08-22 (t. 5, b. l. 95). Be to, ji ne kartą bausta administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal ANK 481 straipsnį, už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose pagal ANK 484 straipsnį ir kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nes visos paskirtos baudos sumokėtos (t. 5, b. l. 87–91). BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. C. nusikalto būdama anksčiau teista, esant neišnykusiam teistumui, todėl ji laikytina recidyviste ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šie duomenys rodo, kad apeliantės A. C. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jos susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, ji nesistengia pakeisti, pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės nebe pirmą kartą teisiamai A. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose įtvirtintos ir taip savo rūšimi švelniausios laisvės apribojimo bausmės (išskyrus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kurio sankcijoje švelniausia bausmė yra viešieji darbai) paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

11. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistosios A. C. padarytų nusikalstamų veikų ar jos asmenybės pavojingumą tiek, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 312 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2011, 2K-95/2014). A. C. paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmę A. C. baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas netinkamai.

12. Vien tai, kad, nuteistosios A. C. nuomone, teismas jai paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, kai maksimalus šios bausmės terminas yra 2 metai (BK 48 straipsnio 2 dalis), ir, be kita ko, uždraudė jai per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kai, pažymėtina, ji, kaip pati pripažino apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nusikalto būdama neblaivi (nors teismas šios aplinkybės ir nepripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte), be to, viena iš šioje byloje jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, susijusi su neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti (apklausiama teisme A. C. pripažino, kad savo namuose laikė narkotines medžiagas savo reikmėms), priešingai apeliantės tvirtinimui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bausmė jai paskirta pažeidžiant bendrąsias bausmių skyrimo taisykles.

13. Įvertinusi nuteistosios asmenybę, jos pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti, kad A. C. už padarytas net 4 tyčines nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be kita ko, uždraudžiant jai per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, yra per griežta, neatitinkanti padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir nuteistosios asmenybės. Simbolinės, A. C. pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

14. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2023-12-21 nuosprendį nuteistosios A. C. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios A. C. apeliacinį skundą.