Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė I. S. parodė, kad iš pradžių norėjo parduoti visą 0,30 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 600000,00 Lt. Tačiau šį turtą norėjo parduoti greitai per 2,5 mėn., ir kadangi už tokią didelę sumą surasti pirkėją sudėtinga, nekilnojamojo turto agentūroje pasakė, kad sutiktų parduoti 0,15 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, o 0,15 ha ploto žemės sklypą pasilikti sau. Nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ surado pirkėją – atsakovę, kuri sutiko pirkti 0,15 ha žemės sklypą gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu ir kad 0,15 ha ploto žemės sklypas už ieškovų lėšas būtų atskirtas ir liktų ieškovams. Nuvykę pas notarą ten buvusiam dokumentus ruošusiam asmeniui pasakė, kad faktiškai yra perkamas 0,15 ha ploto žemės sklypas ir kad atsakovė sutarties kainą moka tik už 0,15 ha sklypą, tačiau buvo nurodyta, kad šių sąlygų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti nereikia, kad užtenka šalių sudarytos „buitinės“ sutarties apie faktinį atsiskaitymą tik už 0,15 ha ploto žemės sklypą. Sutartį, jog atsakovė atsiskaitė tik už 0,15 ha ploto žemės sklypą ir kad 0,15 ha žemės sklypas po atidalijimo, kuris bus vykdomas ieškovų lėšomis, turės būti grąžintas ieškovams, paruošė nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Šio sutartys agentūroje buvo surašytos dvi: pirma, analogiškomis sąlygomis kaip ir pateikta byloje, tik be šulinio, tačiau atsakovei išreiškus pageidavimą, jog šuliniu naudotųsi tiek ieškovai, tiek atsakovė, buvo surašytas ir pasirašytas antras sutarties variantas, kuriame numatyta sąlyga dėl naudojimosi šuliniu, o pirmas variantas išmestas kaip šiukšlė. Taip pat paaiškino, kad iš karto po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 0,15 ha ploto žemės sklype, kurį laiko savo, pasistatė kemperį, kuriame gyveno grįžę į Lietuvą atostogų, atsakovės prašymu dėl jos anūko saugumo aptvėrė prūdą, kuris taip pat pateko į ieškovams faktiškai priklausiusią žemės sklypo dalį. Po metų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo savo žemės sklypo dalyje pasistatė metalinį garažą, ten laiko savo daiktus, kuriuos atsakovė liepė išsinešti iš jos nusipirkto garažo. Gyvendami Amerikoje tvarkyti žemės sklypo atidalijimo reikalus įgaliojo D. M., kuriam pervesdavo pinigus, kad apmokėtų atidalijimo darbus. Kai sužinojo, kad sklypas atskirtas, pareikalavo atsakovės jį perrašyti, tačiau pastaroji tempė laiką, nuolat sakė, kad yra užsiėmusi, vėliau pareikalavo 23000,00 Lt už sklypo perrašymą už tai, kad galėtų sau įsivesti atskirą šulinį, nes jis lieka ieškovų pusėje, už drenažą. Nurodė, kad sutiko net su tokiomis sąlygomis, tačiau atsakovė pasakiusi, jog jos advokatas nurodęs, kad sklypas teisiškai jos ir kad ieškovai nieko neįrodys, bei atsisakė grąžinti ieškovams priklausančią sklypo dalį, už kurią nebuvo sumokėjusi.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė parodė, kad 2005-07-04 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi iš ieškovų įsigijo 0,30 ha ploto žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), už 450000,00 Lt. Ieškovas A. S. išreiškė norą atpirkti 0,15 ha sklypo, kadangi 2 arus šio sklypo faktiškai buvo užėmęs kaimynas Č., kuris su A. S. už užimtą sklypo dalį seniai buvo atsiskaitęs, bei atpirkęs sklypo dalį, dar kartą ją padalinti, kad sutvarkyti sklypo ribas su kaimynu. 2005-07-05 su ieškovu A. S. atsakovės įsigyto namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, gerdami šampaną, pasirašė sutartį, kurią ieškovas bendrais žodžiais išvertė į rusų kalbą. Sutartį suprato taip, kad sutinka leisti atidalinti sklypą į du sklypus, sutinka, kad už atidalijimo darbus sumokės ieškovai ir kad sutinka vėliau po atidalijimo darbų atlikimo parduoti ieškovams tą dalį žemės sklypo, kurioje nėra gyvenamojo namo bei kitų pastatų už abiems priimtiną sutartinę kainą. Žodį „skolinga“ suprato taip, kad yra skolinga už atidalijimo darbus. Jei būtų žinojusi, jog 2005-07-05 sutartis reiškia, jog yra skolinga ieškovams už pusę žemės sklypo, nebūtų tokios sutarties pasirašiusi. Be to, šiai 2005-07-05 sutarčiai apskritai didelės reikšmės neteikė, kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pas notarą, save laikė teisėta viso įsigyto turto savininke. Sklypo atidalijimo darbus leido tvarkyti A. S., kadangi jis įtikino turįs pažįstamų ir pats pasisiūlė tai atlikti. Taip pat paaiškino, kad visą laiką nuo 2005 iki 2011 metų leido ieškovams gyventi 0,15 ha žemės sklypo dalyje iš 0,30 ha įsigyto sklypo dalies, pasistatyti ten kemperį, kadangi tarp šalių buvo geri santykiai. Prūdą A. S. aptvėrė savo iniciatyva iš atsakovės įsigytame ūkiniame pastate buvusių atliekamų statybinių medžiagų. Vėliau į ieškovų naudotą sklypo dalį ėmė ateiti svetimi žmonės, girtavo, išmušė atsakovės namo stiklą, todėl nusprendė nebeleisti ieškovams naudotis sklypo dalimi. O po to, kai sklypo padalinimo darbai buvo baigti, pasiūlė ieškovams tvarkyti dokumentus dėl sklypo pardavimo, tačiau ieškovai pirkti nesutiko, ėmė grasinti.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta K. V. parodė, kad yra nekilnojamojo turto agentė, iki 2008 m. pabaigos dirbo agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2009 m. dirbo agentūroje „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad į ją kaip į nekilnojamojo turto agentę kreipėsi I. S. dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimo. Jai šio turto parduoti nepavyko, jis buvo parduotas tarpininkaujant kitai nekilnojamojo turto agentūrai. Po šio turto pardavimo I. S. vėlgi kreipėsi dėl tarpininkavimo paslaugų, žodžiu prašė pardavinėti 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji, K. V., rado klientą, bet paaiškėjo, jog žemės sklypo atidalijimo darbai nėra baigti ir dokumentai nėra sutvarkyti. Pažymėjo, jog tarpininkaudama 0,15 ha sklypo pardavime buvo į jį nuvykusi, buvo pas atsakovę namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo atsakovė, jos sūnus ir marti, atsakovė patvirtino, kad 0,15 ha žemės sklypo dalis priklauso ieškovams. Ji, K. V., siūlė atsakovei padėti greičiau sutvarkyti atidalijimo darbus, dokumentus banke dėl sklypo hipotekos, tačiau atsakovė nesutiko, sakė, kad pati viską padarys. Liudytojai susidarė įspūdis, kad atsakovė vilkina atidalijimo darbus.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas P. Č. parodė, kad nuo 1994 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovų, šiuo metu atsakovės kaimynas. Paaiškino, kad po nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties ieškovas A. S. buvo atėjęs ir pranešė, kad pardavė namą ir pusę sklypo, kitą pusę pasiliko sau. Paaiškino, kad vykdys sklypo atidalijimo darbus ir tuomet atiduos jam, P. Č., 2 arus, kuriuos jis iš ieškovų įsigijo 1998 m. Be to, nurodė, kad sau pasiliktoje pusėje ieškovai apsitvėrė prūdą, pasistatė kemperį, po metų - metalinį garažą. Grįžę į Lietuvą savo sklypo dalyje gyveno, elektros energiją ir vandenį pasijungdavo iš jų, Č., sklypo.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklaustas M. Č. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir jos sutuoktinis P. Č..

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas G. Š. parodė, kad dirbo vadybininku nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkavo parduodant ieškovams priklausiusį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovai labai skubėjo, turėjo išvažiuoti, todėl kad greičiau parduotų turtą nusprendė sau pasilikti 0,15 ha sklypo dalį, kurią norėjo atskirti detaliuoju planu, kuris tuo metu buvo daromas apie penkis metus, o pardavinėti 0,15 ha sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. Skelbimas apie turto pardavimą taip pat buvo dėl 0,15 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. Turtu susidomėjo atsakovė, kuri jį apžiūrėjusi tą pačią dieną apsisprendė pirkti. Iš pradžių sakė, kad pirks be paskolos iš banko, tačiau vėliau nurodė, kad ims paskolą, todėl sandorio įforminimas užtruko. Kadangi atsakovės paimtos banko paskolos užtikrinimui reikėjo įkeisti perkamą turtą, o neatskirtos dalies sklypo įkeisti negalima, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė, kad parduodamas visas 0,30 ha ploto žemės sklypas. Sąlygos, kad sutarties kaina yra tik už 0,15 ha sklypo dalį pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė, kadangi esant tokiai sąlygai bankas neduotų atsakovei kredito. 2005-07-05 susitarimas tarp šalių buvo pasirašytas nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, jį surašė jis, G. Š., arba sekretorė. Jų buvo du variantai: pirmas be šulinio, tačiau kadangi šulinys stovėjo ieškovams likusioje sklypo dalyje, o atsakovė sakė irgi norinti naudotis šuliniu, todėl surašė antrą variantą – su šuliniu, kurį šalys pasirašė.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad yra ieškovo A. S. sūnėnas. Paaiškino, kad po gyvenamojo namo ir 0,15 ha žemės sklypo pardavimo ieškovai iš karto į jiems likusią 0,15 ha sklypo dalį parsivežė ir pasistatė kemperį, po metų pasistatė metalinį garažą. Kemperyje gyveno ieškovų sūnus M. S., yra gyvenę kiti giminaičiai. Be to, ieškovai įgaliojo jį, D. M., tvarkyti sklypo atidalijimo dokumentus, tuo pagrindu pervesdavo pinigus, kuriuos per tris kartus vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti už atliktus atidalijimo darbus.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga matyti, kad ieškovai iš pradžių ketino parduoti visą jiems nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausiusį nekilnojamąjį turtą už 600 000,00 Lt, šiam tikslui pasitelkdami tarpininką – nekilnojamojo turto agentūrą (b. l. 95, 99). Kaip teismo posėdžių metu nurodė ieškovė I. S., ko iš esmės neginčija ir atsakovė, šį turtą ieškovai norėjo parduoti greitai - 2,5 mėn. laikotarpyje, kadangi išvyko gyventi į JAV. Ieškovai, supratę, jog parduodamas objektas didelis, todėl sunkiai parduodamas, nurodė nusprendę parduoti namą su ūkiniu pastatu bei pusę, t.y. 0,15 ha jiems priklausančio žemės sklypo, ką patvirtino 2014-06-10 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. Š., dirbęs nekilnojamojo turto vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodęs, jog pardavinėjamas (paskelbtas skelbimas) buvo 0,15 ha žemės sklypas, bei byloje esanti trišalė preliminarioji sutartis Nr. 0(duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad parduodamo objekto (duomenys neskelbtini), kaina nuo planuotos 600000,00 Lt sumos sumažėjo iki 450000,00 Lt sumos (b. l. 6). Ieškovai nurodo, kad 2005-07-04 šalių sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad atsakovei parduodamas visas 0,30 ha bendro ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), o ne 0,15 ha, dėl kurio pardavimo faktiškai buvo susitarta, dėl to, kad sklypas buvo neatidalintas į du atskirus sklypus su savo unikaliais numeriais, dėl ko atsakovė nebūtų galėjusi realiai perkamos 0,15 ha sklypo dalies įkeisti ir gauti kreditą turtui įsigyti. Dėl šios priežasties buvo sudaryta 2005-07-05 sutartis Nr. 2005-07-05/PI, kurioje atsakovė pareiškė ir savo parašu patvirtino, jog sutinka, kad 0,30 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų ieškovų lėšomis detaliuoju planu padalintas į du sklypus po 0,15 ha, kadangi atsakovė už 0,15 ha nėra atsiskaičiusi su ieškovu A. S., ir sutinka vieną iš sklypų (be pastatų) perduoti/perleisti ir t.t. ieškovui A. S. (b. l. 11). Iš sutarties turinio akivaizdu, kad ja šalys patvirtino, jog 2005-07-04 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis dalyje, kurioje nurodyta, jog atsakovei už 150000,00 Lt parduotas visas 0,30 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra fiktyvi, bei susitarė dėl restitucijos natūra, t.y. atsakovei grąžinant ieškovams pusę, t.y. 0,15 ha žemės sklypo, už kurį nėra sumokėjusi, grąžinimo išlaidas apmokant ieškovams, taikymo. Tačiau šioje byloje atsakovė nesutinka vykdyti 2005-07-05 sutartimi prisiimto įsipareigojimo atlikti fiktyvios 2005-07-04 sandorio dalies dėl pusės iš 0,30 ha žemės sklypo restitucijos, grąžinant nenusipirktą turto dalį ieškovams, motyvuodama tuo, kad nesuprato 2005-07-05 šalių sudarytos sutarties turinio, t.y. jog yra neatsikaičiusi už pusę nusipirkto žemės sklypo.

Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės paaiškinimus pripažintina, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi. 2014-03-27 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė, duodama paaiškinimus dėl 2005-07-05 sutarties sudarymo aplinkybių, nurodė, kad ši sutartis sudaryta pas ją virtuvėje, kad ieškovas A. S. turėjo keletą jos variantų, kad išgėrė šampano, ir apsvaigusi, gerai nesuprasdama lietuvių kalbos, kadangi ieškovas A. S. ją išvertė ne pažodžiui, o bendrais bruožais, jos neskaičiusi pasirašė, manydama, jog pasirašo dėl sutikimo dėl žemės sklypo atidalijimo, kurį finansuos ieškovai, ir dėl sutikimo ateityje parduoti ieškovams pusę žemės sklypo už sutartą kainą. 2014-06-05 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pirmą tokios sutarties variantą 2005-07-04 pasirašė nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau nepamena kokioje, o antrą variantą, kuris yra byloje, 2005-07-05 pas atsakovę virtuvėje, išgėrę šampano, po ko ieškovas A. S. jos turėtą pirmą sutarties egzempliorių pasiėmė ir sudraskė. Nurodė, kad kalbos apie pusės sklypo dalies atpirkimą tarp šalių buvo visą laiką. 2014-06-09 teismo posėdžio metu, paklausta, kada konkrečiai prasidėjo kalbos, kad, anot atsakovės, ieškovai pusę sklypo atpirks, nurodė, kad einant pas notarą tokių kalbų dar nebuvo, kad 2005-07-05 ryte paskambino ieškovas A. S. ir pasakė, kad reikia greitai pasirašyti popierių, jog jis nori atpirkti 0,15 ha sklypo, kadangi kaimynas P. Č. realiai yra užėmęs 2 arus sklypo, už kuriuos su A. S. yra seniai atsiskaitęs, ir kad ieškovas A. S. nori sutvarkyti reikalus su juo, atpirkdamas dalį sklypo, nuo kurio dalį atiduos kaimynui A. Č.. Tokią sutartį pasirašė, nes taip pat buvo suinteresuota padalinimu, tam, kad išspręstų klausimą su kaimynu P. Č. ir jo tvora. 2014-10-15 teismo posėdžio metu paprašyta dar kartą paaiškinti, kada prasidėjo kalba, kad ieškovai nori atpirkti pusę sklypo, ir kam ieškovams reikia atpirkti, jei gali pusės neparduoti, paaiškino, kad neprisimena, kada ieškovai tokį norą išreiškė, jį motyvavo tuo, kad patinka vieta, gerai sutaria su kaimynais, kad buvo likę daug daiktų, kurių nebuvo kur dėti. Tuo tarpu ieškovė I. S., paaiškindama 2005-07-05 sutarties sudarymo aplinkybes, nuosekliai nurodė, kad ji sudaryta nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovai šią sutartį rengė, kad buvo du jos variantai, pirmas – kuriame nekalbama apie šulinį, ir antras, atsiradęs atsakovės iniciatyva, kuriame aptarta, kad šulinio, kuris lieka ieškovų pasiliktoje sklypo dalyje, naudosis abi šalys lygiomis teisėmis. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, kito viso bylos nagrinėjimo metu (kiekvieną posėdį atsakovė nurodydavo vis kitokias 2005-07-05 sutarties sudarymo aplinkybes). Parodymų pasikeitimo atsakovė nemotyvavo. Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pažymėtina, kad kai vertinami nuoseklūs daugkartiniai vienos šalies parodymai ir kitos šalies parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovės I. S. daugkartiniai parodymai yra nuoseklūs ir bylos nagrinėjimo metu nekito, tuo tarpu atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, be aiškios ir svarbios priežasties bylos nagrinėjimo metu keisti kiekvieno posėdžio metu. Be to, ieškovės I. S. nurodytas aplinkybes, kad 2005-07-05 sutartis buvo parengta ir šalių pasirašyta nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo – liudytoju apklaustas šioje agentūroje dirbęs asmuo, tarpininkavęs sudarant 2005-07-04 pirkimo – pardavimo sutartį, G. Š., kuris nurodė, kad 2005-07-05 sutartį parengė pats, arba agentūros sekretorė, kad buvo du jos variantai, ir kad antras variantas atsirado atsakovės iniciatyva, įtraukiant sąlygą, susijusią su naudojimusi šuliniu. Šios aplinkybės paneigia atsakovės 2014-03-27 teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog 2005-07-05 sutartį sudarė alkoholio (šampano) įtakoje, nesuprasdama kalbos, kadangi sutartis sudaryta nepriklausomo asmens patalpose, byloje nėra duomenų, jog atsakovei buvo sudarytos kliūtys tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis, juolab, kad tiek ieškovės I. S., tiek liudytojo G. Š. parodymais pati atsakovė išreiškė pageidavimą keisti sutarties sąlygas, kas ir buvo padaryta. Tačiau atsakovė 2005-07-05 sutartyje pareikštą pareiškimą, jog nėra atsiskaičiusi su ieškovu A. S. už 0,15 ha žemės sklypo dalį atsikirtimų forma ginčija tik tuomet, kai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neapmokėtos sklypo dalies vertės priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad atsakovės pareikšti atsikirtimai, ginčijant 2005-07-05 sutarties sąlygas dėl neatsiskaitymo už 0,15 ha žemės sklypo dalį, kuri liko faktinėje ieškovų nuosavybėje, yra jos gynybinė pozicija, kurią paneigia byloje esantys duomenys.

Be to, teismas sprendžia, jog aplinkybes, kad 0,30 ha ploto žemės sklypas 2005-07-04 prikimo – pardavimo sutartyje nurodytas tik fiktyviai, formaliai, o tokio veiksmo tikrasis tikslas ir motyvas buvo atsakovei gauti kreditą turto įsigijimui, patvirtina CK 4.171 straipsnis, pagal kurį hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, o įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi (CK 4.171 straipsnio 1, 8 dalys, akto redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2012-07-01), bei teismo posėdžio metu liudytoja apklausta notarė J. P., parodžiusi, jog ne visą sklypą, o tik jo dalį būtų buvę galima parduoti tuo atveju, jei šalys būtų pateikusios sklypo padalinimo planą, kuriame nustatytos bendraturčių dalys bei susitarta dėl naudojimosi tvarkos. Kaip minėta byloje neginčijamai ieškovų paaiškinimais, liudytojo G. Š. parodymais, bei ko iš esmės neginčija ir pati atsakovė (CPK 187 str. 1 d.), nustatyta, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimas buvo skubus, todėl logiškai pagrindžiama, jog ieškovai, išvykdami gyventi į JAV, neturėjo galimybių (dėl laiko stokos) daryti sklypo padalijimo projekto, kuriame būtų galėję nustatyti realiai parduodamo ir pasiliekamo sau sklypo dalių bei naudojimosi jomis tvarkos (CPK 185 str.). Be to, bylos medžiaga matyti, kad nors po 2005-07-04 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nekilnojamųjų daiktų perdavimas ir jų priėmimas buvo įformintas pardavėjų ir pirkėjos pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 10), t. y. ieškovei formaliai perėjo nuosavybės teisės į visą 0,30 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (CK 6.393 str. 4 d., 6.398 str.), tačiau faktiškai puse, t.y. 0,15 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nuo pat 2005-07-04 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, priėmimo – perdavimo nuosavybėn akto pasirašymo iki sklypo atidalinimo 2011 metais ieškovai naudojosi kaip savu, t.y. byloje neginčijamai įrodyta (ieškovų paaiškinimais, liudytojų P. Č., M. Č., D. M. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga - fotofiksacijomis), bei atsakovės pripažinta (CPK 187 str. 1 d.), kad ieškovai iš karto po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pasistatė kemperį, tvora apsitvėrė prūdą, kuris patenka į ieškovams likusio sklypo ribą, po metų pasistatė metalinį garažą, grįžę į Lietuvą atostogų ten gyvendavo, kemperyje gyveno ir ieškovų sūnus, kiti giminaičiai (b. l. 16, 114-115). Maža to, ieškovai buvo pradėję naudotis disponavimo jiems likusios žemės sklypo dalies teise, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentę dėl 0,15 ha sklypo dalies pardavimo, ką patvirtino 2014-06-10 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. V., nurodžiusi ir tai, kad atsakovė jai patvirtino, kad ieškovai yra faktiniai 0,15 ha sklypo dalies savininkai, tik nebaigti tvarkyti sklypo atidalinimo dokumentai ir jų nuosavybė neįregistruota. Teismas laiko, kad asmuo nesantis faktiniu sklypo savininku (nors formaliai jis registruotas kito asmens vardu), nepardavinėtų sklypo. Be to, logiškai nepagrindžiama, kaip asmuo, esantis teisėtu sklypo savininku leistų puse jam priklausančio sklypo šešerius metus, t.y. nuo įsigijimo 2005 m. iki atidalijimo 2011 m., naudotis ir valdyti kitiems asmenims – šiuo atveju buvusiems sklypo savininkams. Atsakovė tokį savo elgesį grindžia gerais šalių santykiais, tikėjimusi, kad ateityje vėl bus kaimynais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalys iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo 2005-07-04 buvo pažįstamos apie mėnesį (preliminarioji sutartis sudaryta 2005-05-28 (b. l. 6)), kas neduoda pagrindo spręsti, jog tarp šalių galėjo susiklostytų tokie artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai, kurie leistų pagrįsti atsakovės šešerių metų atsisakymą nuo dviejų iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių, t.y. nuo 0,15 ha žemės sklypo naudojimo ir valdymo (CPK 185 str.).