Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas ieškovo, atstovaujamo advokato, pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsisako ieškinio, nes atsakovė grąžino 800 Eur. Kadangi pinigai buvo grąžinti po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, nes po pinigų perdavimo ieškovas su ja daugiau kaip 3 metus (iki ieškinio pateikimo) nebendravo, neprašė grąžinti avanso, neaišku, kodėl nesudaryta pirkimo-pardavimo sutarties (dėl kurios buvo perduotas avansas), ji (atsakovė) tik perdavė avansą motinai, kuri turėjo sudaryti sandorį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė ieškovo Š. O. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei V. Č. dėl avanso priteisimo ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-37034-592/2019.

4. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė grąžino ieškovui avansą, vienareikšmiškai nepatvirtina ieškinio pripažinimo, ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Parengiamasis teismo posėdis ir buvo paskirtas tam, kad išsiaiškinti ginčo esmę, t. y. kodėl ieškinys pareikštas būtent atsakovei, o ne namo savininkei, kurios butas buvo parduotas, kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

5. Teismas konstatavo, kad 2016-08-06 raštelis patvirtina pinigų perdavimą atsakovei, tačiau jame nėra nurodyta, kokie yra atsakovės konkretūs įsipareigojimai. Teismas pažymėjo, kad po atsakovės atsiliepimo į ieškinį, kuriuo taip pat prašoma nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, ieškovas nenurodė ir nepateikė papildomų įrodymų apie ginčo šalių susitarimo esmę, apie bendravimą dėl namo pirkimo-pardavimo ar raginimą grąžinti avansą. Iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ir liko neaišku, kodėl nesudaryta namo pirkimo-pardavimo sutartis ir iki kada ji turėjo būti sudaryta, kodėl atsakove nurodyta ne buvusi namo savininkė (atsakovės motina). Teismas padarė išvadą, kad ginčo esmė yra neatskleista, dėl ko yra atsakingas ir ieškovas, be to, atsakovė teigia nepažeidusi sutartinių įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o atsakovės – netinkamas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2019-12-09 nutartį ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas 200 eurų už advokato paslaugas ir žyminį mokestį. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Atsakovė 800 eurų negrąžino 3 metus, o namą pardavė kitiems asmenims. Atsakovė žinojo, kad turi grąžinti pinigus, tačiau ieškovui pinigų negrąžino.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-09 nutartį. Nurodo, kad ieškovui negalėjo būti sumokėta jo reikalaujama suma anksčiau nežinant jo gyvenamosios vietos ar banko sąskaitos numerio. Ieškovas nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į atsakovę dėl 800 Eur išmokėjimo. Pažymi, kad 2016-08-03 Š. O., ketindamas pirkti atsakovės mamai J. Č. (buv. J. A.) priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 800 Eur, kuriuos atsakovė tik perdavė juos mamai. Dėl ieškovo ketinimų sumokėti likusią sumą už namą atsakovės mamai J. Č. abejonių nekilo, kadangi ieškovas nedelsdamas pradėjo gyventi name ir jame gyveno kurį laiką. Vėliau ieškovas iš namo išsikraustė, dėl atsakovei nežinomų priežasčių namo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, jokių kontaktų atsakovei nenurodė. Pažymi, kad namą pardavė ne atsakovė, o jo savininkė buvo J. Č.. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir atsakingai, grąžino visą ieškovo reikalautą sumą nedelsdama, t. y. iš karto po to, kai susipažino su ieškovo ieškiniu. Atkreipė dėmesį, kad ši suma ieškovui būtų grąžinta anksčiau, jei jis būtų kreipęsis į atsakovę nurodydamas savo adresą ar sąskaitos numerį banke.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui nutraukus civilinę bylą, ieškovui nebuvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

12. Šalių elgesys vertintinas ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir iki ieškovui pareiškiant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius irodymus, ieškovo elgesį iki pareiškiant ieškinį, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovui nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinys yra itin lakoniškas, prie ieškinio nėra pridėta rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti kitokią išvadą. Tuo tarpu atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad ji nuosavybės teise neturėjo namo ir ieškovas ketino namo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne su atsakove, o su jos mama. Atsakovė tik paėmė iš ieškovo pinigus ir perdavė juos motinai. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos mamai sudarius namo pirkimo-pardavimo sutartį su kitu pirkėju, joms nebuvo žinomas atsakovo adresas ir kiti duomenys, kuriais galima būtų su ieškovu susisiekti ir grąžinti jam avansą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais atsakovės teiginiais.

13. Byloje pateiktas 2016-08-06 raštelis patvirtina tik pinigų perdavimo atsakovei faktą, tačiau jame nėra nurodytas ieškovo adresas ar telefonas, kuriuo galima būtų susiekti su ieškovu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ir tai, kad ieškovas siekė ginčą išspręsti ikiteismine tvarka ir bent jau kreipėsi į atsakovę ar jos motiną dėl avanso grąžinimo nors ieškovui jų adresas, kaip matyti iš ieškinio, buvo žinomas. Šalių sudarytame pinigų perdavimo raštelyje nebuvo numatytas atsakovės įsipareigojimas avansą grąžinti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ji ir neketino parduoti namo, nes namas, kaip minėta, nebuvo atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Taigi, atsakovei negalėjo būti žinoma apie egzistuojančią jos prievolę grąžinti 800 Eur ieškovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė papildomų įrodymų apie ginčo šalių susitarimo esmę, apie bendravimą dėl namo pirkimo-pardavimo ar raginimą grąžinti avansą. Darytina išvada, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl jo paties kaltės, šiam ikiteisminėje stadijoje vengiant bendradarbiauti su kita šalimi, nededant jokių pastangų pranešti apie savo reikalavimą atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tik gavusi ieškovo ieškinį, kuriame, be kita ko, buvo nurodytas ieškovo adresas, iš karto ieškovui pinigus sumokėjo (atliko pinigų perlaidą per paštą), labai tikėtina, kad ieškovui būtų pavykę atgauti pinigus ir nesikreipiant į teismą.

14. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.