Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Arvi“ ir ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „Arvi“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Akvua“, prašydama patvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

3. Teismas iš ieškinio pareiškimo turinio nustatė, jog ieškovė siekia sudaryti notarinį UAB „Arvis fertis“ akcijų perleidimo sandorį, nes, pasak ieškovės, atsakovė 2019-10-31 neatvyko į galutinio sandorio sudarymą ir pasirašymą, todėl prašo teismo patvirtinti tarp šalių UAB „Arvis fertis“ 227 961 vnt. akcijų pirkimo-paradavimo sutartį.

4. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas iš esmės yra ydingas, kadangi reikalaujama teismo įpareigoti atsakovę sudaryti sandorį. Tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms šalių sutarties laisvės principą. Be to, CK 1.138 str. numato civilinių teisių gynimo būdus, kuriais šalys naudojasi, reikšdamos ieškinį (pvz.: prašo priteisti baudą ar netesybas už ikisutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pan.).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

5.1. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad ieškovė ieškinyje kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį. Ieškovė tokio reikalavimo nekelia, kadangi ieškinio reikalavimas yra patvirtinti UAB „Arvi ir ko“ ir UAB „Akvua“ sudarytą UAB „Arvi fertis“ 227 961 vnt. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį taip kaip tai numato CPK 1.93 str. 4 d. (t. y. šioje byloje ieškovė prašo taikyti CK 1.93 str. 4 d.).

5.2. Skundžiamoje nutartyje atsisakymas priimti ieškovės ieškinį motyvuojamas ieškinio reikalavimų „ydingumu“, nors ieškovė ieškinyje nekelia tokių „ydingų“ reikalavimų, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje – teismas pats nurodo reikalavimus, kurie nėra nurodyti ieškinyje, tokius reikalavimus apibrėžia kaip „ydingus“ ir nusprendžia, kad „ydingų“ reikalavimų nagrinėjimas teisme yra negalimas, nes prieštarauja imperatyvioms normoms. Ieškovė ieškinyje remdamasi CK 1.93 str. 4 d. prašo taikyti šią nuostatą ir patvirtinti akcijų perleidimo sutartį būtent taip kaip tai numato CK 1.93 str. 4 d. Maža to, ieškovės ieškinyje nurodytoje teismų praktikoje identiškose situacijose teismai remiantis CK 1.93 str. 4 d., net ir sprendimais už akių, patvirtina analogiškas sutartis. Visa tai patvirtina, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

5.3. Teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį pažeidė CPK 137 str. 2 d. aiškinimą ir taikymą bei teismų praktiką suformuotą be kita ko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018. Nusprendžiant, kad ieškinio reikalavimai yra „ydingi“ buvo iš esmės pasisakyta dėl ieškinio tenkinimo galimybių dar ieškinio priėmimo stadijoje.

5.4. CPK 137 str. 2 d. yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius, teismas atsisako priimti ieškinį. Skundžiamos nutarties motyvai, tokie kaip ieškovo keliami reikalavimai yra „ydingi“, nepatenka į CPK 137 str. 2 d. numatytą baigtinį pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, sąrašą.

5.5. Skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovės ieškinį buvo pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą, kuri įtvirtinta be kita ko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str., Teismų įstatymo 4 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei aktualioje teismų praktikoje.

5.6. Skundžiama nutartimi nuspręsta grąžinti žyminio mokesčio sumą (39 Eur), kuri yra ženkliai mažesnė nei byloje ieškovės pateikti įrodymai apie faktiškai sumokėtą žyminį mokestį (150 Eur). Teismui atsisakius priimti ieškinį turėjo būti nuspręsta grąžinti visą sumokėtą žyminį mokestį. Tokios aplinkybes tik patvirtina, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį neįsigilinęs į ieškovės ieškinio dalyką, pagrindą ir/ar kitas faktines aplinkybes (įskaitant tai patvirtinančius įrodymus), ir net nesusipažinęs su atsisakyto priimti ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, kas sudaro pagrindą nedelsiant panaikinti skundžiamą nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

9. Ieškovė ieškiniu prašo patvirtinti ieškovės UAB „Arvi“ ir ko ir UAB „Akvia“ sudarytą UAB „Arvi fertis“ 227 961 vnt. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas su atsakove sudarė investavimo sutartį, ieškovui gavus kainą už parduotas akcijas, atsakovui jau išreiškus valią pasinaudoti iš šalių susitarimo kylančiomis teisėmis, tačiau vengiant sudaryti galutinį investavimo sutarties vykdymą užbaigiantį sandorį – akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas įgyja teisę reikalauti, kad atsakovas vykdytų savo įsipareigojimus, kaip tai numato CK nuostatos. Pasak ieškovės, šalys atliko pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus ir šią sutartį vykdė, tačiau atsakovė siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovė pateikė ieškinį CK 1.93 str. 4 d. pagrindu. Šioje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

10. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovė negali įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį ir toks ieškinio reikalavimas yra ydingas, atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta. Įvertinus teismui pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad teismas klaidingai nurodo, kad ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį. Priešingai, ieškovė tokio reikalavimo nereiškia, o prašo jau sudarytą sutartį patvirtinti/pripažinti ją galiojančia (CK 1.93 str. 4 d.). Tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovės ieškinį pareikštą atsakovei UAB „Akvua“ panaikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.