Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams J. N. ir V. N. (N.), A. B. ir G. B., J. M. ir J. (J.) M., V. B. ir V. B. (V. B.), V. P. ir V. P. (V. P.), B. M. ir A. M. (A. M.) dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys J. V. (J. V.), akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor bank AS Lietuvos skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. priimtas ieškovo A. S. (A. S.) ieškinys J. N. ir V. N. (N.), A. B. ir G. B., J. M. ir J. (J.) M., V. B. ir V. B. (V. B.), V. P. ir V. P. (V. P.), B. M. ir A. M. (A. M.) dėl kelio servituto nustatymo.

2. 2020 m. rugsėjo 17 d. J. N. ir V. N., A. B. ir G. B., J. M. ir J. M., V. B. ir V. B., V. P. ir V. P., atstovaujami advokato N. Š. (advokatų profesinė bendrija „Iustum“), pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. spalio 14 d. atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prie prašymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė V. B. advokatų profesinei bendrijai „Iustum“ sumokėjo 1 270,50 Eur už 10,5 val. suteiktų teisinių paslaugų (susipažinimas su medžiaga, konsultavimas, kt.), o 2020 m. spalio 13 d. atsakovė V. B. minėtai advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

3. 2020 m. spalio 14 d. byloje įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuris truko 1 val. 18 min. ir kuriame dalyvavo atsakovų atstovas advokatas N. Š.. 2020 m. lapkričio 18 d. byloje vyko antrasis parengiamasis posėdis, kuris truko 46 min. ir kuriame taip pat dalyvavo atsakovų atstovas advokatas N. Š..

4. 2018 m. lapkričio 18 d. atsakovai pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 3 306,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Papildomai atsakovai įtraukė prašymą priteisti 100 Eur, kuriuos 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė A. B. sumokėjo J. T. N. už privažiavimo kelių sąmatos sudarymą bei įtraukė 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovės V. B. sumokėtus 726 Eur minėtai advokatų profesinei bendrijai už pasirengimą ir dalyvavimą pirmajame parengiamajame teismo posėdyje (3 val. teisinių paslaugų) ir už pasirengimą, papildomų įrodymų surinkimą ir atstovavimą antrajame parengiamajame teismo posėdyje (3 val. teisinių paslaugų).

5. 2020 m. lapkričio 25 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame ieškovas prašo bylą nutraukti. Ieškovas prašyme patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalyje, jam yra žinomos. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsisakymo taip pat prašo sumažinti atsakovų prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi priėmė ieškovo A. S. (A. S.) ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-8377-1141/2020 nutraukė. Iš ieškovo A. S. (A. S.) atsakovams J. N. ir V. N. (N.), A. B. ir G. B., J. M. ir J. (J.) M., V. B. ir V. B. (V. B.), V. P. ir V. P. (V. P.) priteisti 3 606,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos dėl bylos nesudėtingumo. Teismas nurodė, kad bylos dėl kelio ir inžinerinių tinklų servituto, kaip ir ši byla, paprastai yra sudėtingos ne teisės, bet fakto klausimais, todėl atsakovo atstovui buvo reikalingas ilgesnis nei įprasta laikas, įsigilinti į tokio pobūdžio bylą. Be to, žemės teisiniai santykiai taip pat pripažįstami turintys tam tikrą specifiką ir reikalaujantys ne tik specialių teisinių žinių, bet ir, kaip šiuo atveju, specialių žinių dėl tam tikrų veiksmų įkainojimo. Šiam tikslui atsakovai turėjo kreiptis dėl sąmatos sudarymo į specialių žinių turintį asmenį (ne teisininką). Teismas taip pat nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad tam tikri darbai už kuriuos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas dubliuojasi. Pažymėjo, kad pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu teismas klausė ieškovo ar galima pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau ieškovas (jo atstovė) paprašė skirti antrąjį parengiamąjį posėdį dėl galimai tikslintinų reikalavimų (servituto atlygintinumo). Taigi, tai, kad atsakovų atstovas, siekdamas kokybiškai atstovauti savo klientus, turėjo pakartotinai pasirengti antrajam parengiamajam posėdžiui, buvo sąlygota iš esmės paties ieškovo. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovų išlaidos už atsiliepimo parengimą yra „išpūstos“. Kaip minėta, už atsiliepimo parengimą atsakovai 2020 m. spalio 13 d. sumokėjo 1 210 Eur. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytų užmokesčių dydžių už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Taigi, dėl ieškovo pirmosios grupės argumentų nėra pagrindo mažinti sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojusių atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, kad sąžiningai savo procesinėmis teisėmis naudojosi ir ieškovas, taip pat aplinkybės dėl jo nedidelių gaunamų pajamų (antroji ieškovo argumentų grupė) taip pat negali lemti situacijos, kad ieškovui pareiškus ieškinio atsisakymą, atsakovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nebūtų priteistos visa apimtimi. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir minėtas išlaidas (3 306,50 Eur), kurias lėmė ieškovo pareikštas ieškinys, priteisia atsakovams iš ieškovo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-26 Vilniaus rajono rūmų nutartį ir teiktą ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo patenkinti bei išspręsti klausimą dėl priimamo sprendimo vykdymo išdėstymo, t.y. nustatant, kad ieškovas atsakovų bylinėjimosi išlaidas sumokėtų per 6 mėn. nuo priimto sprendimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

9.1. Bylą nagrinėjantis teismas tinkamai neatsižvelgė į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, t.y. jog, kai kurie nurodyti atsakovo atstovo atliekami darbai dubliuojasi, pvz. pastovus konsultacijų teikimas, pasirengimas bylai ir pan. Nebuvo vertinta ir ta aplinkybė, kad atsiliepimui į ieškinį parengimui skirtas laikas yra net 10 val. Tačiau ieškovas mano, kad skirti tiek laiko atsiliepimui rengti nereikėjo, kadangi daugelis atsakovų atstovo pateiktų atsiliepimo argumentų į ieškinio reikalavimus yra pateikti iš ieškovui jau rengto 2019-12-05 atsakymo Nr. 14-466/2019.

9.2. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ieškovo pajamos yra nedidelės, todėl jam išmokėti tokio dydžio sumą yra išties sudėtinga. Svarbu pastebėti, kad turtinė asmens padėtis teismų praktikoje yra laikomas kaip vienas iš pagrindų sąlygojantis mažinti bylinėjimosi išlaidas.

9.3. Bylą nagrinėjantis klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo netinkamai taikė teismų praktiką, kadangi šioje situacijoje visi ieškovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo buvo vertinami tik jo nenaudai, tuo tarpu išimtinai kitos šalies naudai. Bylą nagrinėjantis teismas analizuodamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir juose atliktus darbus, nevertino ar atsakovų atstovo nurodyti visi darbai išties buvo būtini atlikti, ar tai nėra pertekliniai darbai, kurie tik didino šalių bylinėjimosi išlaidas.

9.4. Teismų praktikoje yra aiškiai nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiamas klausimas dėl servitutų atlygintinumo, todėl teigti, jog dėl tam tikrų veiksmų įkainojimo atsakovai turėjo papildomų išlaidų, neskaičiuojant parengtis sąmatos išlaidų, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovas laiko, kad byla nėra sudėtinga tiek fakto, tiek teisės klausimų aspektu, atsakovų atstovui nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų. Dėl to nėra pagrindo orientuotis į maksimalius pagal Rekomendacijas apskaičiuotus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius.

9.5. Bylą nagrinėjantis teismas netenkinęs ieškovo prašymo ir matydamas, kad ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo grindė ir ta aplinkybe, jog gauna minimalias pajamas/ savo sunkia finansine padėtimi, todėl 3306,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iškarto sumokėti negalės, vadovaujantis CPK 284 str. 1 dalimi teismas turėjo savo iniciatyva atidėti sprendimo vykdymą, tačiau to dėl nesuprantamų priežasčių nepadarė. Ieškovas teismui yra pateikęs rašytinius įrodymus dėl savo gaunamų pajamų, todėl esant ieškovo sunkiai finansinei padėčiai tikslinga sprendimo vykdymą išdėstyti, t.y. ieškovas atsakovų patirtas išlaidas turėtų sumokėti per 6 mėn.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo A. S. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-11-26 nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

10.1. Būtent ieškovo procesinis elgesys (ir tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai), nepagrįstai inicijavus civilinę bylą, leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog ieškovo reikalavimas sumažinti 10 atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10.2. Ši civilinė byla yra antrasis ieškovo bandymas teisminiu keliu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai įsiteisėjusia 2018-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9210-892/2018 ieškovo ieškinį dėl kelio ir inžinerinių tinklų servituto nustatymo paliko nenagrinėtu ieškovui neištaisius ieškinio trūkumų per papildomai teismo nustatytą terminą.

10.3. Tarp ieškovą atstovaujančios atstovės ir atsakovus atstovaujančio atstovo, advokato N. Š., vyko ilgi susirašinėjimai el. laiškais, taip pat bendrauta telefonu 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais, siekiant išspręsti kilusį ginčą taikiai. Ieškovui (jo atstovei) vengiant pateikti visus aktualius ir archyvinius dokumentus (Ieškovo žemės sklypo suformavimo istorinius duomenis ir pan.), atsakovų atstovas buvo priverstas kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu susipažinti su archyviniais Nekilnojamojo turto registro dokumentais ir išduoti kadastro bei registro bylas ir kitų dokumentų kopijas, siekdamas įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą (2019-12-12 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos išlaidos). Taigi, ieškovui atsisakius geranoriškai bendradarbiauti su atsakovais, atsakovų atstovas buvo priverstas reikalingus dokumentus rinkti savo iniciatyva. Todėl ženkli bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, šalims bandant servituto nustatymo klausimą išspręsti derybų keliu.

10.4. Atsakovų manymu, ieškovas turėjo visas galimybes ne inicijuoti pakartotinį teisminį ginčą su atsakovais, o po 2019-12-05 atsakymo gavimo susitarti su J. V. dėl servituto nustatymo J. V. priklausančiame žemės sklype. Tačiau tik įpusėjus civilinės bylos nagrinėjimui (t. y. užbaigus pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadiją), buvo nuspręsta atsisakyti ieškinio dėl aplinkybių, kurios ieškovui buvo žinomos 2019-12-05 (t. y. iki bylos teisme iškėlimo).

10.5. Teismas teisingai pastebėjo, jog pats ieškovas (jo atstovė) prašė skirti antrą parengiamąjį teismo posėdį dėl galimai tikslintinų reikalavimų, todėl atsakovų atstovo pakartotinis pasirengimas teismo posėdžiui buvo sąlygotas paties ieškovo veiksmų. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovų atstovas ruošėsi dviem skirtingiems teismo posėdžiams, kuriuos skiria beveik mėnesio laiko tarpas (t. y. 2020-10-14 ir 2020-11-18 parengiamieji teismo posėdžiai). Akivaizdu, kad praėjus tokiam laiko tarpui būtina iš naujo įsigilinti į bylos medžiagą, pasiruošti Teismo posėdžio metu, suformuluoti klausimus ieškovui ir t.t. Todėl ieškovo kvestionuojamas laikas, kurio prireikė atsakovų atstovui pasiruošti teismo posėdžiams, yra objektyvus ir pagrįstas.

10.6. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl apelianto deklaratyvūs teiginiai bei subjektyvūs pamąstymai apie tai, kad atsakovų atstovo sugaištas darbo laikas yra per ilgas yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Šias aplinkybes taip pat konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

10.7. Ieškovai neįrodinėjo, kad kurios nors teisinės paslaugos nebūtų buvusios suteiktos, t. y. jog atsakovai sumokėjo už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos ne šioje byloje ar kad apskritai nebuvo suteiktos. Atstovas N. Š. atstovauja ne vieną, o dešimt atsakovų (arba penkias šeimas), kuriems nuosavybes teise priklauso į žemės sklypai, todėl kiekvieno atstovaujamojo atsakovo (šeimos) situacija turėjo būti įvertinama individualiai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bylos dėl kelio ir inžinerinių tinklų servituto, kaip ir ši byla, paprastai yra sudėtingos ne teisės, bet fakto klausimais, todėl atsakovų atstovui buvo reikalingas ilgesnis nei įprasta laikas įsigilinti į tokio pobūdžio bylą.

10.8. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.). Taigi, vien šiuo pagrindu apelianto prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 284 straipsnis reglamentuoja galimybę atidėti, išdėstyti ar pakeisti teismo sprendimo, o ne nutarties vykdymo tvarką. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, bet ne sprendimą. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog CPK 284 straipsnis taikytinas ne tik teismo priimtiems sprendimams, bet ir nutartims, todėl teismas privalėjo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą spręsti ex officio, svarbu paminėti ir tai, jog šio klausimo neišsprendimas skundžiamoje nutartyje neužkirto kelio pačiam ieškovui CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo apimtyje) teismo nutarčiai įsiteisėjus.

10.9. Pasisakydami dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, tariamai patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, atsakovai pažymi, jog ieškovo pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados ir savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Šis rašytinis dokumentas taip pat nepatvirtina, kad ieškovas šiuo metu neturi jokių objektyvių galimybių atsiskaityti su atsakovais už jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ar, tuo labiau, nepatvirtina, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, jo turtinė padėtis kaip nors pasikeis (pagerės).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistos iš ieškovo. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui nutraukus civilinę bylą, netenkintas ieškovo prašymas sumažinti atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovai pateikė teismui patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 3 306,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiame prašyme nurodyta, kad šias išlaidas sudaro A. S. pateiktų dokumentų įvertinimas, aptarimas ir konsultacijos reikalavimo pagrįstumo klausimais (300 Eur); prašymo VĮ „Registrų centras“ dėl susipažinimo su aktualiais ir archyviniais NT registro dokumentais pateikimas, susipažinimas su dokumentais, reikalingų dokumentų kopijų užsakymas (300 Eur); atsakymo dėl reikalavimo nustatyti servitutą nepagrįstumo A. S. atstovei parengimas ir pateikimas (450 Eur); dokumentų įvertinimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui (1 000 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2020-10-14 parengiamajame teismo posėdyje (300 Eur); papildomų įrodymų surinkimas ir pateikimas teismui, pasirengimas ir atstovavimas 2020-11-18 parengiamajame teismo posėdyje (300 Eur); sąmatinės skaičiuojamosios kainos nustatymas (100 Eur).

14. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės, į visus šiuos kriterijus iš esmės atsižvelgė ir nutartyje pagrindė, kodėl nėra pagrindo sumažinti atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas konstatavo, kad bylos dėl kelio ir inžinerinių tinklų servituto, kaip ir ši byla, paprastai yra sudėtingos ne teisės, bet fakto klausimais, todėl atsakovo atstovui buvo reikalingas ilgesnis nei įprasta laikas, įsigilinti į tokio pobūdžio bylą. Be to, teismas sprendė, kad žemės teisiniai santykiai taip pat pripažįstami turintys tam tikrą specifiką ir reikalaujantys ne tik specialių teisinių žinių, bet ir, kaip šiuo atveju, specialių žinių dėl tam tikrų veiksmų įkainojimo. Šiam tikslui atsakovai turėjo kreiptis dėl sąmatos sudarymo į specialių žinių turintį asmenį (ne teisininką). Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad tam tikri darbai už kuriuos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas dubliuojasi. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad kai kurie nurodyti atsakovų atstovo atliekami darbai dubliuojasi, pvz. pastovus konsultacijų teikimas, pasirengimas bylai ir pan. Nebuvo vertinta ir ta aplinkybė, kad atsiliepimui į ieškinį parengimui skirtas laikas yra net 10 val. Ieškovo vertinimu skirti tiek laiko atsiliepimui rengti nereikėjo, kadangi daugelis atsakovų atstovo pateiktų atsiliepimo argumentų į ieškinio reikalavimus yra pateikti iš ieškovui jau rengto 2019-12-05 atsakymo Nr. 14-466/2019. Apeliacinės instancijos su tokiais argumentais nesutinka. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą ir atsižvelgiant į atsiliepimo parengimo datą, maksimali atsiliepimo į ieškinį suma būtų 3452 Eur. Atsakovų prašoma priteisti suma sudaro 1000 Eur. Išlaidos už kliento konsultavimą ir dokumentų analizę paprastai yra įskaičiuojami į procesinio dokumento parengimo laiką. Šiuo atveju susumavus teisinių konsultacijų (300 Eur) ir atsiliepimo į ieškinį (1 000 Eur) parengimo paslaugų sumas, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Priešingai, atsakovų prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma kartu su advokato konsultacija yra perpus mažesnė. Taigi, ieškovo nurodoma informacija apie sugaištą laiką rengiant atsiliepimą nėra esminė, nes prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo parengimą nėra per didelės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad atsakovų advokato į išlaidų sąmatą įtraukti darbai dubliuojasi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtent ieškovo atstovės prašymu buvo paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis dėl galimai tikslintinų reikalavimų. Neabejotina, kad atsakovų atstovas turėjo pasiruošti ne vienam, o dviem parengiamiesiems teismo posėdžiams. Taip pat atsakovų atstovas turėjo dalyvauti dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose. Todėl pagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ne už vieną pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame posėdyje (300 Eur x2, viso 600 Eur).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kitos atsakovų 2020-11-18 pateiktoje teismui sąmatoje nurodytos bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Už prašymų ir atsakymų parengimą Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis sudarytų 552,40 Eur, kai tuo tarpu atsakovai už tokių procesinių dokumentų parengimą patyrė 300 Eur ir 450 Eur. Bendra suma pagal Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius atsižvelgiant į atsakovų atstovo atliktus darbus sudarytų 5256,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad teismas priteisė iš ieškovo maksimalias bylinėjimosi išlaidų sumas.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimą, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo sunkią turtinę padėtį. Visų pirma pažymėtina, kad vien nurodomas gaunamo atlyginimo dydis neįrodo ieškovo sunkios turtinės padėties. Antra, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str., 96 str. 5 d.). Šiuo konkrečiu atveju, atsakovų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidarymą sąlygojo ieškovo procesinis elgesys. Nesant pareikšto ieškinio, atsakovai nebūtų turėję išlaidų. Kaip matyti iš pateikto su atsiliepimu į atskirąjį skundą rašytinio įrodymo, kurį teismas priima kaip aktualų nagrinėjamai bylai, tarp ieškovą atstovaujančios atstovės ir atsakovus atstovaujančio atstovo, advokato N. Š., vyko ilgi susirašinėjimai el. laiškais siekiant išspręsti kilusį ginčą taikiai. Dar ikiteisminėje stadijoje ieškovui buvo išdėstyta atsakovų pozicija dėl ieškinio reikalavimų. Ieškovui iniciavus civilinę bylą, būtent jis, o ne atsakovai turi prisiimti neigiamas šio procesinio veiksmo pasekmes (patirtas bylinėjimosi išlaidas). Be to, nėra pagrindo nesutikti su atsakovais, kad atstovas N. Š. atstovauja ne vieną, o dešimt atsakovų (arba penkias šeimas), kuriems nuosavybes teise priklauso 5 žemės sklypai, todėl kiekvieno atstovaujamojo atsakovo (šeimos) situacija turėjo būti įvertinama individualiai.

19. Ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas netenkinęs ieškovo prašymo ir matydamas, kad ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo grindė ir ta aplinkybe, jog gauna minimalias pajamas/ savo sunkia finansine padėtimi, todėl 3306,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėti negalės, vadovaujantis CPK 284 str. 1 dalimi teismas turėjo savo iniciatyva atidėti sprendimo vykdymą, tačiau to dėl nesuprantamų priežasčių nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad turtinę asmens padėtį patvirtina ne tik gaunamos pajamos, bet ir Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl teismui nebuvo galimybės įvertinti ieškovo turtinę padėtį. Atitinkamai nebuvo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

20. CPK 312 straipsnis nustato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantui atskirajame skunde pareiškus naują reikalavimą, kuris nebuvo reikštas pirmosios instancijos teismui – išdėstyti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą 6 mėn. laikotarpiui, – pastarasis prašymas nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

21. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovams iš ieškovo priteisė 3 606,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (rezoliucinė dalis), nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad priteisia 3 306,50 Eur. Tačiau teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad vadovaujasi atsakovų atstovo pateikta 2020-11-18 sąmata dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje nurodyta bendra patirtų išlaidų suma 3306,50 Eur su PVM. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent 3 306,50 Eur suma buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais ir teismo kaip pagrįsta, todėl teismo rezoliucinė dalis patikslinama sumažinant iš ieškovo atsakovams priteistiną sumą nuo 3606,50 iki 3306,50 Eur.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo atskirąjį skundą, šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti rezoliucinę dalį sumažinant iš ieškovo A. S. (A. S.) atsakovams J. N. ir V. N. (N.), A. B. ir G. B., J. M. ir J. (J.) M., V. B. ir V. B. (V. B.), V. P. ir V. P. (V. P.) priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3 606,50 Eur iki 3 306,50 Eur.

Iš ieškovo A. S. (A. S.) atsakovams J. N. ir V. N. (N.), A. B. ir G. B., J. M. ir J. (J.) M., V. B. ir V. B. (V. B.), V. P. ir V. P. (V. P.) priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.