- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-478/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė (pran.), Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- J. A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SPV-6“
- Trečiasis asmuo
- V. K., R. L., R. U., R. R., Z. M.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-189-123/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV-6“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir atsakovo J. A. B. priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – V. K., R. L., R. U., R. R. bei Z. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „SPV-6“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. A. B. 437 483,50 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2-4, 31-32 b. l.).
Nurodė, kad ieškovui, kuris užsiima nekilnojamojo turto verslu, trečiasis asmuo R. U. pasiūlė įsigyti iš atsakovo, kuriam turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintai atsakovo nuosavybėn. Ieškovo teigimu, jis 2008 m. rugpjūčio 11 d. į atsakovui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 437 483,50 Lt, tačiau dėl trūkumų aukščiau nurodyta išvada nebuvo įvykdyta, todėl atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, t. y. 437 483,50 Lt, kurie grąžintini ieškovui (CK 6.237 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (11-12 b. l.).
Be to, atsakovas J. A. B. pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „SPV-6“, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovui 200 000 Lt nuostolių atlyginimo (83-84, 113-114 b. l.). Atsakovas pažymėjo, kad jis yra pensininkas, neturintis išslavinimo ir nežinantis, kaip turi būti įforminami sandoriai dėl teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pardavimo, todėl turtinių teisių pirkimo būdą jam pasiūlė trečiasis asmuo R. U., kurio nurodymu, atsakovas 2008 m. rugpjūčio 1 d. suteikė įgalinimus tretiesiems asmenims R. L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui) ir V. K. veikti atsakovo vardu, atkuriant jo nuosavybės teises į aukščiau nurodytą žemės sklypą bei jį parduodant. Atsakovo teigimu, tą pačią dieną (2008 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovas surašė testamentą, kuriuo paliko šį sklypą lygiomis dalimis tretiesiems asmenims R. L. ir V. K.; ieškovas dėl atsakovui nežinomų priežasčių nusprendė neįsigyti (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, tretieji asmenys (įgaliotiniai) turėjo galimybę ištaisyti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko išvados Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumus (perskaičiuoti žemės vertę bei nurodyti žemės sklypų adresus Radviliškio rajone) ir grąžinti paminėtą išvadą Radviliškio žemėtvarkos skyriui. Juolab kad įgaliotinis tokią pareigą turi ir pagal CK 6.760 straipsnį.
Pasak atsakovo, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu patvirtintoje eilėje gauti žemės sklypus Kretingos mieste jis buvo įrašytas 33-iuoju numeriu ir turėjo realias galimybes gauti žemės sklypą natūra Kretingos mieste naujai formuojamų sklypų kvartale, tačiau dėl nesąžiningo ieškovo elgesio atsakovas šiuo metu yra įrašytas nurodytame sąraše tik 77-uoju numeriu ir gali nebegauti lygiaverčio žemės sklypo. Tokiu būdu atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos vertina 200 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti (103-105 b. l.). Nurodė, kad išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti pirkimo – pardavimo sutarties objektu, o įgaliojimas nėra turtinių teisių perleidimą įforminantis sandoris, taigi ieškovas siekė įsigyti ne nurodytą išvadą, bet žemės ūkio paskirties sklypą. Ieškovas pažymėjo, jog Radviliškio rajone formavo stambų žemės ūkio paskirties sklypų masyvą, todėl trečiasis asmuo R. U. jam pasiūlė įsigyti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlyginai atsakovo nuosavybėn. Pasak ieškovo, tokia galimybė galėjo būti įgyvendinama tik įgijus įgaliojimus veikti atsakovo vardu pagal aukščiau nurodytą išvadą, kuri buvo persiųsta į Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau dėl trūkumų grąžinta Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui. Dėl šios priežasties sandoris neįvyko. Pasak ieškovo, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų nuostolių dydį, be to, nenurodė neteisėtų ieškovo veiksmų, dėl kurių galėjo kilti atsakovo nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 437 483,50 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 375 Lt žyminio mokesčio ir 590 Lt atstovavimo išlaidų; atmetė priešieškinį (140-143 b. l.).
Nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o išvada dėl žemės perdavimo nuosavybėn nėra pirkimo objektas. Teismo teigimu, šalių susitarimą per tarpininkus parduoti išvadą dėl žemės sklypo, į kurį turėjo būti atkurtos atsakovo nuosavybės teisės, galima vertinti kaip ikisutartinius šalių santykius, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šalys nesusitarė, kaip bus atlyginami nuostoliai, susiję su šio sandorio nesudarymu, jeigu šalys nepagrįstai vengs sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl teismas sprendė, kad ikisutartiniai santykiai liko neįgyvendinti dėl abiejų sutarties šalių nerūpestingumo, nulėmusio tai, jog galutinė šalių valia dėl reikšmingų ir svarbių pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų liko nesuderinta, o byloje nėra aplinkybių, kurios neabejotinai leistų teigti, kad sutartis nebuvo įvykdyta tik dėl vienos šalies kaltų veiksmų ar neveikimo. Be to, teismas pažymėjo, jog derybas dėl būsimos sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 6.564 str., 6.158 str., 6.163 str.).
Teismo teigimu, šalių ikisutartiniai santykiai nesibaigė sutarties pasirašymu, todėl sutarčių laisvės principas lemia tai, jog sutarties sudarymas gali būti bet kada nutrauktas, juolab kad nebuvo pasiektas šalių valia susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimą, susitarimo išreiškimą rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str., 1.73 str.), o tai, jog atsakovas pasirašė įgaliojimus tvarkyti dokumentus ir kitus reikalus, susijusius su žeme, bei atstovauti atsakovui, yra tik atstovavimo santykiai ir tai priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.
Dėl nurodyto teismas konstatavo, jog atsakovo gauti pinigai vertintini kaip ieškovo sumokėtas avansas, o jį sumokėjęs ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti, todėl tenkintinas ieškovo ieškinys (CK 6.309 str. 2 d., 6.237 str.).
Teismas atmetė J. A. B. priešieškinį. Nurodė, jog atsakovo, kuris teigia, kad suteikdamas įgaliojimus tretiesiems asmenims veikti savo vardu, manė, jog perleidžia turtines teises įgaliotiniams, elgesį būtina vertinti, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus bei rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Teismo nuomone, aplinkybės, ką turėjo veikti tretieji asmenys (įgaliotiniai), ir ko jie nepadarė pagal įgaliojimus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teismas nurodė, kad galutinis susitarimas tarp šalių neįvyko, nes ieškovui netiko Klaipėdos apskrities viršininko išvada su trūkumais, o atsakovo motyvas, kad įgaliotiniai turėjo toliau veikti pagal įgaliojimus, nesukuria prievolių ieškovui.
Pasak teismo, atsakovas nepateikė konkrečių jo patirtų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, taip pat byloje nenustatytos visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodyti neteisėti ieškovo veiksmai, dėl kurių atsakovas būtų patyrės nuostolių. Teismas konstatavo, jog vien tuo motyvu, kad pasikeitė atsakovo eilė gauti žemės sklypą statybai Kretingos mieste, ir jis gali nebegauti lygiaverčio sklypo, negalima vertinti kaip atsakovo nuostolius dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes nuostoliai šiuo metu yra tik prielaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – patenkinti priešieškinį (146-148 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai nurodė, kad ikisutartiniai santykiai liko neįgyvendinti dėl abiejų šalių nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo, tačiau be pagrindo atmetė priešieškinį, kadangi preziumuojama, jog ieškovo, kaip verslininko, atsakomybė už nesudarytą pagrindinį sandorį yra didesnė negu atsakovo, kuris yra pensininkas ir neturi išsilavinimo bei patirties, sudarant nekilnojamojo turto sandorius (CK 6.256 str. 4 d.).Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad tokiu atveju, kai šalis nuostolių dydžio tiksliai įrodyti negali, jų dydį nustato teismas. Todėl teismas, nustatęs ne tik atsakovo, bet ir ieškovo kaltę dėl neįvykusio sandorio, privalėjo nustatyti ir atsakovui padarytų nuostolių dydį. Atsakovas prarado vertingą žemės sklypą Kretingos mieste, kurį būtų galėjęs parduoti ar kitaip panaudoti, be to, būtų galėjęs sudaryti preliminarią sutartį su kitais asmenimis dėl būsimo žemės sklypo pardavimo tiek Kretingoje, tiek kitoje vietoje, jeigu ieškovas nebūtų apgavęs atsakovo.Teismas, turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011 suformuotą praktiką, galėjo dalį ieškovo sumokėto avanso pripažinti kaip atliekančio kompensacijos funkciją galimiems atsakovo nuostoliams padengti. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad 2008 m. pabaigoje Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė (visiems žinomas faktas, kurio nereikia įrodinėti), dėl kurios nuvertėjo atsakovo turtinė teisė į žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (167-169 b. l.). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovas atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių atsakovas patyrė nuostolių. Ieškovas turėjo tikslą suformuoti žemės ūkio paskirties sklypų masyvą Radviliškio rajone, o piniginių lėšų pervedimas atsakovui patvirtina ieškovo (kuriam atsakovas nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvadą Nr. 170 bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties sklypą) sąžiningus ketinimus įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties sklypus, tačiau, šią išvadą persiuntus į Radviliškio žemėtvarkos skyrių, paaiškėjo, jog bus atkurtos nuosavybės teisės ne į žemės ūkio paskirties, bet į individualioms statyboms skirtą žemės sklypą (-us). Taigi ieškovas nėra kaltas dėl atsakovo neapdairių veiksmų. Apeliantas nenurodo nuostolių apskaičiavimo metodikos; be to, pinigai buvo pervesti už būsimą žemės sklypą, kurio vieta nebuvo tiksliai žinoma, todėl, nesant realiai egzistuojančio žemės sklypo, negalima nustatyti, ar jo vertė sumažėjo.2007 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada Nr. 170 negali būti pirkimo – pardavimo sutarties objektu, todėl nei preliminari, nei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta (CK 6.306 str. 1 d.).Šalys nebuvo sudarę raštiškos preliminariosios sutarties, be to, nebuvo susitarę ir dėl esminių sandorio sudarymui reikalingų aplinkybių (sutarties dalyko, sąlygų, termino, kainos), o apeliantas remiasi teismų praktika, kurios aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tarp jų - susijusias su atsakovo priešieškinio (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.
Pagal CK 6.163 straipsnio 1 dalį, ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo, ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijaus neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 str. 2-3 d.). Taigi, jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010, 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
CK 6.245 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių), žalą (nuostolius) padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2010).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ikisutartiniai santykiai, kurie nutrūko (nebuvo įgyvendinti) dėl abiejų šalių nepakankamo rūpestingumo bei apdairumo, todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas privalo grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą – 437 483,50 Lt piniginių lėšų, ieškovo sumokėtų atsakovui „už žemės sklypą pagal išvadą“ (5 b. l.; CK 6.237 str. 1 d.).
Tačiau nepagrįsti apelianto motyvai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė atsakovo priešieškinį dėl jo 200 000 Lt nuostolių atlyginimo.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.).
Apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog nenustatytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – neįrodyta, kad atsakovas patyrė 200 000 Lt nuostolių, todėl teisingai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje netaikytina ieškovo civilinė atsakomybė (CK 6.246-6.249 str.).
Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindo teigti, jog dėl nutrūkusių (neįgyvendintų) su ieškovu ikisutartinių santykių atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė 200 000 Lt nuostolių (CPK 185 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų nuostolių faktą bei dydį, tarp jų įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo, į kurį turėjo būti atkurtos atsakovo nuosavybės teisės, vertę 2008 m. rugpjūčio 1 d. (kuomet ieškovas atsakovui pervedė pinigines lėšas), taip pat duomenų apie nurodyto žemės sklypo vertę (rinkos kainą) ieškinio padavimo metu (2009 m. vasario 5 d.), ar kitokių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų šio žemės sklypo vertės sumažėjimą 200 000 Lt ar jo teigimą, jog aukščiau nurodytas žemės sklypas galėjo būti parduotas kitiems asmenims; tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 302, 314 str.). Juolab kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, jog iki šiol nėra žinoma vieta, kurioje turėjo būti žemės sklypas, į kurį atkurtinos atsakovo nuosavybės teisės, dėl ko nėra galimybių apskaičiuoti tokio žemės sklypo rinkos kainos sumažėjimą, o atsakovo nurodyta nuostolių suma grindžiama bendro pobūdžio samprotavimais.
Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis jų dydžio negali tiksliai įrodyti.
Aukščiau minėta, jog bylos šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12,178 str.), todėl nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų, objektyviai pagrindžiančių atsakovo nuostolių atsiradimą, teismas neturėjo galimybės nustatyti ir jų dydžio, o tai, kad, nutrūkus (pasibaigus) ikisutartiniams santykiams su ieškovu, atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-2365-(1.3) patvirtintoje eilėje lygiaverčiams sklypams gauti Kretingos mieste „buvo įrašytas 77-uoju numeriu“ (jo teigimu, vietoje 33-iojo), nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas patyrė 200 000 Lt nuostolius. Pažymėtina, jog apelianto teiginio, kad įrašius jį į nurodytą eilę 77-uoju numeriu, apeliantas prarado galimybę gauti natūra lygiavertį žemės sklypą, nepatvirtina bylos duomenys; juolab kad iš 2008 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo prašymo Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui matyti, jog jau tuo metu nebuvo galimybės gauti tokio žemės sklypo Kretingos rajone (36 l.).
Be to, nėra pagrindo atsižvelgti į apelianto nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi nurodytoje Kasacinio teismo byloje buvo konstatuotas preliminarios sutarties, kurioje šalys numatė šios sutarties neįvykdymo pasekmes, sudarymo faktas, dėl kurios neįvykdymo – pagrindinės sutarties nesudarymo buvo nustatyta ieškovo kaltė.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo sprendimo dalį (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą.