Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ceslovo Jokubausko (pranešejas), Egidijaus Lau˛iko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu V. T. ir V. T. kasacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruod˛io 4 d. nutarties per˛iurejimo civilineje byloje pagal ieškovu V. T. ir V. T. ieškini atsakovei VšI Klaipedos jurininku ligoninei, dalyvaujant treciajam asmeniui V. K., del turtines ir neturtines ˛alos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I. Ginco esme

Byloje kilo gincas del turtines ir neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo iš sveikatos prie˛iuros istaigos, civiline atsakomybe kildinant iš to, kad jos darbuotojai aplaid˛iai atliko savo pareigas tikrindami asmens sveikata, del to nepastebejo sunkaus susirgimo, del kurio asmuo po šešiu menesiu mire ir kuri nustacius laiku jis butu gaves tinkama gydyma, kuris butu prailgines gyvenimo trukme ir u˛tikrines geresne jo kokybe.

Ieškovai praše priteisti iš atsakoves po 519,50 Lt kas menesi turtines ir 250 000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo ieškovei V. T., 250 000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo ieškovui V. T. Ieškovai nurode, kad ieškoves sutuoktinis ir ieškovo tevas G. T. dirbo bendroveje „Laivite“ laivo antruoju mechaniku, 2004 m. vasario menesi VšI Klaipedos jurininku ligonineje jam buvo atliktas periodinis sveikatos patikrinimas, kurio metu jis buvo pripa˛intas galinciu dirbti laivyne, 2004 m. vasario 22 d. išplauke i jura, del pablogejusios sveikatos bukles 2004 m. liepos 15 d. buvo nušalintas nuo darbo, hospitalizuotas Vokietijos Rostoko universitetineje klinikoje, kur jam buvo diagnozuotas sunkios formos plauciu ve˛ys, šioje ligonineje gydesi iki 2004 m. liepos 23 d., o 2004 m. rugpjucio 23 d. namuose mire. Ieškovu teigimu, atsakoves darbuotojai aplaid˛iai tikrino G. T. sveikata, ir šis aplaidumas pagreitino mirti bei priverte G. T. kesti didelius skausmus; ieškovai del G. T. slaugymo ir netekties patyre neturtine ˛ala, o ieškove – dar ir turtine ˛ala, nes ji buvo savo sutuoktinio išlaikytine.

II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai V. T. ir V. T. prašo Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 22 d. sprendima bei Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruod˛io 4 d. nutarti panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti. Kasacinis skundas grind˛iamas tokiais argumentais:

1. Teismu išvada, kad ieškovai neirode, kiek mirusiojo gyvenimas butu pratestas ir ar jis galejo buti pratestas, jeigu jo sveikatos tikrinimo metu butu diagnozuotas plauciu ve˛ys, padaryta nepagristai. Taip pat nepagristai apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad G. T. atliktu patikrinimu ir tyrimu rezultatai nerode medicininiu indikaciju itarti plauciu ve˛i, todel nesant paciento nusiskundimu nebuvo pagrindo atlikti papildoma plauciu ištyrima, o detalaus ištyrimo neatlikimas nesusijes prie˛astiniu ryšiu su po patikrinimo praejus penkiems menesiams diagnozuotu plauciu ve˛iu ir dar po menesio – su asmens mirtimi. Teismai neivertino aplinkybes, kad, mirusiajam da˛nai sirgus bronchitu ir pneumonija, dirbant ypatingomis salygomis, esant medicinines komisijos draudimui jam dirbti su specialiomis kvepavimo priemonemis, fluorogramoje esant strukturiniu pakitimu, suma˛ejus mirusiojo kuno svoriui, komisija privalejo itarti ve˛i ir nusiusti ligoni papildomiems tyrimams. Tokia praktika nurodyta ir mokslineje literaturoje. Taigi pirmiau atliktu G. T. patikrinimu ir tyrimu rezultatai rode medicinines indikacijas papildomai ištirti plaucius. Darytina išvada, kad, pa˛eid˛iant Pacientu teisiu ir ˛alos sveikatai atlyginimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, G. T. nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos prie˛iuros paslaugos, todel atsakove atsakinga u˛ pirmalaike G. T. mirti ir kasatoriams padaryta turtine bei neturtine ˛ala.

2. Teismai pa˛eide CPK 185 straipsnio 1 dalyje itvirtintas irodymu vertinimo taisykles. Teismai nepagristai konstatavo, kad kasatoriai neirode atsakoves neteisetos veikos, nes ju pagrindinis argumentas del netinkamo 2004 m. vasario 12 d. fluorogramos Nr. 922 ivertinimo pagristas tik prielaida, t. y. teismo medicinos specialisto tiketina išvada, kad, dar 2004 m. vasario 12 d. nustacius G. T. plauciu ve˛i, jo gyvenimo trukme galejo buti pratesta. Atsakoves kalte del G. T. mirties, be kitu bylos dokumentu, irodo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistu ekspertizes aktas Nr. EDM 1(60)/07 (01), kurio išvadu 4 punkte teigiama, kad ivertinus fluorograma Nr. 922 buvo reikalingas detalesnis plauciu ištyrimas, tas pat konstatuota ir prof. V. M. konsultacineje išvadoje.

3. Apeliacines instancijos teismas pripa˛ino, kad byloje butina pakartotine ekspertize, kuri pašalintu kitu ekspertizes aktu prieštaringuma, ja paskyre, taciau jos rezultatais nesivadovavo. Kita vertus, pripa˛intina, kad ekspertizes aktas Nr. EDM 35(153)/09(01) neatitinka Teismo ekspertizes istatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimu. Taciau pripa˛ines, kad byloje ekspertize butina, ir nepaskyres kitos ekspertizes, apeliacines instancijos teismas negalejo priimti galutinio procesinio sprendimo, nes tam nepakako irodymu. Be to, ivertinus tai, kad ekspertu nuomones del papildomu tyrimu paskyrimo pasidalijo per puse, o du iš ju net konkreciai nurode, kad jau buvo galima konstatuoti plauciu ve˛i, ši aplinkybe turejo buti vertinama silpnesniosios šalies, t. y. paciento, naudai.

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, pagal kuria teismas, spresdamas sveikatos prie˛iuros istaigos atsakomybes u˛ paciento sveikatai padaryta ˛ala klausima, gydytoju veiksmus turi vertinti ne ju rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrecioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visu galimu ir reikalingu priemoniu ir jas naudojant atid˛iai, rupestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. lapkricio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kry˛iaus ligonine, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje O. R. ir kt. v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. baland˛io 25 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. D., A. D. v. VšI Kauno 2-osios klinikine ligonine, bylos Nr. 3K-3-222/2005; 2005 m. lapkricio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. B. v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. B. v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Teismai neivertino, kad atsakoves darbuotojai nedejo maksimaliu atidumo, rupestingumo, demesingumo, atsargumo pastangu, o formaliai nusprende, kad, nesant paciento nusiskundimu, nera ir pagrindo atlikti papildoma darba.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Del sveikatos prie˛iuros istaigos, atliekancios profilaktini sveikatos patikrinima, civilines atsakomybes

Šioje byloje keliamas klausimas del sveikatos prie˛iuros istaigos atsakomybes analizuotinas ne a priori, bet atsi˛velgiant i konkrecioje situacijoje susiklosciusias aplinkybes, t. y. visu pirma i tai, kad atsakove ne teike butinosios medicinos pagalbos ar gydymo paslaugas, bet atliko profilaktini sveikatos tikrinima. Ši aplinkybe reiškia, kad atsakoves darbuotoju veiksmu teisetumas tikrintinas butent šios veiklos ypatumu aspektu, vadovaujantis profilaktiniu sveikatos tikrinimu vykdyma sveikatos prie˛iuros istaigose reglamentuojanciais teises aktais bei atsi˛velgiant i konkrecioje nagrinejamoje situacijoje susiklosciusias faktines aplinkybes.

Sveikatos sistemos istatyme skiriamos kelios asmens sveikatos prie˛iuros rušys, viena iš ju – prevencine medicinos pagalba, kuria, be kitu prevencines veiklos rušiu, sudaro ir profilaktiniai patikrinimai (Sveikatos sistemos istatymo 17, 18 straipsniai). Profilaktiniu sveikatos tikrinimu sveikatos prie˛iuros istaigose tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegu˛es 31 d. isakymu Nr. 301. Šios Tvarkos 11 priede „Laivyno darbuotoju sveikatos tikrinimo tvarka“ nurodyta, kokioms laivyno darbuotoju profesinems grupems, kokiu periodiškumu ir kokie tyrimai turi buti atliekami, nustatytos bendros ir papildomos darbo laivyne medicinines kontraindikacijos. Pagal Tvarkos 11 priedo 3 punkta sveikata tikrinantis gydytojas tikrinamaji gali siusti (esant medicininiu indikaciju) konsultuotis pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus, 4 punkte nurodyta, kad tikrinantis sveikata gydytojas turi teise gauti informacija iš visu pirmines sveikatos prie˛iuros istaigu, kurios tokia informacija privalo teikti. Klaipedos jurininku ligonines Juros medicinos centro nuostatu IV dalies 6 punkte nurodyta, kad viena iš šio centro veiklos krypciu yra organizuoti ir tikrinti laivyno darbuotoju sveikata vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro isakymais. Šio centro veiklos aprašyme, 2002 m. gegu˛es 29 d. patvirtintame vyriausiojo gydytojo, nurodyta, kad ap˛iuru metu gydytojai specialistai: 1) renka išsamia anamneze apie persirgtas ligas, gydymasi ir dispanserizacija kitose asmens sveikatos prie˛iuros istaigose, paprašo jurininko atnešti išraša iš kitos gydymo istaigos tais atvejais, jei jurininkas pateikia duomenis apie susirgimus ir gydymasi kitose gydymo istaigose po paskutinio privalomojo sveikatos tikrinimo juros centre, taip pat jei kyla itarimu del informacijos apie sveikatos bukle slepimo; 2) ap˛iuri ir, esant reikalui, nukreipia papildomiems tyrimams ir konsultacijoms (algoritmo aprašymo 5 dalis). Pa˛ymetina, kad Pacientu teisiu ir ˛alos sveikatai atlyginimo istatymo 12 straipsn12 4 dalyje nurodyta, jog pacientas kiek istengdamas turi suteikti sveikatos prie˛iuros specialistams informacijos apie savo sveikata, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetini paveldimuma ir kitus pacientui ˛inomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos prie˛iuros paslaugas. Iš šiu aptartu teises aktu nuostatu darytina išvada, kad, profilaktinio sveikatos tikrinimo metu atlikus visus butinus tyrimus, papildomi tyrimai arba nukreipimas pas kitus specialistus privalomai skiriami dviem atvejais: pirma, kai yra medicininiu indikaciju, t. y. kai yra pagrindas itarti sveikatos sutrikima, del kurio draud˛iamas arba ribojamas darbas laivyne, ir antra, kai iš asmens, besitikrinancio sveikata, gaunama informacijos apie jo susirgimus (gydymasi kitose sveikatos prie˛iuros istaigose) ar nusiskundimu. Šiais atvejais tikrinantis sveikata gydytojas taip pat privalo pareikalauti informacijos (duomenu apie asmens sveikata) iš pacientui sveikatos prie˛iuros paslaugas teikusiu sveikatos prie˛iuros istaigu.

Vertinant sveikatos tikrinima vykdancios sveikatos prie˛iuros istaigos darbuotoju veiksmus teisetumo aspektu, privalu atsi˛velgti i tai, kad skiriasi gydancio ir sveikata tikrinancio gydytojo veiksmu kryptingumas. Gydytojas, tikrinantis asmens sveikata, skirtingai nuo gydancio gydytojo, paprastai neturi arba nepakankamai turi pirmines informacijos (objektyvios – klinikiniu duomenu, bei subjektyvios – paciento nusiskundimu), kad galetu itarti paciento sveikatos sutrikimus, nes sveikata besitikrinantis asmuo paprastai jauciasi sveikas. Taigi pagrindiniai šaltiniai, duodantys pagrindo imtis papildomu veiksmu, yra sveikatos tikrinimo metu atliktu tyrimu duomenys bei paciento pateikti duomenys iš jo medicininiu dokumentu arba nusiskundimai sveikatos bukle. Reikalauti iš gydytojo surinkti visa med˛iaga apie paciento gydyma kitose sveikatos prie˛iuros istaigose bei atlikti visus imanomus asmens sveikatos bukles tyrimus nera istatyminio pagrindo, toks ipareigojimas pa˛eistu ir teisingumo bei protingumo principus.

Šioje byloje nustatyta, kad G. T. sveikatos patikrinimas buvo vykdomas laikantis teises aktu reikalavimu, t. y. buvo atlikti visi teises aktuose nustatyti tyrimai, sveikata tikrino visi nurodyti gydytojai specialistai, medicininiu kontraindikaciju, kurioms esant darbas laivyne negalimas, tikrinimo metu nebuvo nustatyta. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismai taip pat nustate, kad, nors atsakoves istaigoje buvo viešai paskelbta informacija apie paciento pareiga atskleisti duomenis apie savo sveikatos bukle ir šios pareigos nevykdymo padarinius, G. T. jo sveikatos bukle tikrinusiems gydytojams nesiskunde sveikatos sutrikimais, nepraneše apie tai, kad per 2002-2004 metus kitose sveikatos prie˛iuros istaigose kelis kartus gydesi del peršalimo, bronchu ir plauciu ligu, buvo tirtas del tuberkuliozes. Taigi gydytojai, neturedami pakankamai informacijos, neturejo pagrindo atlikti papildomus tyrimus. Tai, kad sveikatos patikrinimas buvo atliktas ne formaliai, o rupestingai ir atsakingai, patvirtina aplinkybes, susijusios su G. T. kraujo tyrimu duomenu ivertinimu ir pakartotiniu šio tyrimo atlikimu: išvada del G. T. tinkamumo dirbti juroje buvo pasirašyta tik po to, kai po penkiu dienu buvo atliktas pakartotinis kraujo tyrimas, kurio rodikliai, skirtingai nei prieš tai atlikto tyrimo, buvo geri.

Kasatoriai teigia, kad atsakoves darbuotojai savo pareigas atliko aplaid˛iai, ir toki teigini grind˛ia netinkamu atsakoves darbuotoju atliktu 2004 m. vasario 12 d. G. T. plauciu fluorogramos Nr. 922 vertinimu. Ju isitikinimu, iš šios fluorogramos buvo galima itarti plauciu ve˛i, tai esa patvirtina ir kasatoriu prašymu atlikto tyrimo pagrindu A. G. teismo medicininiu tyrimu biuro pateikta 2004 m. gruod˛io 10 d. konsultacine išvada, kurios 2 punkte nurodyta, kad G. T. 2004 m. vasario 12 d. darytoje plauciu fluorogramoje matomas dešinio plaucio apatines skilties ve˛ys, kuris privalejo buti diagnozuotas dar 2004 m. vasario 12 d, ir todel jam neturejo buti leista išplaukti i laivo reisa.

Su tokiais argumentais sutikti negalima. I klausima, ar atsakoves darbuotojai galejo nustatyti (ar bent jau itarti) ve˛ini susirgima iš G. T. sveikatos patikrinimo metu atliktos jo plauciu fluorogramos ir ar teismai tinkamai kvalifikavo atsakoves darbuotoju veiksmus, galima atsakyti tik patikrinus, ar teismai ištyre ir ivertino visus byloje esancius irodymus laikydamiesi irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu. A. G. teismo medicininiu tyrimu biuro 2004 m. gruod˛io 10 d. konsultacineje išvadoje konstatuota, kad ve˛ys buvo matomas iš plauciu fluorogramos ir privalejo buti diagnozuotas 2004 m. vasario 12 d., t. y. sveikatos patikrinimo metu. Taciau šis dokumentas yra tik vienas iš irodymu (be to, teismu teisingai ivertintas kaip rašytinis irodymas, bet ne kaip eksperto išvada, nes tyrimas atliktas ne pagal teismo nutarti), tuo tarpu galutines išvadas galima padaryti tik surinkus pakankamai irodymu ir ivertinus ju viseta. Teismai, siekdami išsiaiškinti šia itin svarbia nagrinejamai bylai aplinkybe, t. y. ar buvo pagrindas atsakoves darbuotojams sveikatos patikrinimo metu itarti ve˛ini susirgima ir skirti papildomus tyrimus arba nukreipti G. T. pas atitinkamus specialistus, emesi visu galimu procesiniu priemoniu – ne tik tyre ir vertino surinktus rašytinius irodymus, apklause dalyvaujancius byloje asmenis, bet ir skyre net tris ekspertizes, be to, kad butu pašalinti visi galimi neatitikimai, papildomai apklause ekspertizes atlikusius ekspertus teismo posed˛iu metu. Teismu išvados, kad nebuvo indikaciju itarti plauciu ve˛i, pripa˛intinos teisetomis ir pagristomis, nes padarytos ištyrus ir ivertinus irodymus laikantis irodymu vertinimo taisykliu, išsamiai motyvuojant sprendime ir nutartyje. Kasatoriu argumentus, susijusius su ekspertu išvadu prieštaringumu ir netinkamu vertinimu, paneigia teismu sprendimo ir nutarties motyvuojamosiose dalyse išdestyti išsamus argumentai, patvirtinantys, jog teismai tinkamai vertino ekspertu išvadas ir galutinius sprendimus prieme tik pašaline galimus ju neatitikimus. Tai, kad apeliacines instancijos teismas nutartyje nenurode ekspertizes akto Nr. EDM 35(153)/09(01), nereiškia, jog šios ekspertizes išvadomis nebuvo vadovaujamasi, be to, šis pa˛eidimas visos teismo nutarties motyvacijos kontekste vertintinas kaip formalus, nekeiciantis teismo nutarties turinio. Kasatoriai taip pat nurodo, kad buvo pakankamai faktiniu aplinkybiu, kurios galejo duoti pagrinda gydytojams itarti ve˛i (G. T. kuno svorio suma˛ejimas, draudimas jam dirbti su specialiomis kvepavimo priemonemis ir kt.), taciau teismai, vertindami atsakoves darbuotoju veiksmus, i tai neatsi˛velge. Pa˛ymetina, kad šie teiginiai susije su faktiniu aplinkybiu nustatymu (tai nera kasacinio teismo kompetencija, CPK 353 straipsnio 1 dalis), be to, juos paneigia ekspertu išvados ir paaiškinimai, duoti teismo posed˛iu metu.

Konstatuotina, kad teismai nepa˛eide irodymu vertinimo taisykliu, itvirtintu CPK 185 straipsnyje, ir padare pagrista išvada, jog atsakoves darbuotojai neturejo pagrindo iš G. T. sveikatos patikrinimo metu atliktos fluorogramos Nr. 922 itarti plauciu ve˛i. Tokia išvada išplaukia iš byloje ištirtu ir ivertintu specialistu ir ekspertu išvadu, ekspertu paaiškinimu, kad fluorografijos metodas netinka ankstyvai plauciu ve˛io diagnostikai ir kad buvo galima konstatuoti tik strukturiškai pakitusias plauciu šaknis, kurios nera budingas ve˛io po˛ymis, taciau yra budingos ilga laika rukantiems ˛monems.

Iš to, kas išdestyta, kasacinio teismo teiseju kolegija daro išvada, kad teismai pagristai nenustate atsakovo (jo darbuotoju) neteisetu veiksmu kaip vienos iš civilines atsakomybes salygos (CK 6.246 straipsnis).

Kasatoriai, teigdami, kad šia byla nagrineje pirmosios ir apeliacines instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos civilinese bylose del sveikatos prie˛iuros istaigu civilines atsakomybes taikymo, neatsi˛velge i šios bylos specifika, t. y. i tai, kad šioje byloje sveikatos prie˛iuros istaiga teike ne gydymo, bet sveikatos patikrinimo paslaugas. Taigi šiuo atveju negali buti tiesiogiai vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sprend˛iamas gydanciu gydytoju atsakomybes klausimas. Kita vertus, tai nereiškia, kad istaigai, vykdanciai profilaktini sveikatos patikrinima (jos darbuotojams), netaikomi aukštesni profesines atsakomybes standartai ir kad ji neturi atidumo, rupestingumo ir atsargumo pareigos, taciau šios pareigos turinys objektyviai skiriasi, nes skiriasi atliekamu veiksmu pobudis ir siekiamas tikslas. Negalima kelti asmeniui jo galimybes ir kompetencija viršijanciu reikalavimu, be to, sprend˛iant del sveikatos prie˛iuros, atliekancios asmens sveikatos profilaktini patikrinima, atsakomybes, butina atsi˛velgti ir i tai, ar savo pareigas tinkamai atliko kita šio santykio šalis – pacientas, nes visais atvejais turetu buti vadovaujamasi Pacientu teisiu ir ˛alos sveikatai atlyginimo istatymo 1 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad paciento ir sveikatos prie˛iuros specialistu, sveikatos prie˛iuros istaigu santykiai yra grind˛iami savitarpio pagarbos, supratimo ir pagalbos principais.

Kasacinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakoves veiksmai pagristai nepripa˛inti neteisetais. Nesant nustatytu neteisetu veiksmu, nera pagrindo taikyti civiline atsakomybe, nes veiksmu neteisetumas – butina atsakomybes salyga (CPK 6.246 straipsnis). Del to šioje nutartyje neanalizuojamas kitu civilines atsakomybes salygu – ˛alos, kaltes ir prie˛astinio ryšio – buvimo klausimas. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismai teisingai išnagrinejo byla ir prieme teisetus ir pagristus sprendima bei nutarti, kuriu naikinti kasacinio skundo argumentais nera pagrindo.

Atmetus kasacini skunda, valstybei kasatoriu priteistinas išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, ir kitu butinu ir pagristu išlaidu, patirtu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 94,08 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 22 d. sprendima ir Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruod˛io 4 d. nutarti palikti nepakeistus.

Priteisti valstybei iš ieškovu V. T. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (duomenys neskelbtini) 94,08 Lt (devyniasdešimt keturis litus 8 ct) bylinejimosi išlaidu atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.