- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-626-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58950-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybėn pagal laidavimą su trijų šimtų eurų užstatu, vieneriems metams. Baudžiamoji byla Nr. 1-1783-240/2018 nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Užstatą nuspręsta grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. G. per vienerius metus nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendyje nustatyta, jog A. G. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 3,767 kilometre, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilės etilo alkoholio kraujyje).
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad A. G. anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio (nors ir turi ilgametę vairavimo patirtį), jo įvykdyta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, dėl jos padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra pagrindas tikėti, kad A. G. daugiau nedarys nusikalstamų veikų, būdamas neblaivus nevairuos transporto priemonių, o pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Apylinkės teismas pažymėjo, jog automobilis, nors ir registruotas kaltinamojo motinos vardu, tačiau yra jų bendrai įgytas. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. G. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju turto (automobilio) konfiskavimas, būtų netikslingas ir neproporcingas.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. priklausanti transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikta jos nuosavybėje ir priimti naują sprendimą, kuriuo minėtas automobilis būtų konfiskuotas.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformavęs pagrindines teisines taisykles, kuriomis turi būti remiamasi sprendžiant dėl transporto priemonės, priklausančios asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl to nuteistam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699, 2K-80-511/2018, 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018).
3.2. Prokurorės vertinimu skundžiamame nuosprendyje nenurodyti argumentai, leidžiantys teigti, jog paskirtas automobilio konfiskavimas suvaržytų ir neigiamai įtakotų A. G. ar jo šeimos gyvenimą. A. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su trijų šimtų eurų užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – taikyta ne maksimalia įstatymo numatyta apimtimi, kartu nebuvo skirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
3.3. Be to, apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią ir kryptingą įstatymo leidėjo valią griežtinti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo taikytos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos. A. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje A. G. advokatė Aušra Ručienė prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė Jurgita Patalavičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai
5. Prokurorė neprieštarauja A. G. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau prašo konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Apylinkės teismas nuspręsdamas nekonfiskuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens turto, buvo tos nuomonės, jog šiuo konkrečiu atveju A. G. vairuoto automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
7. Kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018), tačiau nesutinka su nuosprendžio motyvais, kuriais remiantis nutarta netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
8. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuojanti BK 72 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog transporto priemonė, kuria padaryta veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas.
9. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nors BK 67 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau 2-oji šio straipsnio dalis leidžia šias priemones taikyti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam, tame tarpe ir atleistam pagal laidavimą, asmeniui. Kaip teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, cituotoje skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, tačiau ši teismo diskrecija visais atvejais turi būti argumentuota.
10. Nuspręsdamas nekonfiskuoti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens turto, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. G., nors ir turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebaustas, jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas padarė išvadą, jog A. G. daugiau nevairuos neblaivus. Taip pat teismas pažymėjo, kad automobilis, nors ir registruotas A. G. motinos vardu, tačiau yra jų bendrai įgytas. Kolegija sutinka, jog nors A. G. anksčiau kelių eismo taisyklių nepažeidęs, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, kaltę pripažino, nukentėjusioji pretenzijų jam nereiškia, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog A. G. ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį taip sugadindamas tiek savo, tiek kito asmens vairuojamą automobilį ir sukeldamas realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai (liudytoja G. D. nurodė, jog įvykio metu jai buvo sumušta krūtinė, tačiau objektyviais klinikiniais duomenimis šis sužalojimas nepatvirtintas). Įvertinus tai, jog dėl šios veikos A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas taikant jam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą tik vieneriems metams, laikyti, jog šioje situacijoje turto konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė – pagrindo nėra. Kolegijos manymu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos nebus pažeista.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėja nurodė, jog šioje situacijoje taikyti prokurorės skunde prašomą baudžiamojo poveikio priemonę automobilio konfiskavimą būtų neproporcinga dėl A. G. šeiminės padėties. Gynėjos teigimu tuo būtų pažeisti jo motinos D. G., kuriai diagnozuota onkologinė liga, taikoma chemoterapija ir kurią atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. nuolat vežioja į gydymo įstaigas – teisėti interesai. Su šiuo gynybos teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Nors byloje yra duomenys apie D. G. diagnozuotą onkologinę ligą ir medicininių dokumentų išrašais nustatyta, jog 2011 m. buvo taikoma spindulinė terapija, o 2015 m. taikytos trys chemoterapijos dozės (2015 m. medicinos dokumentų išrašas pateiktas nevisas, iš jo nematyti rekomendacijų gydymui, slaugai, darbui ir pan. (1 t., 99 b. l.), tačiau duomenų apie D. G. ligą šiuo metu – byloje nėra. Šeimos gydytojo pateiktas 2018-05-04 medicinos dokumentų išrašas patvirtina tik tai, jog 2005, 2011 ir 2015 m. atliktos operacijos ir šiuo metu pacientės būklė pablogėjusi (1 t., 133 b. l.), tačiau daugiau jokių duomenų apie jos gydymą onkologiniame skyriuje – nėra. Be to, vertinant tai, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. atimta teisė vairuoti transporto priemones – jis savo, kaip sūnaus, pareigos rūpinantis sergančia motina vežiojant ją į gydymo įstaigas vis tiek realizuoti neturi galimybės, juo labiau aptariamu automobiliu, kadangi šiam dėl sugadinimų uždrausta dalyvauti viešajame eisme (1 t., 32 b. l.). Esant šioms aplinkybės, nėra pagrindo daryti išvadai, jog A. G. turto konfiskavimas kokiu nors būdu suvaržys jo motinos teises ar pažeis jos interesus.
12. Kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, A. G., vairavusio automobilį apsvaigus nuo alkoholio, sukelto autoįvykio pasekmes, padarytą žalą kito asmens turtui, taip pat grėsusią žalą kitų asmenų sveikatai, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirta nepagrįstai.
13. Apylinkės teismas nustatė, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis – nuosavybės teise priklauso A. G. motinai D. G., t. y. trečiajam asmeniui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos duomenimis nustatyta, jog A. G. šiuo automobiliu naudojosi nuolat, rakteliai ir dokumentai visuomet buvo pas jį, todėl jis laikytinas minėto automobilio savininku, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš D. G. parodymų pirmosios instancijos teisme, ji teigė, kad nors prie automobilio įgijimo prisidėjo sūnus, tačiau automobilis priklauso jai, ji juo naudojasi ir, nors pastaruoju metu dėl ligos nevairuoja, tačiau ją į gydymo įstaigas minėtu automobiliu vežiodavo sūnus. Esant tokiems duomenims teigti, jog automobilio savininkas yra A. G. – pagrindo nėra. Tokiu atveju, t. y. kuomet konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (BP 72 straipsnio 5 dalis), iš kaltininko turi būti išieškota turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš byloje esančios EMPREKIS pažymos matyti, jog vidutinė 2006 m. gamybos automobilio VW Passat kaina yra 4310 Eurų (1 t., 42 b. l.). Tačiau kelių eismo įvykio apžiūros protokole bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog eismo įvykio metu sugadinti šio automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, apdailos grotelės, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės abi durelės, išlūžęs priekinis kairės pusės ratas, sugadintas priekinis kairės pusės žibintas, suveikė abi pagalvės (1 t., 10-25 b. l.), dėl ko priimtas administracinis sprendimas dėl uždraudimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme (1 t., 32 b. l.). Iš prie eismo įvykio protokolo pridėtų nuotraukų, akivaizdžiai matyti, jog automobilio priekinė dalis ir beveik visas kairysis šonas – visiškai sugadinti, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog automobilis prarado ne mažiau kaip tris ketvirtadalius savo vertės. Todėl konfiskuotina po eismo įvykio sugadinto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1000 eurų.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio “VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000 eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.