Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1783-240/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-25Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-10-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
1-1783-240/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58950-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1783-240/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58950-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 2.1.10.1; 2.1.8; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam A. G., gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,laiduotojai D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2017-11-11, apie 11.00 val., Kauno rajone, kelio Nr. 1937 Vaišvydava-Dubravai 3,767 kilometre, važiavo nuo Dubravos link Vaišvydavos ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Jam paskambino motina D. G. ir pasakė, kad baigėsi vaistai ir jai labai skauda, todėl, būdamas neblaivus, važiavo į vaistinę, esančią už 3 km. Apie tai, kad jis važiuos būdamas neblaivus, motinai nesakė. Jautėsi gerai, todėl ir važiavo. Važiuojant sukėlė eismo įvykį. Įvykyje dalyvavusio kito automobilio vairuotoja jam pretenzijų neturi. Automobilis priklauso jo motinai. Šiuo automobiliu jis vežioja motiną pas gydytojus. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – motinos D. G. atsakomybei, kuri gali jam daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėja (BPK 273 str.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojų G. D. (b. l. 72-73) ir D. G. (b. l. 69-70), parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja G. D. parodė, kad 2017-11-11, apie 11.00 val., vairavo jai priklausantį automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo keliu Vaišvydava-Gervėnupis link Gervėnupio apie 70 km/h greičiu. Buvo šviesus paros metas, nelijo, kelio važiuojamoji dalis nebuvo slidi. Artėdama prie staigaus kelio vingio, sumažino greitį. Pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris įvažiavo į jos kelio pusę. Tikėjosi, kad sugebės prasilenkti, tačiau įvyko susidūrimas. Buvo praradusi sąmonę. Atsigavusi pamatė, kad suveikusi oro pagalvių sistema, aplink prisirinkę žmonių. Išlipusi iš savo automobilio pamatė, kad kitoje kelio pusėje stovi apgadintas tas pats pilkos spalvos automobilis. Prie jos priėjo apgadinto automobilio vairuotojas. Jai nekilo jokių įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus. Atvykus medikams buvo nuvežta į LSMUL VšĮ Kauno klinikas. Dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę.

Liudytoja D. G. parodė, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, pirktas už jos ir sūnaus A. G. bendras pinigines lėšas. Pastaruoju metu sūnus Artūras važinėjo šiuo automobiliu, nes ji to negalėjo daryti dėl sveikatos būklės. 2017-11-11, apie vidurdienį, jai paskambino sūnus ir pasakė, kad miške padarė avariją. Į įvykio vietą ją nuvežė giminaitis. Įvykis buvo maždaug vieno kilometro atstumu nuo jos namų. Buvo apgadintas sūnaus vairuojamas automobilis ir automobilis Renault Clio. Prie minėto automobilio stovėjo moteris ir kalbėjo telefonu. Atvykus medikams moteris buvo nuvežta į sveikatos priežiūros įstaigą. Įvykio vietoje sužinojo, kad sūnus vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl sugadinto automobilio sūnui pretenzijų neturi.

Kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojų G. D. ir D. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2017-11-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2017-11-11, apie 10.59 val., iš Kauno AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad Kauno r., kelyje Vaišvydava-Dubravai-Gervėnupis įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu rasti du apgadinti automobiliai. Automobilio Renault vairuotojos įvykio vietoje nebuvo, nes ji greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į gydymo įstaigą. Automobilio VW Passat vairuotojas sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, todėl jį patikrino alkotesteriu. Jam nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 9); 2017-11-11 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kauno rajonas, kelio Nr. 1937 (Vaišvydava-Dubravai) 3,767 kilometras, kur automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, sudarytos fotolentelės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 10-17); 2017-11-11 Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai, nurodyti jų sugadinimai (b.l. 18-27); 2017-11-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11653/2017(01), kurioje nurodyta, jog A. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilės etilo alkoholio (b. l. 51) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. vairavus kelių transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,74 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo motina D. G. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos sūnų A. G.. Paaiškino, kad sūnaus padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, ją prižiūri, padeda ūkyje, sutinka įmokėti 300 Eur užstatą. D. G. yra neteista, nebausta administracine tvarka, Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 130-132).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Konstatuotina, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, kas sudaro pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas teigiamai vertina laiduotojos D. G. asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. G. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, atsižvelgiant į A. G. asmenybę (neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, niekada nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant laiduotojos – asmens, verto teismo pasitikėjimo – prašymui, nesant jokių teisinių kliūčių, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos – jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą, taikant 300 Eur užstatą, su kuriuo kaltinamasis ir jo laiduotoja sutiko.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsnyje siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. turi ilgametę vairavimo patirtį, nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo darbo funkcijoms atlikti bei motinai prižiūrėti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraustina 1 (vienerius) metus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. inkriminuotas nusikaltimas padarytas vairuojant automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė registruota D. G. vardu (b. l. 29). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

A. G. anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nors turi ilgametę vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad A. G. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Taip pat pažymėtina, kad automobilis, nors ir yra registruotas kaltinamojo motinos vardu, yra jų bendrai įgytas. A. G. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl įvertinus visas aplinkybes, turto konfiskavimas, teismo nuomone, būtų netikslingas ir neproporcingas.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00485368, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį laiduotojos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatu.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1783-240/2018 nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienerius) metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. G., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00485368, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas