- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- I2-865-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01338-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Maiga"
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ skundą dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Maiga“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Maiga“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 30-S-10164 (toliau – ir Nutarimas).
Skunde, kurį patikslino (b.l. 5-6), nurodo, kad būdama UAB „Maiga“ darbuotoja ir įmonės savininke, T. T. buvo suklaidinta ir už tą patį nusižengimą nubausta du kartus. Teigia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 puntą pažeidė UAB „Maiga“.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą (b.l. 17-19) nurodo, kad Nutarimu ekonominė sankcija pareiškėjai taikyta už tai, kad 2020 m. liepos 30 d., 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), UAB „Maiga“ priklausančiame bare, dirbdama barmene, kontrolinio pirkimo metu (Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkės pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5554), įmonės savininkė T. T. 18 metų asmeniui pardavė 0,5 l. talpos plastikinį alaus butelį „Švyturys“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 5 proc., už 2,20 Eur. Tokiu būdu buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 3 dalimi T. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 20120663016 ir jai paskirta 15 Eur bauda. Kadangi UAB „Maiga“ buvo nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, įmonei taikyta ekonominė sankcija – Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 30-IL-7112 UAB „Maiga“ paskirta 289 Eur bauda. Pažymi, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų ir Alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi prekybos vietoje, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojo veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini ūkio subjekto veiksmais. Atsakovo vertinimu, skundo argumentai nepagrįsti, nes UAB „Maiga“ buvo nustatytas akivaizdus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo atvejis įmonės viešojo maitinimo vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 30-S-10164 teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja teigia, kad yra nubausta nepagrįstai, kadangi už tą patį nusižengimą T. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 20120663016 ir jai paskirta 15 Eur bauda.
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 30-S-10164 289 Eur bauda UAB „Maiga“ skirta už tai, kad 2020 m. liepos 30 d., 21 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), UAB „Maiga“ priklausančiame bare, kontrolinio pirkimo metu UAB „Maiga“ savininkė T. T. policijos rėmėjui, jaunesniam nei 20 metų, pardavė 05 l. talpos plastikinėje taroje alkoholinio alaus „Švyturys“ butelį. Nutarime konstatuota, jog UAB „Maiga“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą, draudžiančią parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 18 metų. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą yra atsakinga pareiškėja, nes būtent dėl pareiškėjos nepakankamų priemonių taikymo, UAB „Maiga“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 30 d., 21 val. 55 min., 20 metų neturinčiam K. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) pavyko įsigyti alkoholinį gėrimą išsinešimui.
Dėl pareiškėjos akcentuojamo administracinio nusižengimo protokolo Nr. 30-ANR_P-29005-2020 T. T. surašymo ir jos atžvilgiu priimto procesinio sprendimo reikšmingumo nagrinėjamai administracinei bylai, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016). Pažymėtina tai, kad procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1113-415/2020). Juridinio asmens atsakomybei atsirasti Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-261/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr., pvz., 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje A556-572/2009), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Kitaip tariant, skiriamos baudos dydis turi būti susijęs su visų nurodytų tikslų siekimu. Be to, nustatant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Priešingas aiškinimas ne tik nebūtų suderinamas su ekonominių sankcijų, skiriamų už Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų draudimų pažeidimą, prigimtimi, bet ir pažeistų teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016).
Nutarime pažymėta, kad UAB „Maiga“ už analogiškus pažeidimus jau yra taikytos ekonominės sankcijos. Nežiūrint į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, nėra pagrindo vertinti, kad už nustatytą pažeidimą pareiškėja nubausta nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.