- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- 2-456-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00114-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V.J.
- Trečiasis asmuo
- L. B., A. K., N. M., R. P., Lietuvos Respublikos Prezidentas G
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-871-775/2022 atsisakyta priimti ieškovo ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. B., A. K., N. M., R. P. ir Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., notarė L. G., antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. kovo 1 d. ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 322 904,50 Eur turtinės žalos, 25 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškinio suma susideda iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 nepagrįstai laikytos grąžinta 2 000 Eur skolos sumos, 308 825,26 Eur nepagrįstai sumažintų delspinigių sumos, Kauno miesto apylinkės teismo nepagrįstai panaikintų palūkanų sumos 12 079,24 Eur ir 25 500 Eur neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu sprendė, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų, kitų jo įvardytų pareigūnų ir valstybės institucijų bei jų vadovų, įskaitant Lietuvos Respublikos Prezidentą, veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmai, priimant atitinkamus procesinius sprendimus, nėra savaime neteisėtas veiksmas, todėl ieškovas turėjo nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas. Iš ieškinio turinio bei jame pareikštų reikalavimų teismas sprendė, kad ieškovas teikia savo subjektyvų vertinimą dėl kitoje byloje (bylose) atliktų procesinių veiksmų, kvestionuoja kitoje civilinėje byloje jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Todėl, teismo vertinimu, toks ieškinys, kokį pareiškė ieškovas, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6, 34, 43, 59 straipsnius, nes klausimo nesprendė vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir teismų praktika. Teismas taip pat pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnį, nes klausimo neišsprendė vadovaujantis procesinėmis ieškovo teisėmis ir protingumo, teisingumo principais.
5.2. Ieškinys buvo pareikštas dėl neteisėtų teisėjų veiksmų ir jais ieškovui sukeltos žalos. Ieškinys kildinamas ne iš neteisėtų procesinių teismų veiksmų, o iš neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų priimant 2019 m. sausio 10 d. nutartį Nr. 2-4-516/2019.
5.3. Teismas nenustatė jokių ieškinio trūkumų ir ieškinį išnagrinėjo jo net nepriėmęs. Be to, ieškovas nėra įpareigotas nurodyti teisinį ieškinio pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
9. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – fundamentali, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą įgyvendina laikydamasis visų įstatyme nustatytų sąlygų.
10. Teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Tokie reikalavimai įstatymų leidėjo yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptarti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus ydingą ieškinį ir pradėjus nagrinėti/išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad toks ieškinys, kokį pareiškė apeliantas, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir dėl šios priežasties atsisakė jį priimti.
12. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad iš ieškinio turinio bei jame pareikštų reikalavimų akivaizdu, jog apeliantas teikia savo subjektyvų vertinimą dėl kitoje byloje (bylose) atliktų procesinių veiksmų, kvestionuoja kitoje civilinėje byloje jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Įstatymų leidėjo valia įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, taip pat visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, juo labiau, toje byloje dalyvavusiems asmenims (CPK 18 straipsnis). Dar daugiau, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius. Todėl toks ieškinys, kokį pareiškė ieškovas, teisme nenagrinėtinas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
13. Kitokio ieškinio priėmimo klausimo vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad ieškinys kildinamas ne iš neteisėtų procesinių teismų veiksmų, o iš neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų priimant 2019 m. sausio 10 d. nutartį Nr. 2-4-516/2019. Priešingai, šie skundo argumentai tik patvirtina apelianto tikslą apeiti civilinio proceso normose tiesiogiai įtvirtina draudimą dar kartą pasibylinėti dėl tų pačių aplinkybių teisinio vertinimo.
14. Šiuo atveju ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ne dėl to, kad siekiami pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal savo esmę negali būti nagrinėjami teisme, bet dėl to, kad apeliantas tiesiog siekia kitokio jo nurodomų bylų aplinkybių įvertinimo. Pažymėtina, kad ieškinys turi būti grindžiamas būtent atsakovų veiksmų neteisėtumu, o ne siekiu atlikti apeliantui nepalankių kitose bylose priimtų sprendimų teisinę reviziją ir ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus bei vien dėl nustatytų faktų, su kuriais apeliantas nesutinka, reikalauti žalos atlyginimo.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas skunde nurodo, jog nėra įpareigotas nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškinyje būtent tik šį ieškinio pagrindą jis ir nurodė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, faktinis ieškinio pagrindas nenurodytas, nes ieškovas neįvardijo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų, kitų pareigūnų ir valstybės institucijų bei jų vadovų, įskaitant Lietuvos Respublikos Prezidentą, veiksmai yra neteisėti, ieškovas teismo veiksmų neteisėtumą siejo tik su kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais. Taigi, nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokio pobūdžio ieškovo reikalavimas dėl jo ydingumo teisme nenagrinėtinas.
16. Kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas aiškino ir pritaikė teisingai. Kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, ieškinio trūkumų instituto taikymas nebuvo būtinas, termino teismo identifikuotiems trūkumams pašalinti nustatymas nebūtų lėmęs kitokio ieškinio, kaip nenagrinėtino teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), įvertinimo, nes teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas pats savaime reiškia, kad pareiškimą padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti tokį ieškinį teisme. Atitinkamai, bet kuriuo atveju (taikant ar netaikant trūkumų šalinimo institutą) toks ieškinys nebūtų buvęs priimtas.
17. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismai kitose bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-175-464/2022) jau buvo išaiškinę apeliantui dėl tokio ieškinio reikalavimo ydingumo, tačiau apeliantas teikia iš esmės analogiško turinio ieškinius, kas iš esmės liudija jo siekį ne apginti pažeistą teisę, o tiesiog pasibylinėti. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, įskaitytinai ir apeliantui V. J.. Jeigu pats asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis, įskaitant ir procesine kreipimosi į teismą (į teismines instancijas) teise, tai jis objektyviai negali tikėtis savo teisių gynybos.
18. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.