Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), 2018 m. birželio 20 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, 2018 m. birželio 20 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma (b. l. 14–15). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2007 m. sausio 24 d. su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Ūkio banko lizingas“ (toliau – pradinė kreditorė sudarė išperkamosios nuomos sutartį (toliau – sutartis) Nr. 701570329, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilų telefoną Nokia 2610, nustatant dalinius kredito grąžinimus ir galutinį kredito sugrąžinimo terminą iki 2008 m. sausio 24 d. Atsakovas nuo 2007 m. vasario 24 d. jokių įmokų už įsigytą prekę nemokėjo, savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas pradinei kreditorei 89,73 Eur. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei (2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 491). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas išperkamosios nuomos sutartyje nurodytu adresu, kas laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) - (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

Atlikus formalų pateiktų įrodymų – 2007 m. sausio 24 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 701570329, 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 ir perdavimo–priėmimo akto Nr. 491, registruotų laiškų išsiuntimo išrašų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Konstatuotina, kad atsakovas neatsiskaitydamas su ieškove pažeidė prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore pagal sutartį pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutarties 2.1 punktu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 89,73 Eur skola (neišpirkto turto vertė).

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tuo pačiu konstatuotina, kad pagal teisės aktų reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimo institutą nuostatas, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) – (CK 6.256 straipsnio 2 dalimi). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad lizingo įmonei pareikalavus, per 5 dienas nuomininkas (atsakovas) turi pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte numatyta, kad nuomininkas (atsakovas) turi informuoti per 5 dienas Lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis nevykdė sutarties 5.2. ir 5.5. punktų numatytų reikalavimų, t. y. nepateikė duomenų, susijusių su atsakovo finansine būkle, jos pasikeitimu, telefono numerio ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Remiantis išdėstytu, pripažintina, jog ieškovė sutarties 11.2. p. pagrindu pagrįstai paskaičiavo atsakovui 8,97 Eur dydžio netesybas, t. y. 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, todėl vadovaujantis 6.72 straipsniu, 6.101 straipsnio 2 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, bei sutarties 5.2., 5.5. ir 11.2. punktais, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Minėta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad pažeidus mokėjimo grafiką bei vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja mokėti lizingo įmonei (pradiniam kreditoriui) 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, sutartinių delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Už uždelstas atsiskaityti 4112 dienas, ieškovė paskaičiavo atsakovui 184,49 Eur delspinigius.

Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; ir kt.), kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409; ir kt.). Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali mažinti ne tik bazinį netesybų (delspinigių) dydį, tačiau ir absoliutų paskaičiuotų netesybų dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių, atsiradusių dėl prievolės pažeidimo, dydžio byloje neįrodinėjo (nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius). Be to, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimo teisė ieškovei perėjo 2009 m. kovo 4 d., tačiau pareiškimą dėl skolos ir netesybų priteisimo ieškovė teismui pateikė tik 2018 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus 9 metams 2 mėnesiams nuo tokios teisės atsiradimo, nepaisydama to, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (atkreiptinas dėmesys, kad teismas netaiko ieškinio senaties šioje byloje). Pažymėtina, kad toks ieškovės, kaip juridinio asmens užsiimančio skolų išieškojimo veikla, elgesys, kuomet ieškovė dėl nesuprantamų aplinkybių delsė kreiptis į teismą, kad apgintį savo pažeistą teisę, tokiu būdu nepagrįstai didinant atsakovo prievolės apimtį (dydį), neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo bei Kauno apygardos teismo formuojamą praktiką (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-128-343/2018; Nr. e2A-102-324/2018; Nr.e2A-1655-555/2017 ir kt.), į tai, jog atsakovas yra vartotojas – silpnesnioji šalis, kurios teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, taip pat į ieškovės elgesį, t. y. delsimą kreiptis į teismą, dėl ko paskaičiuotų delspinigių, kurių bazinis dydis atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, suma išaugo iki pagrindinę skolą dvigubai viršijančios sumos, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, pripažintina, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių absoliuti suma – 184,49 Eur yra aiškiai per didelė, todėl laikytina baudine. Pažymėtina, kad teismas mažindamas netesybas gali nurodyti jų procentinę išraišką arba konkrečią priteistinų netesybų sumą, kuri, jo vertinimu, yra protinga. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, absoliutų delspinigių dydį mažina iki 100,00 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, yra protinga, proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui bei atlygina faktinius ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su prievolės pažeidimu. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 100,00 Eur delspinigių. Likusioje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) ieškovės ieškinys atmestinas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo – skolos priteisimo – patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs piniginės prievolės, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 15,00 Eur, kuri atitinka minimalią žyminio mokesčio sumą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 7 dalies reikalavimus (CPK 93 straisnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (juridinio asmens kodas 126308223, buveinė Savanorių pr. 192, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank“) iš atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 89,73 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 73 ct) skolą, 100,00 Eur (vieno šimto eurų) delspinigius, 8,97 Eur (aštuonių eurų 97 ct) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (198,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.