Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.e2-2602-188/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui J. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 273,99 Eur skolą, 492,22 Eur delspinigius, 27,40 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 23,20 Eur už VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymas ir 18 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 273,99 Eur skolą, 98,64 Eur delspinigius, 27,40 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 400,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 08 03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,90Eur išlaidas už VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymą ir 15 Eur žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006 08 24 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 608497549, kurios pagrindu pradinis kreditorius pardavė atsakovui kompiuterinę sistemą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kilnojamojo turto vertę įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis iki 2008 08 24. Atsakovas, išsimokėtinai įsigijęs turtą, kreditoriui nuo 2007 09 24 nemokėjo išperkamosios nuomos mėnesinių įmokų, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 273,99 Eur sumą.

UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 03 04 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2006 08 24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08497549 ir 2009 03 04 perdavimo-priėmimo aktą.

Vadovaujantis išperkamosios nuomos sutarties 5.2, 5.5, 11.2 punktais atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigyto daikto (prekės) vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Ieškovei perėmus visus duomenis iš UAB ,,Ūkio banko lizingas“, nustatyta, kad ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, telefonu, atsakovas nepranešė ieškovei apie savo turtinės padėties pasikeitimą, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei 10 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės ir sudaro 27,40 Eur. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimą priteisti 273,99 Eur dydžio įsiskolinimą ir 27,40 Eur baudą tenkino.

Sutarties 11.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas nurodė, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 09 24, o pradinis kreditorius reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 03 04, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017 08 03, t. y. virš 8 metų ieškovė nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį delspinigius skaičiavo. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti didesnėms netesyboms už pačią neįvykdytą prievolę, sprendė netesybų dydį sumažinti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinus delspinigius apskaičiavo už 180 dienų taikant 0,2 proc. normą, t. y. 98,64 Eur (273,99 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti delspinigius ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, atitinkamai pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:

Nesant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatj, teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius apskaičiavo tik už 6 mėn. CK 6.73 str. 2 d.ir CK 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., taip pat išperkamosios nuomos sutartims, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti). Ieškinio reikalavimus tenkinus pilnai, priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti netesybas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu J. D. 2006 08 24 sudarė kompiuterinės sistemos išperkamosios nuomos sutartį Nr. 608497549. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti kilnojamojo turto vertę įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis iki 2008 08 24. Atsakovas kreditoriui nuo 2007 09 24 nemokėjo išperkamosios nuomos mėnesinių įmokų, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Sutarties 11.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 03 04 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido UAB „Kapitalo valda“ reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2006 08 24 išperkamosios nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti didesnėms netesyboms už pačią neįvykdytą prievolę, sprendė netesybų dydį sumažinti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinus delspinigius apskaičiavo už 180 dienų taikant 0,2 proc. normą. Apeliantė skunde teigia, kad teismas, apskaičiuodamas delspinigių dydį, neturėjo teisės savo iniciatyva taikyti sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino.

Netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

16. Nustatydamas mokėtinų delspinigių sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, todėl, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo, todėl atmestinas ieškovės skundo argumentas, kad teismas privalėjo pilnai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl netesybų.

17. Apeliantė nepagrįstai skunde teigia, kad nesant atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatj, teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius apskaičiavo tik už 6 mėn. Kaip matyti iš teismo sprendimo, sprendimas nėra grįstas materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties taikymą. Teismas, spręsdamas mažinti delspinigių dydį juos apskaičiuodamas už 180 dienų, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sutartinių santykių dalyvė – vartotojas, ieškovė – verslininkas, kuriam yra keliami didesni atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai, daugiau nei 8 metus nesiėmė priemonių skolai išieškoti, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Priešingai nei nurodoma skunde, spręsdamas mažinti delspinigių dydį, teismas nesivadovavo LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis maksimalų 180 dienų laikotarpį netesyboms apskaičiuoti, o vadovavosi visuma aplinkybių bei bendraisiais teisės principais. Teismų, nagrinėjusių analogišką ginčą, praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo motyvuose nurodant 180 dienų terminą kaip vieną iš delspinigių mažinimo kriterijų savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį šiam reikalavimui, kadangi delspinigių dydis sumažintas remiantis kitais įstatyminiais pagrindais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas, bei kasacinio teismo praktika (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-362-658/2017; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-170-450/2017; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-356-280/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-601/2017; ir kt.).

18. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

19. Netenkinus apeliantės skundo padidinti teismo sprendimu priteistą netesybų dydį, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės reikalavimas perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.