Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-118-460/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
2A-118-460/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Ikoda“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-118-460/2014

Teisėja Aldona Šukienė Proceso Nr. 2-33-3-00380-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 42 35.6.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-554-747/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Granitoidas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Ikoda“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) bei ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Granitoidas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (apeliantės) apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Plungės rajono apylinkės teismui 2013-03-18 pateiktu ieškiniu, 2013-06-20 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2012-06-18 būsimo reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-06-18, sudarytą tarp ieškovės UAB „Granitoidas“ ir atsakovės UAB „Vakarų Ikoda“ negaliojančia ab initio, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei perleistą reikalavimo teisę į skolininką 95 616,50 Lt sumai, o atsakovei pripažinti 95 616,50 Lt kreditinį reikalavimą į ieškovę, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi UAB „Granitoidas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12. Bankroto administratore paskirta UAB „Valeska“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. administratorė patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto iškėlimo dienos. Patikrinusi UAB „Granitoidas“ per 36 mėnesius iki bankroto iškėlimo sudarytus sandorius nustatė, jog ieškovė 2012-06-18 sudarė būsimo reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-06-18, kuri administratoriaus nuomone, galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad 2012-06-18 būsimo reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės pažeidė ieškovės kreditorių teises ir dėl to turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovę. Sandorio šalys buvo nesąžiningos. 2012-05-31 ieškovo balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 2 785 534 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 560 193 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91 303,05 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skola-sudarė 61 539,50 Lt. 2012-05-31 pelno ataskaitos duomenimis, finansiniais metais patyrė 235 260 Lt nuostolių. Ieškinys dėl bankroto iškėlimo teismui pateiktas 2012-06-27. Sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė žinojo, kad yra nemoki ir jai gali būti keliama bankroto byla. Atsakovė nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, neįsitikino ar visos reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos yra realiai egzistuojančios. Reikalavimo perleidimo sutartyje nenurodyta skolininkė, sutarties 1.1, 1.2, 1.4 punktuose nurodyti skolininkės patvirtinimai ir užtikrinimai, tačiau skolininkė apie reikalavimo perleidimo sudarymo sutartį nieko nežinojo, jos sudaryme nedalyvavo ir jokių patvirtinimų nėra davusi. Padarė išvadą, kad abi sandorio šalys sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį buvo nesąžiningos. Ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienai kreditorei –atsakovei, ir prarado realią galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginant savo pažeistas teises reiškiant actio Pauliano ieškinį, yra reikalingos visos tokio ieškinio pagrįstumą patvirtinančios būtinosios sąlygos, numatytos CK 6.66 str., įskaitant ir sąlygą, kad visi sandorį sudarę asmenys būtų nesąžiningi. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog abi ginčijamo sandorio šalys, įskaitant UAB “Vakarų Ikoda”, pasirašant ginčijamą 2012-06-18 būsimą reikalavimo perleidimo sutartį, nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su galimu bankroto bylos ieškovei UAB „Granitoidas” iškėlimu, ar kitų kreditorių interesų pažeidimu. Sutartis buvo pasirašyta pasiūlius pačiai ieškovei. Atsakovė sudarydama ginčytiną reikalavimo perleidimo sandorį buvo sąžininga. UAB „Vakarų Ikoda” niekada nebuvo ir nėra susiję asmenys su ieškove BUAB „Granitoidas”, bankroto byla ieškovei BUAB „Granitoidas” iškelta praėjus 4 mėnesiams po ginčytino akto pasirašymo, dėl to UAB „Vakarų Ikoda” negalėjo žinoti ar protingai numatyti ieškovės finansinės padėties ginčytinos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai, po sutarties sudarymo ieškovės ir atsakovės teisiniai prievoliniai santykiai nenutrūko.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2013-08-29 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ginčijamas sandoris sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl šalys pagrįstai turėjo teisę sudaryti sandorį. Pažymėjo, kad ieškovės nuoroda, kad ji, būdama nemokia, suteikė pirmenybę vienai kreditorei –atsakovei, ir prarado galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, niekuo nepagrįsta.

Šalies argumentai

Apeliantė BUAB „Granitoidas“ teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė, būdama sudėtingoje finansinėje situacijoje, sudarė ginčo sutartį, kai tuo metu turėjo daugiau kreditinių įsipareigojimų, suteikė atsakovei pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Pažymėjo, kad sudarant sandorį šalys buvo nesąžiningos.

Apeliantė UAB „LitCon” teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalių sudarytas ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininkės kreditorių teises, kadangi nepagrįstai išskyrė vieną kreditorių iš kitų. Pažymėjo, kad šalių veiksmai neatitinka sąžiningo elgesio standartų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „LitCon” teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės BUAB „Granitoidas“ apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su ieškovės (apeliantės) nurodytais argumentais, kad byloje nebuvo ištirti ir įvertinti visi esatys įrodymai.

Ieškovė BUAB „Granitoidas“ teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „LitCon” apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens (apeliantės) nurodytais argumentais,

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, juo prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį buvo sąžininga, kadangi jai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su galimu bankroto bylos ieškovei iškėlimu ar kitų ieškovės kreditorių interesų pažeidimu. Pažymi, kad po sutarties pasirašymo ieškovės ir atsakovės prievoliniai santykiai nenutrūko, atsakovė ir toliau riekė medžiagas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas mano, kad yra neįrodytas kai kurių actio Pauliana taikymo sąlygų buvimas, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatytas nei Ieškovės kreditorių interesų pažeidimas sudarius ginčijamą sandorį, nei sandorio šalių nesąžiningumas.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. D UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Su tinkamai atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu byloje glaudžiai susijęs ir teismo pareigos pakankamai motyvuoti procesinį sprendimą tinkamas įgyvendinimas, nes, tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir jų viseto analizės pagrindu padarius išvadas dėl tam tikrų faktų egzistavimo ar neegzistavimo, galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Proceso teisės normos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad šiuo atveju 2013 m. rugpjūčio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo priimtame sprendime nebuvo ištirti ir įvertinti visi ieškovės byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys pareikšto ieškinio reikalavimus. Apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu dalies dokumentų nurodymu, tačiau nenagrinėjo įrodymų visumos, jų turinio, nepasisakė dėl jų reikšmės sprendžiamam ginčui. Teismas nesivadovavo ieškovės nemokumą patvirtinančiais dokumentais, t. y. BUAB „Granitoidas“ balansu, skolas tiekėjams ir subrangovams patvirtinančiais dokumentais, turto arešto aktų registro išrašu, BUAB „Granitoidas“ ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sąrašu, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje neįrodytas ieškovės BUAB „Granitoidas“ nemokumas ir negalėjimas vykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teismas neteisingai nustatė kai kurias faktines aplinkybes, t. y. teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Pireka“ ir trečiasis asmuo UAB „LitCon“ yra skirtingi juridiniai asmenys.

Dėl sandorio ginčijimo acto Pauliana pagrindų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas priimtame teismo sprendime apsiribojo nepagrįstu ieškovės nemokumo, kreditorių teisių pažeidimo ir šalių sąžiningumo aplinkybių vertinimu. Šiuo atveju teisėjų kolegija pasisako dėl neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kiek tai yra susiję su ieškovės nemokumu ir kreditorių teisių pažeidimu bei šalių nesąžiningumu.

Dėl ieškovės nemokumo ir kreditorių teisių pažeidimo

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje, svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių: pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Vienu iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų atvejų, kreditorių teisių pažeidimas įžvelgiamas tuomet, jei nemoki įmonė suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad turtinės padėties sunkinimas, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, turto perleidimas ir neatsiskaitymas su tiekėjais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Tais atvejais, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu būdu atsiskaito su vienu kreditoriumi, pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu ir pažeidžiami kreditorių visumos interesai, nes atsiskaitymui panaudotos lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Sprendžiant dėl UAB „Granitoidas“ faktinio nemokumo ginčijamo sandorio sudarymo metu, svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo analizavimas ir vertinimas. Iš byloje esančio UAB „Granitoidas“ balanso matyti, kad ieškovė 2012 metais turėjo 2 785 534 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 560 193 Lt. Ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, ieškovė 2012 metais patyrė 235 260 Lt nuostolį. Nors UAB „Granitoidas“ su kitais asmenimis yra sudaręs analogiškus sandorius, tačiau vadovaujantis pateiktos reikalavimo perleidimo sutarčių lentelės duomenimis, daugelis iš jų yra ginčijami ar nuginčyti, kaip prieštaraujantys įmonės veikos tikslams ir pažeidžiantys kitų kreditorių interesus. Be to, pažymėtina, jog iš BUAB „Granitoidas“ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog įmonė be kreditorių, su kuriais buvo atsiskaityta sudarius ginčijamus sandorius, turi gerokai daugiau kreditorių, kurių galimybės atgauti iš ieškovės įsiskolinimą sumažėjo.

Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis ieškovė 2012 m. spalio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91 303,05 Lt, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 61 539,50 Lt, ieškovei buvo pritaikyti turto areštai.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės nemokumą ir kreditorių teisių pažeidimus. Išdėstytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog ieškovė, būdama sudėtingoje finansinėje situacijoje – būdama nemokia – ir sudarydama ginčijamą sandorį, kai tuo metu turėjo daugiau neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, suteikė atsakovei pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, negavo lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų CK 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Vertinant kitos sandorio šalies – atsakovės – sąžiningumą, teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neabejotinai žinojo apie savo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Senekta“ dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Granitoidas“ į teismą kreipėsi 2012 m. birželio 27 d. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi UAB „Granitoidas“ turėjo būti įspėtas prieš 30 dienų, kad jam gali būti keliama bankroto byla. BUAB „Granitoidas“ nesąžiningumą liudija ir tai, jog ginčijamas sandoris buvo sudaromas tuo metu, kai įmonė jau negalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, tai leidžia neabejotinai teigti, jog ieškovė suvokė, kad sudaromu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, todėl ji pripažintina nesąžininga (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad vertinant atsakovės nesąžiningumą, jau vien faktas, jog ieškovė pati tiesiogiai neatsiskaitė su atsakove, o kaip atsiskaitymo būdą perleido atsakovei reikalavimo teises į UAB „LitCon“, turėjo sukelti atsakovei abejonių dėl ieškovės įmonės finansinės padėties. Remiantis Turto arešto aktų registrų įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, be to, laikoma jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuota 262 985,84 Lt dydžio vertės UAB „Granitoidas“ turto. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog atsakovė buvo nesąžininga sandorio šalis.

Kadangi pirmosios instancijos teismas kitų actio Pauliana sąlygų nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tai būtina yra atlikti, siekiant įvertinti, ar ieškovės pateiktas ieškinys atitinka visas actio Pauliana sąlygas ir yra pagrįstas, ar kitų sąlygų neatitinka ir turi būti atmestas.

Dėl kreditorių reikalavimo teisės

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius sandorio sudarymo metu turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Ši Actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Kaip jau minėta, ieškovei bankroto byla iškelta 2012 m. spalio 16 dieną, ginčijamas sandoris sudarytas 2012 m. birželio 18 dieną, t. y. likus vos keturiems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teismui pateiktas 2012 m. birželio 27 dieną, po 9 dienų nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento. 2012 m. gegužės 31 d. duomenimis, ieškovės kreditiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 2 147 870,89 Lt, tai patvirtina 2012 m. gegužės 31 d. skolų tiekėjams išrašas Nr. 450, skolų subrangovams išrašas Nr. 452. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 13 dienos nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma yra 1 748 044,77 Lt. Taigi, yra akivaizdu, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovę.

Dėl sandorio privalomumo

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys).

Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutarties ieškovės nei įstatymas, nei sutartis ar vienašalis ieškovės sandoris sudaryti neįpareigojo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Dėl senaties termino

CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad laikytina, jog administratorius apie bankrutuojančios įmonės sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi, šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismas nutartį iškelti bankroto bylą ieškovei priėmė 2012 m. spalio 16 dieną, minėta nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 12 dieną, taigi laikytina, kad ieškovės administratorius apie ieškovės sudarytus sandorius sužinojo nutarties įsiteisėjimo dieną – 2012 m. lapkričio 12 dieną. Kadangi pradinis ieškinys pareikštas 2013-03-28, darytina išvada, kad senaties terminas ieškinio pareiškimui dar nėra suėjęs.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir į vertinusi aktualias actio Pauliana sąlygas, konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos reikalavimo perleidimo sutarčiai, sudarytai tarp ieškovės ir atsakovės pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

Teisėjų kolegija mano, jog konstatavus ginčijamą sandorį negaliojantį actio Pauliana pagrindu, nebėra teisinės prasmės nagrinėti klausimą dėl sandorio negaliojimo, kaip pažeidžiančio imperatyvius įstatymo pagrindus, nustatytus CK 1.80 straipsnyje.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas ir apelianto ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantų apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytini pagrįstais, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas– ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinys tenkintinas visa apimtimi, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantų apeliacinius skundus procesinis sprendimas priimtas jų naudai – ieškinys visa apimtimi tenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą iš atsakovės apeliantei UAB „LitCon“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2 868,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 75) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantė BUAB „Granitoidas“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės 2 868 Lt žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2012-06-18 būsimo reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-06-18, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granitoidas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ negaliojančia ab initio.

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Granitoidas“ perleistą reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę „LitCon“ 95 616,50 Lt sumai, o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Ikoda“ pripažinti 95 616,50 Lt kreditinį reikalavimą į ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Granitoidas“.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ priteisti 2 868,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ priteisti 2 868 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAlona Romanovienė