Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-35-670/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-12Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-12Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
2-35-670/2013
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00858-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Ieškovas
P. B.
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
S. S., notarui Antanui Grumuldžiui, Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Civilinė byla Nr. 2-35-670/2013proceso Nr. 2-19-3-00858-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1.; 116.4.; 34.4.3.
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRE NDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Giedrei Jarušaitienei, dalyvaujant ieškovui P. B., ir atstovei advokatei S. S., atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, trečiajam asmeniui S. S., trečiajam asmeniui notarui Antanui Grumuldžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui Antanui Grumuldžiui, S. S., ieškinį dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui P. B. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-3), vėliau su patikslintu ieškiniu (b.l. 65-67), kuriuo prašo pripažinti, kad jam tėvo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir, kad jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį – 3/16 dalį viso palikimo, atsiradusio po tėvo J. B., mirties. Nurodė, kad jo tėvas J. B. testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei R. B.. Jis tėvo mirties dieną buvo ir yra invalidas, 40 procentų darbingumas. Jam skirta ilgalaikė (visam laikui) socialinė globa Didvyžių socialinės globos namuose. Jo pajamos 327,86 Lt pašalpa. Už gyvenimą globos namuose 262,29 Lt moka pats, 1380,71 Lt savivaldybė. Todėl jam reikalingas išlaikymas ir priklauso 3/16 dalis tėvo palikimo. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad tėvo laidotuvėse jis nedalyvavo, nes jam nebuvo pranešta. Su tėvu nebendravo. Iš 370 Lt pensijos išsilaikė. Dėl laidotuvių išlaidų dalies padengimo sutinka, apie 1000 Lt galėtų duoti. Savo vardu turi sodybą Eržvilko seniūnijoje, ten laikinas pastatas pastatytas, namas sudegęs, ūkinis nugriautas.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui buvo reikalingas mirusiojo išlaikymas, jis nedarbingas, jam skirta globa globos namuose, darbingumas 40 proc., už jo gyvenimą globos namuose moka savivaldybė. Ieškovo turimas nekilnojamas turtas yra bevertis.

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutinka ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 2220 Lt J. B. palaidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Nurodė, kad ieškovas niekada savo tėvu nesirūpino, su juo nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių, neprisidėjo prie tėvo slaugymo, palaidojimo, kapo sutvarkymo, kas atsakovei kainavo 6660 Lt. Teismo posėdžio metu patvirtino priešieškinije nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad, kai vyras sirgo, ji pranešė jo anūkui. Kur vaikų ieškoti ji nežinojo. Su mirusiuoju gyveno nuo 1988 metų. Ji ieškovui nebūtų reiškusi priešieškinio, jei jsi nebūtų pradėjęs reikalauti turto. Santaupas laidotuvėms susitaupė iki santuokos su Bakaičiu. Paminklas skirtas jam vienam.

Atsiliepimas

Atsakovės atsakovas nurodė, kad ieškovas nuslėpė, kad turi nekilnojamojo turto, pats ieškovas nurodė, kad po armijos su tėvu nebendravo, pats ieškovas siekia būti pripažintas visiškai sveiku, teigia, kad gali dirbti. Mirusįjį palaidojo viena B., kuri pati yra neįgali, sėdi invalido vėžimėlyje, nedarbinga. Prašo priešieškinį tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis netenkintini.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas P. B. yra J. B., mirusio 2012-03-13, sūnus (b.l. 4, 7), 2003-03-18 J. B. ir jo sutuoktinė R. B. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vienas kitam (b.l. 5, 48). 2012-05-28 ieškovas kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą Antaną Grumuldį su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį (b.l. 6, 46), ieškovas nuo 2006-11-08 iki 2013-03-15 buvo 40 proc. darbingas (b.l. 8, 68), gyvena Didvyžių socialinės globos namuose (b.l. 9), J. B. turėjo lėšų Swedbank AB (b.l. 47, 101), 2011-07-01 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja priėmė sprendimą skirti ieškovui ilgalaikę socialinę globą Didvyžių socialinės globos namuose visam laikui (b.l. 69-70), ieškovas nuo 2012-01-10 iki 2012-12-10 gavo po 327,86 invalidumo/netekto darbingumo pensijos (b.l. 71-72), už P. B. gyvenimą Didvyžių socialinės globos namuose apmoka 1380,71 Lt Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius ir 262,29 Lt pats ieškovas (b.l. 74), atsakovė patyrė 1170 Lt J. B. laidotuvių išlaidų, kurių kvitais pagrįsti negali (b.l. 91), 1350 Lt ir 84 sumokėjo už laidojimo paslaugas, užsakinėjo mišias bažnyčioje (b.l. 92, 93), kapo sutvarkymas kainavo 3193 Lt (b.l. 94-96), ieškovas turi seserį S. B., kuri byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, ji ieškinį palaikė (b.l. 102, 103).

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Byloje esantys įrodymai ir ieškovo bei jo atstovės paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad J. B. mirties dieną ieškovo materialinė padėtis buvo sunki, tačiau jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo išlaikomas tėvo nuo tada kai grįžo iš armijos, pats išsilaiko iš pensijos, su tėvu nebendravo, juo nesirūpino, laidotuvėse nedalyvavo. Sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas (2012-03-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. N. J., bylos Nr. 3K-3-501/2010). Privalomosios palikimo dalies instituto paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam buvo reikalingas išlaikymas ir kuris neturėjo galimybių gauti išlaikymą iš kitų šaltinių, turtinius interesus (2011 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1717-656/2011). Globos namuose apgyvendintų asmenų, gaunamas socialines paslaugos finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Ieškovas yra pasinaudojęs savo teise gauti socialinę globą ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją dar iki tėvo mirties dienos. LR Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ieškovui paskirta ilgalaikė socialinė globa, kurią finansavo savivaldybė (LR Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad buvo įgyvendintos ieškovo statuso nulemtos jo teisės būti išlaikomam globos įstaigoje ir globos įstaigoje teikiamas išlaikymas nulėmė tai, kad kitiems asmenims teikti išlaikymą nebuvo poreikio. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats siekia būti pripažintas sveiku, bei kad gali dirbti. Taip pat atsakovo atstovo prašymu, buvo nustatyta, kad ieškovas turi sodybą Eržvilko seniūnijoje, nors ieškovas ir teigia, kad šis turtas yra bevertis, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų pažymos matyti, kad ieškovas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo 1995-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovas visą ilgą laiką galėjo turtu naudotis, valdyti jį ir disponuoti juo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas P. B. atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo iš J. B. palikimo reikalingumo kriterijus, todėl ieškinys atmestinas.

Esant ieškovo ieškiniui netenkintinam, teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pati teigė, kad priešieškinį padavė tik dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl palikimo dalies, ieškovas su savo tėvu daugelį metų nebendravo, jie vienas kitam nepadėjo, materialiai nerėmė vienas kito, laidotuvėse nedalyvavo, jo materialinė padėtis sunki, pagal testamentą visą J. B. turtą paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė R. B., todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais priešieškinis yra netenkintinas ir atmestinas.

Kadangi abejoms byloms šalims yra teikiama 100 proc. garantuojama nemokama teisinė pagalba (b.l. 90; 61), todėl bylinėjimosi ir pašto išlaidos yra nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 str. 1 d.., teismas

nuspre ndžia:

Ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Klimaitis