- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-83-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00858-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Algimantas Kukalis, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-670/2013 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G., S. S., dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui P. B. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad ieškovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir kad ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį – 3/16 dalis viso palikimo, atsiradusio po tėvo mirties. Nurodoma, kad 2012 m. kovo 13 d. mirė tėvas J. B.. 2003 (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono notarų biure tėvas surašė testamentą, kuriuo jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat visas turtines teises paliko savo sutuoktinei R. B.. Ieškovas tėvo mirties dieną buvo ir dabar yra invalidas. Nustatytas tik 40 procentų darbingumas. 2011-07-01 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos sprendimu dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo Nr.S16-109 ieškovui skirta ilgalaikė (visam laikui) socialinė globa Didvyrių socialinės globos namuose, kur nuo 2011 m. spalio 24 d. ieškovas ir gyvena.
Atsakovė R. B. priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 2 220 Lt palaidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Nurodoma, kad ieškovas niekada savo tėvu nesirūpino, su juo nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Ieškovas taip pat niekuo neprisidėjo prie tėvo slaugymo, o šiam mirus palaidojimo bei jo kapo sutvarkymo. Atsakovė 6 660 Lt. Kadangi ieškovas pareiškė pretenzijas į mirusio tėvo palikimą, tai jis privalo prisidėti prie mirusiojo laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidų apmokėjimo, t. y. bent 1/3 dalimi nurodytos sumos – 2 220 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad J. B. mirties dieną ieškovo materialinė padėtis buvo sunki, tačiau jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo išlaikomas tėvo nuo tada, kai grįžo iš armijos, pats išsilaiko iš pensijos, su tėvu nebendravo, juo nesirūpino, laidotuvėse nedalyvavo. Globos namuose apgyvendintų asmenų, gaunamas socialines paslaugos finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Ieškovas yra pasinaudojęs savo teise gauti socialinę globą ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją dar iki tėvo mirties dienos. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats siekia būti pripažintas sveiku, kad gali dirbti. Taip pat nustatyta, kad ieškovas turi sodybą (duomenys neskelbtini), ją įsigijo 1995-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovas visą ilgą laiką galėjo turtu naudotis. Ieškovo ieškinio netenkinus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pati teigė, kad priešieškinį padavė tik dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl palikimo dalies, ieškovas su savo tėvu daugelį metų nebendravo, jie vienas kitam nepadėjo, materialiai nerėmė vienas kito, laidotuvėse nedalyvavo, jo materialinė padėtis sunki, pagal testamentą visą J. B. turtą paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė R. B., priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas P. B. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Tėvo laidotuvėse ieškovas nedalyvavo, nes apie tėvo mirtį ir laidotuvių dieną nepranešė. Su tėvu po grįžimo iš armijos ieškovas yra kelis kartus susitikęs ir bendravęs. Tėvo išlaikyti ar padėti jam materialiai negalėjo, nes pats gauna mažas pajamas, netekto darbingumo pensija yra 327,86 Lt, iš kurios 262,29 Lt atskaito už gyvenimą Didvydžių socialinės globos namuose. 65,57 Lt lėšų neužtenka tenkinti kitoms būtiniausioms reikmėms, nes ieškovas, gyvendamas socialinės globos namuose, gauna tik stogą virš galvos, lovą ir maistą. Kaip ir kiekvienam žmogui reikalingi rūbai, higienos reikmenys, telefonas ir kt., kuriems įsigyti nelieka pinigų.
Ieškovo turimas nekilnojamasis turtas yra bevertis, nes gaisro metu buvo visiškai suniokotas. Gavus priklausančią privalomąją palikimo dalį, ieškovas susiremontuotų namą, augintų daržoves ir gyvulius, netgi galėtų sukurti šeimą, turėtų artimą žmogų, kuris rūpintųsi, galėtų visapusiškai save išlaikyti, nebereiktų gyventi socialinės globos namuose ir valstybė kiekvieną mėnesį sutaupytų 1 370,71 Lt už išlaikymą socialinės globos namuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliantas 2013-12-09 prašymu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ( b. l. 174-175). Įstatymas nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas ( C P K 322 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas įrodinėja, kad buvusios faktinės aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu apelianto argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Taigi, kolegija nenustatė būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliaciniu skundu apeliantas įrodinėja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
Lietuvos Kasacinis teismas ne kartą aiškindamas C K 5. 20 straipsnio normas yra nurodęs, kad pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.), išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. prieš J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką C K 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijais (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus ir C K 5. 20 straipsnio 1 dalies prasmę nagrinėjant tokio pobūdžio bylas turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012m. kovo 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).
Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktus duomenis, ieškovo paaiškinimus ir nustatė bylai teisingai išspręsti aplinkybes, kad ieškovo materialinė padėtis jo tėvo mirties dieną buvo sunki, tačiau ieškovas nebuvo išlaikomas tėvo nuo tada kai grįžo iš armijos, pats ieškovas išsilaiko iš pensijos, o su tėvu nebendravo, juo nesirūpino, laidotuvėse nedalyvavo. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas turi sodybą – nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir nors šiuo metu yra nedarbingas ir gauna socialinę pensiją, tačiau siekia, kad būtų pripažintas sveiku ir, kad gali dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės ir nustatyti reikšmingi faktai, kad ieškovas negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi socialinių garantijų neįrodyti ( C P K 178 straipsnis). Nenustačius nurodytų faktų pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovas atitiko C K 5. 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (C P K 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta C P K 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (C P K 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (C P K 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus C P K nustatytas išimtis (C P K 185 str.).
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (C P K 185 straipsnis), tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.