Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. B. atstovo advokato Ričardo Lilo atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo atstovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, atsisakyta priimti apeliacinį skundą ir jis grąžintas padavusiam asmeniui civilinėje byloje Nr. 2-35-670/2013 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. bei S. S. dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui P. B. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas yra neįgalus, neturintis teisinio išsilavinimo, turintis psichinę negalią ir gyvenantis globos namuose, jo bendravimo galimybės suvaržytos, o dėl lėšų trūkumo jis negali savarankiškai nuvykti pas advokatą. Ieškovas savarankiškai bandė atnaujinti procesą, tačiau tam nepavykus ir manant, kad pirmosios instancijos teisme ieškovo interesams nebuvo tinkamai atstovaujama, ieškovas kreipėsi dėl naujo advokato jam paskyrimo, dėl ko ir buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas.Dėl ieškovo negalios jo teisinių problemų sprendimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi remiantis Neįgaliųjų konvencijos nuostatomis neįgaliųjų teisės turi būti ginamos prioritetiškai, dėl ko teismas, spręsdamas apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, turėjo į tai atsižvelgti. Teismas turėjo įvertinti ribotą ieškovo sugebėjimą ginti savo teises bei taikyti kitokius reikalavimus nei kad taikomi sveikam, neturinčiam komunikavimo, bendravimo bei materialinių problemų žmogui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje keliamas klausimas dėl to, ar teismas pagrįstai neatnaujino praleisto įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 128-130) buvo atmestas ieškovo P. B. ieškinys atsakovei R. B., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. bei S. S. dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo ir atsakovės R. B. priešieškinys ieškovui P. B. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo. 2013 m. birželio 27 d. teisme gautas ieškovo P. B. apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo (b.l. 146-148), kuriame be kita ko prašoma atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai reglamentuoti CPK I dalies VII skyriuje, kurio 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas apeliaciniam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 307 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui, tačiau įstatyme yra numatyta galimybė praleistą terminą atnaujinti. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis).

Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės. Vienas iš tokių pagrindų - terminas apeliaciniam skundui paduoti. Šiuo ribojimu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo stabilumą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios praleistų procesinių terminų atnaujinimo nuostatos, o taip pat pirmiau nurodyta CPK 307 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.

Apeliaciniu skundu skundžiamas Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2013 m. balandžio 12 d., todėl ieškovo atstovo pateiktas apeliacinis skundas, teisme gautas 2013 m. birželio 27 d., pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas prašymui dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo dar nėra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, jį pagrįstai nagrinėjo. Prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo buvo grindžiamas apelianto neįgalumu, teisinio išsilavinimo neturėjimu, siekiu gauti tinkamas atstovavimo paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis ir apeliacinio skundo padavimo terminą atsisakė atnaujinti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių, pažeisdamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus vertino apelianto galimybes laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje bei pateikti apeliacinį skundą, dėl to priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą grindė aplinkybėmis, jog skundžiamas teismo sprendimas ieškovui buvo įteiktas sprendimo paskelbimo dieną, todėl ieškovas turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu pakeičiant jį atstovavusį advokatą pirmosios instancijos teisme, taip pat kad jam buvo žinoma antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir paskirto advokato pakeitimo tvarka, teismo nutartyje nurodyti atliktini veiksmai byloje, tačiau ieškovas apeliacinį skundą pateikė vis tiek praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Su šiomis pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais sutiktina tik iš dalies. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui skundžiamo teismo sprendimo kopija buvo įteikta jo paskelbimo dieną – 2013 m. balandžio 12 d., tačiau vien ši aplinkybė ar tai, kad ieškovui buvo žinoma valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar paskirto advokato pakeitimo tvarka, atsižvelgiant į apelianto neįgalumą, jo teisinį neišprusimą bei ribotas galimybes komunikuoti, negali būti laikomos paneigiančiomis būtinybę atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nustatyta, kad 2012 m. birželio 18 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2039-2462 (b.l. 10-11) ieškovui P. B. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba garantuojant ir apmokant valstybei 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų byloje dėl palikimo priėmimo (papildžius sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos turinį ir byloje dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo (b.l. 45)), parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovą pirmosios instancijos teisme. Ieškovui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė A. N.. Pažymėtina, jog minėtame sprendime konkrečiai nurodyta, kad jis galioja iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme pabaigos, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, jog ieškovui antrinė teisinė pagalba 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu suteikta ne šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Priešingai, kaip matyti iš 2013 m. gegužės 31 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 150-151), ieškovui antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje buvo suteikta parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ieškovą apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog kitoks sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ieškovui ir negalėjo būti priimtas, nes šiuo konkrečiu atveju buvo sprendžiamas ne ieškovą atstovaujančio advokato pakeitimo, bet būtent antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme klausimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nereikšminga laikytina aplinkybė, koks sprendimas dėl ieškovui antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų pakeitimo buvo priimtas jau prieš tai byloje, o taip pat aplinkybė, jog ieškovui galimai buvo žinoma tvarka, kuria yra keičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismas be pagrindo kaip argumentą nurodė ieškovo žinojimą dėl pirmiau paminėtos tvarkos, kadangi šios tvarkos žinojimas ja pasinaudojus dar nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas netinkamai realizavo teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliacinės instancijos teisme, ypač, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su apelianto asmeniu. Byloje esantys įrodymai patvirtina (b.l. 8), jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (neįgaliojo pažymėjimas galiojo iki 2013 m. kovo 15 d.), kaip nurodė ieškovo atstovas, ieškovas turi psichinė negalią, gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (b.l. 9) dalinai išlaikomas valstybės.

Apeliacinis skundas, parengtas ieškovo P. B. atstovo advokato Ričardo Lilo, Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas 2013 m. birželio 27 d. (b.l. 146-148), nors Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimo parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme priimtas dar 2013 m. gegužės 31 d. Ir nors, kaip galima spręsti iš minėto sprendimo, ieškovo prašymas dėl antrinės teisinės pagalvos suteikimo gautas 2013 m. gegužės 30 d., kas leidžia teigti, jog ieškovas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi jau praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau toks ilgas procesinio termino praleidimas negali būti laikomas vien ieškovo neveikimo pasekme, kadangi ieškovo atstovas advokatas apeliacinį skundą teismui pateikė praėjus beveik mėnesiui po sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimo. Pripažintina, kad asmuo negali prarasti teisės į apeliaciją vien tik dėl netinkamo jo atstovo veiksmų ar neveikimo. Be to, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas savo teises nepraleidęs apeliacinio skundo padavimo termino bandė įgyvendinti asmeniškai, pateikė procesinius dokumentus, kuriuos teismas atsisakė priimti ir pareikšto prašymo netenkino. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi (b.l. 144) teismas netenkino ieškovo prašymo patikslinti 2013 m. kovo 29 d. teismo posėdžio protokolą civilinėje byloje dėl privalomosios palikimo dalies priteisimo ir atsisakė pareiškimą priimti nurodydamas, kad iš ieškovo teismui pateikto procesinio dokumento nėra galima suprasti, ar tai yra apeliacinis skundas ar naujas procesinis dokumentas, kadangi jame nesuprantamai suformuluotas reikalavimas, pateiktas procesinis dokumentas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Ir nors teismas minėtoje nutartyje išaiškino ieškovui, pageidaujančiam pateikti apeliacinį skundą, pareigą tinkamai įgyvendinti savo teises pateikiant apeliacinį skundą, atitinkantį CPK reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas gali būti apeliacinis skundas, nepagrįstai nenustatė ieškovui termino pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ir nors minėta 2013 m. balandžio 29 d. teismo nutartis nebuvo skundžiama, yra įsiteisėjusi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, teismas, spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas į teismą su procesiniu dokumentu, nors ir neatitinkančiu bendrųjų procesiniams dokumentams ir apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, kreipėsi dar nepraleidęs įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti ir tokiu būdu galimai išreiškė valią apeliacine tvarka apskųsti 2013 m. balandžio 12d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas argumentas, kad minėtoje nutartyje ieškovui buvo išaiškinta, ką jis turėtų atlikti ir kad jis turėjo pakankamai laiko pasikeisti advokatą bei surašyti apeliacinį skundą, vertintinas kaip neatitinkantis teisingumo ir sąžiningumo principų.

Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį ir jos reikšmingumą apeliantui, kaip socialiai remtinam asmeniui. Civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, todėl teisingas civilinės bylos išnagrinėjimas ypač svarbus siekiant užtikrinti ieškovo materialines garantijas, o kartu ir sudarant galimybes ieškovui tinkamai patenkinti būtinus jo poreikius. Nurodytos aplinkybės bei faktai, kad ieškovas yra neįgalus, neturintis teisinio išsilavinimo leidžia manyti, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieškovui termino apeliaciniam skundui paduoti, todėl toks teismo sprendimas laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžiančiu apelianto teisę į teismo sprendimo apskundimą ir tinkamą teisminę gynybą priimant teisingą sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taikė įprastus reikalavimus ir standartus, nors ieškovo sugebėjimai ginti savo teises yra riboti. Praleisto procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pateisinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, taip pat teismo priimto procesinio sprendimo stabilumo kontekste, nes priešingas sprendimas, net ir atsižvelgiant į pakankamai ilgą procesinio termino praleidimo laikotarpį, taptų tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinio termino praleidimo pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju taptų formaliu teisės į apeliaciją suvaržymu, būtų niekuo nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai vadovaudamasis CPK nuostatomis ir tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, nepagrįstai neatnaujino ieškovui praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Ginčijamą nutartį panaikinęs teismas atnaujina terminą atskirajam skundui paduoti, bylą, remdamasis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, perduoda Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti, atnaujinti ieškovui P. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo paduoti.

Bylą perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.