- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- II-9-503/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00132-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Advokatai
- Antanas Jonikaitis
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, Vilmai Matulevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės M. V. 2023-10-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2942-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. spalio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė M. V. priėmė administracinio nusižengimo nutarimą (toliau – nutarimas), kuriuo V. J. pripažino kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 100 Eur baudą, dėl to, kad, 2023 m. liepos 10 d. atlikus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. PASU6), nustatyta, kad V. J., būdamas medžioklės vadovu, vykusios medžioklės metu, Medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pildydamas medžioklės lapą Nr. 5 , atliko įrašo apie sumedžiotų gyvūnų (stirnų) skaičių taisymą, tuo medžioklės vadovas pažeidė Medžioklės taisyklių 20 punkto reikalavimus, kadangi pildant medžioklės lapą ir jame nurodžius klaidingą sumedžiotų stirnų skaičių, turėjo klaidingą įrašą perbraukti tiesia horizontalia linija, šalia užrašant teisingai, nurodant taisymo datą ir pasirašant. Medžioklės vadovas, nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu (duomenys neskelbtini), neinformavo Aplinkos apsaugos departamento, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punkte, už ką atsakomybė, kaip už pakartotinį nusižengimą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, numatyta ANK 290 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
V. J. teismui pateikė skundą dėl anksčiau minėto nutarimo panaikinimo. Skunde iš esmės nurodė, jog šis nutarimas nepagrįstas, neteisėtas. Nes vertinant nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo numatyto 290 straipsnio 2 dalyje) sudėties požymių turinį, nepakanka vien baudžiamojo įstatymo (arba ANK) specialiosios dalies straipsnio dispozicijos. Ne visi sudėties požymiai atskleidžiami specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, o ir atskleistų požymių turinį dažnai turi vertinti ar išaiškinti kompetentinga institucija. Tai taikytina ir šioje byloje susidariusiai situacijai. Atitinkamai teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir nullum crimen sine lege principo atšaka - nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme). Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas). Aiškumo ir tikslumo elementų svarba tiriant nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo sudėties požymius yra labai didelė. Pirma, be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Antra, tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 673-682). V. J. atsakomybė inkriminuojama dėl medžioklės lape atliko įrašo apie sumedžiotų gyvūnų (stirnų) skaičių taisymą. Pažymi, kad skundžiamame nutarime aprašytame lape nėra atlikta jokių taisymų. Medžioklės taisyklių 20 p. numato, kad jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Pažymi, kad jokia klaida medžioklės lape nebuvo padaryta, o sumedžiotų gyvūnų skaičius 2022-10-18 įraše išreikštas matematiniu veiksmu 1+1. Taigi jokie taisymai niekada nebuvo atlikti, įrašas taip įrašytas iš karto. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklės ar kiti teisės aktai nenustato kokia skaitine išraiška turi būti padaromas įrašas (nėra draudžiama užrašyti matematine išraiška). Nepaisant to, jeigu būtų laikoma, kad skaičiaus užrašymas teisinga matematine išraiška, visgi laikytinas taisymu, tai reikėtų laikyti, kad ne bet kokio Medžioklės taisyklių reikalavimo nesilaikymas turėtų būti vertinamas kaip pažeidimas. Sprendžiant ar taikyti administracinę atsakomybę už šį pažeidimą būtina vertinti pačią situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tokia matematine išraiška parašytas skaičius nesukėlė jokių pasekmių, nustatyti skaičių galima. Taip pat bendras lape užrašytas skaičius (skaičių suma) nurodytas teisingai. Be to, medžioklės lapo pildymo galima trūkumas nustatytas tik po ilgo laikotarpio (beveik vienerių metų), planinio tikrinimo metu, o ne operatyvaus patikrinimo metu. Iš to galima daryti išvadą, kad medžioklės lapo pildymo trūkumas nustatytas neturėtų būti laikomas tokiu trūkumu dėl kurio kiltų administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose yra laikomasi teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais - ultima ratio. (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-919/2021). Dėl administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės nebuvimo, tai pažymi, kad aptartas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nutarime nėra nurodyta ir bylą nagrinėjęs pareigūnas, net jeigu ir būtų nustatytos objektyviąją pusę įrodančios aplinkybės, turėjo aiškintis administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę. Tai yra ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad jis rašydamas grafoje „1 + 1“ suprato, kad daro pažeidimą ir norėjo taip veikti. Tokių duomenų byloje nėra. Be to ties 2022-10-18 įrašu ne V. J. parašas, todėl įrašą atliko kitas pasirašęs asmuo, o ne V. J.. Todėl neegzistuoja ir subjektyvioji pusė. Dėl protokolo neįteikimo, tai administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad protokolas jam (V. J.) niekada nebuvo įteiktas. Jam buvo siunčiami 2023-07-24, 2023-08-11,2023-08-23 šaukimai, kurie nebuvo faktiškai įteikti. Jis yra garbaus pensinio amžiaus (Pareiškėjo gimimo data (duomenys neskelbtini), todėl Pareiškėjui yra daugiau nei 70 metų), todėl elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, todėl tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama. Protokolai surašyti 2023-09-15. Net ir surašius protokolus asmeniui nedalyvaujant šie protokolai nebuvo niekaip išsiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad jo neišsiuntus protokolai ir nebuvo įteikti. Pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.). Dėl kelių administracinio nusižengimo bylų už tą patį pažeidimą, tai pažymi, kad jis taip pat patrauktas atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK 23214263016. Nurodytoje byloje inkriminuojamas iš esmės tas pats pažeidimas. Nutarimo kitoje byloje pažeidimo esmė, jog 2023 m. liepos 10 d. atlikus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. PA-3176), nustatyta, kad V. J., būdamas medžioklės vadovu, vykusios medžioklės metu, Medžioklės ploti} vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pildydamas medžioklės lapą Nr. 5 , atliko įrašo apie sumedžiotų gyvūnų (stirnų) skaičių taisymą, tuo medžioklės vadovas pažeidė Medžioklės taisyklių 20 punkto reikalavimus, kadangi pildant medžioklės lapą ir jame nurodžius klaidingą sumedžiotų stirnų skaičių, turėjo klaidingą įrašą perbraukti tiesia horizontalia linija, šalia užrašant teisingai, nurodant taisymo datą ir pasirašant. Medžioklės vadovas, nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu (duomenys neskelbtini), neinformavo Aplinkos apsaugos departamento, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punkte, už ką atsakomybė, kaip už pakartotinį nusižengimą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, numatyta ANK 290 straipsnio 2 dalyje. Iš Nutarimo šioje byloje ir nutarimo kitoje byloje pažeidimo esmės aprašymo matoma, kad iš esmės sutampa aplinkybės ir veiksmai dėl kurių jis yra traukimas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, tapatūs pažeidimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, o turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Dėl Nutarimo nepagrįstumo, tai kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, reikalaujantį, kad visos abejonės, kylančios, be kita ko, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamo ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas Nutarimas naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko. Dėl administracinio nusižengimo sudėties (objekto ir objektyviosios pusės) nebuvimo nesutinka, nes kaip matyti iš šio skundo dalies Pareiškėjo atstovo argumentai pateikiami su teisinio vertinimo išlyga - neigiant medžioklės lapo įrašo taisymą, bet ir pripažįstant bei vertinant, jog toks taisymas -matematine išraiška parašytas skaičius - nesukėlė jokių pasekmių, nes nustatyti skaičių galima, o be to, medžioklės lapo pildymo galimas trūkumas nustatytas tik po ilgo laikotarpio planinio patikrinimo metu. Teisės pažeidimo pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį, požymių nustatymui aktualus reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo. Nagrinėjamu atveju ANK 290 straipsnio (1 dalis, 2 dalis - pakartotinumas) kaip blanketinė teisės norma nukreipia į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - ir Medžioklės taisyklės) 20 punkte suformuotą imperatyvaus pobūdžio reikalavimą - lapo pildymo tvarkingumą, aiškumą ir būtinuosius atlikti veiksmus padarius klaidą pildant medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 20 punkto antroje pastraipoje nurodyta, jog „Medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu - AAD būdraujančiam pareigūnui.“ Tokiu būdu, nesilaikant labai konkrečiai, apibrėžtai ir vienareikšmiškai Medžioklės taisyklėse nurodyto reikalavimo, teisės pažeidimo sudėties požymiai nustatomi, kuomet veikiama priešingai, t. y. Medžioklės taisyklių minėtame punkte nurodomi veiksmai neatliekami. Tokiu būdu galima konstatuoti, jog nusižengimo objektas - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais įteisinta tvarka, ginanti visuomeninę reikšmę turintį teisinį gėrį ir asmens santykį su juo - galimybę juo disponuoti ir naudotis - šioje byloje yra neginčytinas ir objektyvus. AAD vertinimu, šioje byloje taip pat aiški nusižengimo padarymo objektyvioji pusė - nusižengimas buvo padarytas ištaisant skaičiaus įrašą, o pasekmių atsiradimas nėra būtinas šio nusižengimo konstatavimui. Nusižengimui konstatuoti pakanka tik taisymo požymio ir nepranešimo nustatyta tvarka apie šį taisymą. Medžioklės lape Nr. 5 sumedžiotų gyvūnų skaičius, kuris 2022-10-18 medžioklės metu įrašytas ranka daromu įrašu, suformuotas pirmiausiai įrašant skaičių „1“, po to aritmetinis ženklas „+“, po to vėl skaičius „1“. Toks skaičiaus įrašas nėra numatytas kaip leistinas Medžioklės taisyklėse, juolab, kad medžioklės lapo sumedžiojamų gyvūnų pildymo langelių dydis suformuotas tik vienaženklio skaičiaus įrašymui, taip pat nėra prasmingas tokio pobūdžio skaičių „1+1“ užrašymas, kuomet skunde teigiama, kad įrašas padarytas tuo pačiu metu. Aplinkybė, kad įrašas taip taisytas (Pareiškėjo atstovo vertinimu įrašytas) iš karto, reikšmės neturi. Esminis momentas yra tai, kad įrašas padarytas netinkamai pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus ir apie šį taisymą nepranešta nustatyta tvarka, todėl nesutinkama su argumentu, kad Medžioklės taisyklės ar kiti teisės aktai nenustato, kokiu rašymu būdu turi būti padaromas įrašas, ir kad asmeniui nėra keliami kokie nors specifiniai rankraštinio rašto standartai ar reikalavimai. Medžioklės taisyklės vienareikšmiškai nurodo, kad rankraštinio įrašo specifiškumo požymis yra tvarkingas ir aiškus įrašas, t. y. nekeliantis jokių pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo. Toks skaičiaus užrašymo būdas „1+1“ leidžia pagrįstai vertinti apie įrašo darymą ne vienu metu. Medžioklės lapas, kaip atskaitingas dokumentas, pildomas kiekvienos medžioklės metu, o ne kokiu nors kitu laiku. Tad kiekvienas pildantis medžioklės lapą asmuo įrašus privalo įrašyti, ne bet kaip, o būtent privalomai tvarkingai ir aiškiai, o suklydus, neatidėliojant atlikt aptartus veiksmus, numatytus Medžioklės taisyklėse. Pareiškėjo atstovo skunde taip pat išdėstyta nuomonė tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad skaičiaus užrašymas visgi laikytinas taisymu. Pareiškėjo atstovo nuomone, ne bet kokio Medžioklės taisyklių reikalavimo nesilaikymas turėtų būti vertinamas kaip pažeidimas. Teigiama, kad, sprendžiant ar taikyti administracinę atsakomybę už šį pažeidimą, būtina vertinti pačią situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tokia matematine išraiška parašytas skaičius nesukėlė jokių pasekmių, bendras lape užrašytas skaičius (skaičių suma) nurodytas teisingai, o medžioklės lapo pildymo galimas trūkumas nustatytas tik po ilgo laikotarpio (beveik vienerių metų), planinio tikrinimo metu, o ne operatyvaus patikrinimo metu. Dėl šių skundo argumentų, pasisakytina tai, kad Medžioklės taisyklių reikalavimų nesilaikymas pagal pavojingumą bei atsakomybės griežtumą išdėstyti ANK 290 straipsnio visose 1-16 dalyse. Nusižengimą kvalifikavus pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (1 d. nusižengimo pakartotinumas), nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas - Medžioklės taisyklių 20 punkto nesilaikymas. Nepriklausomai nuo to, kad Medžioklės taisyklių buvo nesilaikyta prieš didesnį laiko tarpą ir tai nesukėlė jokių pasekmių, šio pažeidimo nesumenkina galiojančių teisės aktų privalomo laikymosi aspektu, kuomet nuolat ir nepertraukiamai saugomi ir ginami valstybės gyvūnijos ištekliai, vykdoma medžioklės kontrolė, siekiama užkirsti kelią daromam neigiamam poveikiui ekosistemai, saugotinoms gyvūnų ir paukščių rūšims, ir kt. Pareiškėjo atstovo skunde nurodomas argumentas, jog „teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose yra laikomasi teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais - ultima ratio. (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-919/2021)u, yra visiškai netinkamas ir nepagrįstas tiek pagal bylos teisinę situaciją ir jos vertinimą, tiek pagal nagrinėtas faktines aplinkybes, todėl atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad į visas aplinkybes, nagrinėjant bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo atsižvelgta, ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamus administracinių nusižengimų tyrimus, buvo visiškai pasyvus, įvertinus aplinkybių visumą, jam buvo skirta nuobauda artima minimaliai, kas vertintina proporcingu nubaudimu už padarytą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminėje praktikoje, priešingai nei nurodyta skunde, kad medžioklės lapų netinkamas pildymas nevertinamas tokiu trūkumu dėl kurio neturėtų kilti administracinė atsakomybė. Dėl netinkamo medžioklės lapų pildymo, taisymo, įrašų keitimo kyla ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2K-212-697/2022). Dėl administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės tai, pareiškėjo atstovo skunde nurodoma, kad aptartas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Skunde teigiama, kad nutarime nėra nurodyta ir bylą nagrinėjęs pareigūnas, net jeigu ir būtų nustatytos objektyviąją pusę įrodančios aplinkybės, turėjo aiškintis administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę. Tai yra ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, tai yra ar suvokė, kad jis rašydamas grafoje įrašą „1+1“ suprato, kad daro pažeidimą ir norėjo taip veikti. Pareiškėjo atstovo vertinimu, tokių duomenų byloje nėra. Be to, ties 2022-10-18 įrašu yra ne V. J. parašas, todėl įrašą atliko kitas pasirašęs asmuo, o ne V. J.. Dėl šių priežasčių neegzistuoja ir subjektyvioji pusė. Šie skundo argumentai dėl tariamai administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės nebuvimo vertintini kritiškai. Pirmiausiai pažymėtina, kad V. J. medžioklės lape Nr. 5 įrašytas medžioklės vadovu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jis nebuvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) eiliniu klubo nariu ar atsitiktiniu asmeniu. Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registr. (duomenys neskelbtini), telef. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)) prezidentas A. B. 2018 m. gegužės 1 d. V. J. suteikė įgaliojimus „<...> išrašyti medžioklės lapus, organizuoti medžioklę, laikantis Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje reikalavimų, atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyboje. Atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriuje atliekant žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės vertinimą, kuri yra (duomenys neskelbtini) miške.“ Šių teisių veikti suteikimas patvirtina, kad V. J. buvo suteikti platūs įgaliojimai, juo pasitikima ir atitinkamai iš jo tikimasi įgaliojimų vykdymo bei teisės aktų nepriekaištingo laikymosi, ne tik kaip medžiotojo, medžioklės vadovo, bet ir atsakingo asmens. Dėl nusižengimo subjektyviosios pusės nebuvimo argumentuojama ir tuo, kad ties 2022-10-18 įrašu ne V. J. parašas, todėl ir įrašą atliko kitas asmuo. Toks skundo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. Medžioklės taisyklių 21 punkte nustatyta, kad, prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. <...> Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Tokiu atveju, tai, kad medžiotojas pasirašė medžioklės lape, kai jam tokia pareiga numatyta Medžioklės taisyklėse, patvirtina tik jo dalyvavimo medžioklėje faktą. Imperatyvi pareiga įrašyti į medžioklės lapą sumedžiotų gyvūnų skaičių išskirtinai numatyta medžioklės vadovui. Tai, kad V. J. buvo linkęs nesilaikyti medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, patvirtina jo atžvilgiu taikytų administracinės atsakomybės dėl Medžioklės taisyklių nesilaikymo didelis atvejų skaičius, tad ir šiuo atveju, vertinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas aukštą klubo prezidento pasitikėjimo kreditą - klube, būdamas įgaliotu ir atsakingu asmeniu bei medžioklės vadovu, jau būdamas baustas dėl Medžioklės taisyklių pažeidimų, nesuprato nesilaikantis elementarių Medžioklės taisyklių reikalavimų ir atlikdamas taisymus medžioklės lape nesuvokė pažeidžiantis įstatymą ir atsakomybės, vertintina ne kitaip kaip, tik kaip gynybinė taktika, bet kokiomis priemonėmis siekiant išvengti atsakomybės. AAD nuomone, nusižengimo subjektyvioji pusė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. veikė neatsakingai, ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tyčia, yra visiškai įrodyta. Dėl protokolo Pareiškėjo atstovas savo skunde, nurodydamas aplinkybes dėl protokolo tariamo neįteikimo, pasisakė dviem aspektais: kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui niekada nebuvo įteiktas bei išsakė teiginį, nesusijusį su protokolo įteikimu, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas. Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kas asmeniui buvo siunčiami 2023-07-24, 2023-08-11, 2023-08-23, 2023-09-04 šaukimai, kurie nebuvo faktiškai įteikti. Pareiškėjas yra garbaus pensinio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, todėl tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama. Protokolai surašyti 2023-09-15. Net ir surašius protokolus asmeniui nedalyvaujant šie protokolai nebuvo niekaip išsiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad jų neišsiuntus, protokolai ir nebuvo įteikti. Pareiškėjo atstovas, nurodydamas argumentus dėl šaukimų, protokolų neįteikimo, rėmėsi byloje esančiais duomenis, AAD vertinimu, įrodančiais ne tik šių dokumentų neįteikimo faktą registruotu paštu, kuomet šaukimai net 17-oje administracinio nusižengimo bylų buvo siunčiami adresatui V. J. keliais adresais - (duomenys neskelbtini) (darbovietė (duomenys neskelbtini) (2023-07-26 šaukimas buvo įteiktas)) bei (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) teritorijoje) tris kartus, bet ir tai, kad V. J. akivaizdžiai net kelis mėnesius ignoravo jo atžvilgiu pradėtas administracinių nusižengimų teisenas, tuo vilkino administracinių nusižengimų tyrimus ir tuo trukdė procesui. Pirmąjį kartą administracinio nusižengimo protokolo surašymui 2023-08-04 V. J. buvo kviečiamas 2023-07-24 šaukimu, kuris, kaip jau minėta, buvo įteiktas 2023-07-26 vienu iš siųstų adresų - (duomenys neskelbtini) (darbovietė (duomenys neskelbtini)), tad ši aplinkybė neabejotinai ir neginčytinai patvirtina, kad V. J. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Administracinių nusižengimų protokolų surašymui, V. J. visose bylose šaukimais buvo kviečiamas dar tris kartus (2023-08-11, 2023-08-23, 2023-09-04), tačiau V. J. daugiau jam siųstų šaukimų pašto registruota korespondencija (viso 36) įteikti nepavyko ir jų pašte pagal pašto pranešimus asmuo neatsiėmė. Pažymima, kad Administracinių nusižengimų registre yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Valstybės informacinių sistemų ir registrų yra gaunamas asmens, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Tad tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas ir juo išsiunčiami administracinio nusižengimo bylos procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką, kurioje nurodyta, kad Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Tokiu būdu, pasinaudojus Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu, V. J. buvo (papildomai prie siunčiamų registruotų paštu) išsiųsta dalis šaukimų (viso - 34), 17 administracinio nusižengimo protokolų, kurie buvo sėkmingai pristatyti į V. J. nurodytą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) . { šią elektroninio pašto dėžutę per Administracinių nusižengimų registrą buvo išsiųsti ir V. J. atžvilgiu administracinių nusižengimų bylose priimti penki nutarimai, tame tarpe ir šioje byloje (ROIK:23214260889) priimtas ir skundžiamas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2942-2023, kas patvirtina, kad visi išsiųsti procesiniai dokumentai buvo pareiškėjo gauti, priešingu atveju, pareiškėjui nebūtų žinoma ir apie priimtus jo atžvilgiu penkis nutarimus, dėl kurių jis pateikęs skundus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). kurį V. J. nurodęs valstybinėse institucijose, kaip tinkamą priemonę su juo tokiu būdu susisiekti, visiškai lengvai randamas internetinėje erdvėje, todėl Pareiškėjo atstovo argumentai, kad dėl V. J. garbaus pensinio amžiaus jis elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, kuomet jo adresas nurodytas ir viešoje elektroninėje erdvėje ir tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama, vertintina kaip gynybinė taktika. Pareiškėjo atstovo argumentas kitu aspektu apie tai, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas, nagrinėjamu atveju nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju tyrimas atliktas tinkamai, išnaudojus visas galimybes, įvertinus visus faktinius duomenis, ištyrus visas objektyvias aplinkybes, dėl ko ir buvo padarytos pagrįstos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl kelių administracinio nusižengimo bylų už tą patį pažeidimą, tai oareiškėjo atstovas savo skunde nurodė, kad Pareiškėjas taip pat patrauktas atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23214263016, kurioje inkriminuojamas iš esmės tas pats pažeidimas. Iš nutarimo šioje byloje ir nutarimo kitoje byloje pažeidimo esmės aprašymo matoma, kad iš esmės sutampa aplinkybės ir veiksmai, dėl kurių asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to tapatūs pažeidimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, o turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Su šiuo Pareiškėjo atstovo skundo argumentu, AAD visiškai nesutinka. Nors bylose pažeidimo esmę galima įvardinti kaip analogišką, tačiau nusižengimo padarymo aplinkybės yra skirtingos. Lyginant nusižengimų esmę, atsiejant ją nuo kitų faktinių duomenų, nevertinant nusižengimų įvykdymo skirtingų aplinkybių, kyla rizika netinkamai taikyti įstatymą. Nagrinėjamoje byloje V. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą už medžioklės lapo Nr. 5 įrašo taisymą dėl 2022 m. spalio 18 d. nuo 17.00 val. iki 20.00 val. vykusios medžioklės. Nagrinėjamu atveju, medžioklės lapo taisymas atliktas įrašant „1+1“. Kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23214263016, nusižengimas konstatuotas kaip padarytas 2022 m. spalio 24 d. nuo 17.00 val. iki 20.00 val., įrašą taisant ant vieno skaičiaus „1“, užrašant kitą skaičių „2“. Net gi aplinkybės dėl medžioklėje dalyvavusių asmenų nesutampa. Iš šių duomenų akivaizdu, jog nors objektas, objektyvinė pusė, subjektas ir subjektyvinė pusė sutampa, tačiau šių abiejų nusižengimų nejungia nei analogiškos aplinkybės, nei vieninga tyčia - atliekant 2022 m. spalio 18 d. medžioklės įrašo taisymą, vertinti veiksmų tyčią į ateitį kas dar neįvykę, t. y. už savaitė laiko (2022 m. spalio 24 d.) būsimos medžioklės įrašų taisymą, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Kiekvienu atveju subjekto veiksmų tyčia susiformavo atskirai ir konkrečiu apibrėžtu laiku, kas neleidžia nusižengimų vertinti nei kaip vieno, nei kaip skirtingų vienoje byloje, nei kaip vieno tęstinio. Pareiškėjo atstovo nurodomu atveju tokio pobūdžio nusižengimus nagrinėjant vienoje byloje kiltų rizika susiformuoti ydingai situacijai, kad pagal tokią pačią kaltinimo esmę, nustačius skirtingas aplinkybes, būtų galima nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės dėl didesnio skaičiaus nusižengimų, kas neatitinka nei gamtosaugos srityje priimtų įstatymų dvasios nei šioje srityje administracinėmis nuobaudomis siekiamų tikslų. Dėl priimto nutarimo, tai Pareiškėjo atstovas savo skunde nurodė, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). AAD vertinimu, V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas byloje esančių įrodymų pagrindu, nustačius faktinius aiškius, nedviprasmiškus duomenis ir aplinkybių visumoje konstatavus administracinio nusižengimo sudėtį. Tad, nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. kaltę dėl jo atžvilgiu konstatuoto ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir abejonių dėl Pareiškėjo kaltės nekyla. Departamentas tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti nėra.
Teismo posėdžio metu V. J. skundą palaikė. Tiek jis, tiek jo atstovas iš esmės pakartojo skunde aprašytus argumentus. Be to, V. J. papildomai paaiškino, jog šiuo atveju teismo išreikalautas medžioklės lapas iš esmės nėra tikrasis. Šis iš kelių dalių. Tačiau šio lapo eilutėje - 2022 10 18 | T. B. | 068948 | 17⁰⁰ | 20⁰⁰ | - prie skaičiaus „1“ jis prirašė skaičių „1“, nes buvo nušauta dar viena stirna, ir prie skaičiaus „1“ nebuvo galimybės parašyti sudėties ženklą. Šios medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi stirnos, viena anksčiau, kita vėliau, o medžioklės lape nurodytais laikais buvo nušautos iš viso aštuonios stirnos. Atkreipė dėmesį į tai, jog medžioklės lapai, tame skaičiuje ir medžioklės lapas Nr. 5, buvo išskalbti, šių išdžiovintas dalis jis pateikė aplinkosaugininkui J. L..
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu skundžiama nutarimą priėmusios institucijos atstovė su skundu nesutiko. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą aprašytus argumentus. Papildomai nurodė, jog V. J. administracine tvarka nubaustas už tai, kad dalinai sugadino medžioklės lapą Nr. 5, dėl ko buvo prarasta dalis įrašytos informacijos į jį. Prašė V. J. skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. iš esmės paaiškino, jog jam V. J. pateikė medžioklės lapų dalis. Iš šių jam pavyko atkurti medžioklės lapą Nr. 5, nes šį jis iš anksčiau buvo matęs medžioklės tikrinimo metu, gautą iš V. J.. Šio tikrinimo metu jis pagal šį medžioklės lapą surašė patikrinimo aktą. Įvertinęs atkurtą minėtą medžioklės lapą, jis nustatė, kad V. J., būdamas medžioklės vadovu, vykusios medžioklės metu, Medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pildydamas medžioklės lapą Nr. 5, atliko įrašo apie sumedžiotų gyvūnų (stirnų) skaičių taisymą, tuo šis kaip medžioklės vadovas pažeidė Medžioklės taisyklių 20 punkto reikalavimus, kadangi pildant medžioklės lapą ir jame nurodžius klaidingą sumedžiotų stirnų skaičių, turėjo klaidingą įrašą perbraukti tiesia horizontalia linija, šalia užrašant teisingai, nurodant taisymo datą ir pasirašant. Be to, V. J., būdamas Medžioklės vadovu, nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu (duomenys neskelbtini), neinformavo Aplinkos apsaugos departamento, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punkte. Tokiu būdu V. J. pažeidė Medžioklės taisyklių 20 punkto reikalavimą. Dėl to jis surašė patikrinimo aktą bei administracinio nusižengimo protokolą V. J. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 641 straipsniu nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal pareiškėjo, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovės, liudytojo J. L. paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą bylos esmei nenuginčytai nustatyta, kad V. J., būdamas medžioklės vadovu, 2022-10-18 vykusios medžioklės metu, Medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pildydamas medžioklės lapą Nr. 5, atliko įrašo apie sumedžiotų gyvūnų (stirnų) skaičių netinkamą taisymą, - šio lapo eilutėje - 2022 10 18 | T. B. | 068948 | 1700 | 2000 | - prie skaičiaus „1“ jis prirašė skaičių „1“. Su tuo V. J. nesutinka, nes šios medžioklės metu buvo nušauta dar viena stirna, o prie skaičiaus „1“ nebuvo galimybės parašyti sudėties ženklą. Aplinkybių, kad, nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu (duomenys neskelbtini), neinformavo Aplinkos apsaugos departamento, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punkte, V. J. neginčijo.
ANK 290 straipsnio 2 dalimi nustatyta jog tas, kas pakartotinai (ANK 40 straipsnis) pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus numatytus to paties straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse, baudžiamas bauda nuo 90 Eur iki 300 Eur.
Skundas netenkintinas.
Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 20 punktu imperatyviai nustatytas – medžioklės lapo pildymo tvarkingumas, aiškumas ir būtinieji atlikti veiksmai padarius klaidą pildant medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 20 punkto antroje pastraipoje nurodyta, jog „Medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu - AAD būdraujančiam pareigūnui.“ Tokiu būdu, nesilaikant labai konkrečiai, apibrėžtai ir vienareikšmiškai Medžioklės taisyklėse nurodyto reikalavimo, teisės pažeidimo sudėties požymiai nustatomi, kuomet veikiama priešingai, t. y. Medžioklės taisyklių minėtame punkte nurodomi veiksmai neatliekami. Nusižengimo objektas - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais įteisinta tvarka, ginanti visuomeninę reikšmę turintį teisinį gėrį ir asmens santykį su juo - galimybę juo disponuoti ir naudotis - šioje byloje yra neginčytinas ir objektyvus. Šioje byloje nustatyta aiški nusižengimo padarymo objektyvioji pusė – V. J. nusižengimas buvo padarytas ištaisant skaičiaus įrašą, o pasekmių atsiradimas nėra būtinas šio nusižengimo konstatavimui. Nusižengimui konstatuoti pakako tik taisymo požymio ir nepranešimo nustatyta tvarka apie šį taisymą. Nustatyta, kad Medžioklės lape Nr. 5 sumedžiotų gyvūnų skaičius, kuris 2022-10-18 medžioklės metu V. J. įrašytas ranka daromu įrašu, suformuotas pirmiausiai įrašant skaičių „1“, po to aritmetinis ženklas „+“, po to vėl skaičius „1“. Toks skaičiaus įrašas, įvertinus tai, kad iš viso buvo sumedžiotos aštuonios stirnos, nėra numatytas kaip leistinas Medžioklės taisyklėse.
V. J. minėtas įrašas padarytas netinkamai pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus ir apie šį taisymą jis nepranešė nustatyta tvarka, todėl atmestinas argumentas, kad Medžioklės taisyklės ar kiti teisės aktai nenustato, kokiu rašymo būdu turi būti padaromas įrašas, ir kad asmeniui nėra keliami kokie nors specifiniai rankraštinio rašto standartai ar reikalavimai. Medžioklės taisyklės vienareikšmiškai nurodo, kad rankraštinio įrašo specifiškumo požymis yra tvarkingas ir aiškus įrašas, t. y. nekeliantis jokių pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo. Be to skaičiaus rašymo būdas „1+1“ leistų pagrįstai vertinti apie įrašo darymą ne vienu metu. Medžioklės lapas, kaip atskaitingas dokumentas, pildomas kiekvienos medžioklės metu, o ne kokiu nors kitu laiku. Tad kiekvienas pildantis medžioklės lapą asmuo įrašus privalo įrašyti, ne bet kaip, o būtent privalomai tvarkingai ir aiškiai, o suklydus, neatidėliojant atlikt aptartus veiksmus, numatytus Medžioklės taisyklėse. Argumentai, kad tokia matematine išraiška parašytas skaičius nesukėlė jokių pasekmių, bendras lape užrašytas skaičius (skaičių suma) nurodytas teisingai, o medžioklės lapo pildymo galimas trūkumas nustatytas tik po ilgo laikotarpio (beveik vienerių metų), planinio tikrinimo metu, o ne operatyvaus patikrinimo metu, atmestini, nes Medžioklės taisyklių reikalavimų nesilaikymas pagal pavojingumą bei atsakomybės griežtumą išdėstyti ANK 290 straipsnio visose 1-16 dalyse. Nusižengimą kvalifikavus pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (1 d. nusižengimo pakartotinumas), nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas - Medžioklės taisyklių 20 punkto nesilaikymas. Nepriklausomai nuo to, kad Medžioklės taisyklių buvo nesilaikyta prieš didesnį laiko tarpą ir tai nesukėlė jokių pasekmių, šio pažeidimo nesumenkina galiojančių teisės aktų privalomo laikymosi aspektu, kuomet nuolat ir nepertraukiamai saugomi ir ginami valstybės gyvūnijos ištekliai, vykdoma medžioklės kontrolė, siekiama užkirsti kelią daromam neigiamam poveikiui ekosistemai, saugotinoms gyvūnų ir paukščių rūšims, ir kt.
Teisminėje praktikoje, priešingai nei nurodyta skunde, formuojama tai, kad medžioklės lapų netinkamas pildymas vertinamas tokiu trūkumu dėl kurio turėtų kilti administracinė atsakomybė.
Dėl administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės tai, V. J. medžioklės lape Nr. 5 įrašytas medžioklės vadovu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jis nebuvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) eiliniu klubo nariu ar atsitiktiniu asmeniu. Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas A. B. 2018-05-01 V. J. suteikė įgaliojimus „<...> išrašyti medžioklės lapus, organizuoti medžioklę, laikantis Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje reikalavimų, atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyboje. Atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriuje atliekant žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės vertinimą, kuri yra (duomenys neskelbtini) miške.“ Šių teisių veikti suteikimas patvirtina (rodo), kad V. J. buvo suteikti platūs įgaliojimai, juo pasitikima ir atitinkamai iš jo tikimasi įgaliojimų vykdymo bei teisės aktų nepriekaištingo laikymosi, ne tik kaip medžiotojo, medžioklės vadovo, bet ir atsakingo asmens. Be to, Medžioklės taisyklių 21 punkte nustatyta, kad, prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. <...> Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Tokiu atveju, tai, kad medžiotojas pasirašė medžioklės lape, kai jam tokia pareiga numatyta Medžioklės taisyklėse, patvirtina tik jo dalyvavimo medžioklėje faktą. Imperatyvi pareiga įrašyti į medžioklės lapą sumedžiotų gyvūnų skaičių išskirtinai numatyta medžioklės vadovui. Tai, kad V. J. buvo linkęs nesilaikyti medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, patvirtina jo atžvilgiu taikytų administracinės atsakomybės dėl Medžioklės taisyklių nesilaikymo didelis atvejų skaičius, tad ir šiuo atveju, vertinti, kad V. J., turėdamas aukštą klubo prezidento pasitikėjimo kreditą - klube, būdamas įgaliotu ir atsakingu asmeniu bei medžioklės vadovu, jau būdamas baustas dėl Medžioklės taisyklių pažeidimų, nesuprato nesilaikantis elementarių Medžioklės taisyklių reikalavimų ir atlikdamas taisymus medžioklės lape nesuvokė pažeidžiantis įstatymą ir atsakomybės, vertintina kritiškai. Subjektyvioji pusė, kad V. J. veikė neatsakingai, ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tyčia, yra visiškai įrodyta.
Skunde nurodyta, kad V. J. buvo siunčiami 2023-07-24, 2023-08-11, 2023-08-23, 2023-09-04 šaukimai, kurie nebuvo faktiškai įteikti, kad V. J. yra garbaus pensinio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, todėl tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama. Protokolai surašyti 2023-09-15. Net ir surašius protokolus asmeniui nedalyvaujant šie protokolai nebuvo niekaip išsiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad jų neišsiuntus, protokolai ir nebuvo įteikti. Tačiau ANB esantys duomenys rodo, kad V. J. akivaizdžiai net kelis mėnesius ignoravo jo atžvilgiu pradėtas administracinių nusižengimų teisenas, tuo vilkino administracinių nusižengimų tyrimus ir tuo trukdė procesui. Pirmąjį kartą administracinio nusižengimo protokolo surašymui 2023-08-04 V. J. buvo kviečiamas 2023-07-24 šaukimu, kuris, kaip jau minėta, buvo įteiktas 2023-07-26 vienu iš siųstų adresų - (duomenys neskelbtini) (darbovietė (duomenys neskelbtini)), tad ši aplinkybė patvirtina, kad V. J. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Administracinių nusižengimų protokolų surašymui, V. J. visose bylose šaukimais buvo kviečiamas dar tris kartus (2023-08-11, 2023-08-23, 2023-09-04), tačiau V. J. daugiau jam siųstų šaukimų pašto registruota korespondencija (viso 36) įteikti nepavyko ir jų pašte pagal pašto pranešimus asmuo neatsiėmė. Be to, sutiktina, kad Administracinių nusižengimų registre yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Valstybės informacinių sistemų ir registrų yra gaunamas asmens, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Tad tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas ir juo išsiunčiami administracinio nusižengimo bylos procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką, kurioje nurodyta, kad Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Tokiu būdu, pasinaudojus Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu, V. J. buvo (papildomai prie siunčiamų registruotų paštu) išsiųsta dalis šaukimų (viso - 34), 17 administracinio nusižengimo protokolų, kurie buvo sėkmingai pristatyti į V. J. nurodytą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Į šią elektroninio pašto dėžutę per Administracinių nusižengimų registrą buvo išsiųsti ir V. J. atžvilgiu administracinių nusižengimų bylose priimti penki nutarimai, tame tarpe ir šioje byloje (ROIK:23214260889) priimtas ir skundžiamas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2942-2023, o tai patvirtina, kad visi išsiųsti procesiniai dokumentai buvo V. J. gauti, priešingu atveju, jam nebūtų žinoma ir apie priimtus jo atžvilgiu penkis nutarimus, dėl kurių jis pateikęs skundus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)., kurį V. J. nurodęs valstybinėse institucijose, kaip tinkamą priemonę su juo tokiu būdu susisiekti, visiškai lengvai randamas internetinėje erdvėje, todėl skundo argumentai, kad dėl V. J. garbaus pensinio amžiaus jis elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, kuomet jo adresas nurodytas ir viešoje elektroninėje erdvėje ir tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama, vertinami kritiškai.
Teismas, įvertinęs skunde nurodytus argumentus, atsiliepime į skundą aprašytus argumentus, V. J., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovės, minėto liudytojo teisme duotus paaiškinimus, V. J. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punkto pažeidimo duomenis, kurie aprašyti administracinio nusižengimo protokole, skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė pagrįstą ir teisėtą V. J. atžvilgiu nutarimą.
Nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. J., būdamas medžioklės vadovu, 2022-10-18 vykusios medžioklės metu, Medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pildydamas medžioklės lapą Nr. 5, atliko įrašo apie sumedžiotų gyvūnų (stirnų) skaičių taisymą, tuo jis pažeidė Medžioklės taisyklių 20 punkto reikalavimus, kadangi pildant medžioklės lapą ir jame nurodžius klaidingą sumedžiotų stirnų skaičių, turėjo klaidingą įrašą perbraukti tiesia horizontalia linija, šalia užrašant teisingai, nurodant taisymo datą ir pasirašant. Be to, jis, kaip Medžioklės vadovas, nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu (duomenys neskelbtini), neinformavo Aplinkos apsaugos departamento, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punkte. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 21 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė, kaip už pakartotinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, numatyta ANK 290 straipsnio 2 dalyje.
V. J. veiksmai nusižengimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Nusižengimo tyrimo medžiagoje pakako patikimų, teisėtai gautų įrodymų pagrindžiančių V. J. kaltę pažeidus minėtą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 20 punktą. Administracinė nuobauda, artimu įstatymo sankcijos minimumui dydžiu, V. J. individualizuota tinkamai. Todėl pareigūnės M. V. priimtas skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas. Todėl skundžiamas nutarimas nenaikinamas, nekeičiamas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės M. V. 2023-10-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2942-2023, kuriuo V. J. už ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta vieno šimto eurų bauda, nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, nedelsiant išsiųsti T. B., (duomenys neskelbtini), 2022-09-19 medžioklės lapą Nr. 5.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.