- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2111-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01358-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-381-652/2013 pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1973 m. rugpjūčio 4 d. mirė K. V., 1998 m. lapkričio 28 d. mirė jos dukra – D. I. V., 1992 m. liepos 31 d. mirė D. I. V. vyras A. V.. 2006 m birželio 5 d. mirė D. I. V. sūnus V. V., 2012 m. liepos 24 d. mirė K. V. sūnus V. J. V.. Po K. V. mirties palikimą priėmė jos vaikai V. ir V.. ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ garažo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. I. V. ir ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. V., įregistravimo pagrindas – 1974-08-20 paveldėjimo teisės liudijimas. 2013 m. balandžio 26 d. Prienų rajono 2-asis notarų biuras išdavė pranešimą Nr. 30, kad 1999-03-09 pradėta paveldėjimo byla Nr. 49/1999 į 1998-11-28 mirusios D. I. V. palikimą, pareiškimą apie palikimo priėmimą padavė mirusiosios sūnus V. V., tačiau paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2006-06-05 mirusio V. V. palikimą nepradėta. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2012-07-24 mirusio V. J. V. palikimą taip pat nepradėta.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgijo nekilojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius I. D. V., pagal įgyjamąją senatį ir nekilojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, priklausančius V. J. V., esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Pareiškėja nurodė, kad 1973 m. rugpjūčio 4 d. mirė jos pusseserė K. V., kuri gyveno jos senelių statytuose namuose. Po pusseserės K. V. mirties gyvenamąjį namą paveldėjo pusseserės vaikai – D. I. V. ir V. J. V.. Pareiškėja iš D. I. V. 1998 metų rugsėjo mėn. nupirko dalį jai priklausančio namo, tačiau sutarties nesudarė, nes pablogėjus D. I. V. sveikatai ji 1998-11-30 mirė. D. I. V. smarkiai sirgo, todėl ji nuo 1998 metų vasaros gyveno pas D. I. V., ją prižiūrėjo ir palaidojo savo lėšomis. Pareiškėja nuo 1998-11-30 valdė turtą. D. I. V. sutuoktinis mirė 1992-07-31, o sūnus V. V. mirė 2006-06-05, kuris susituokęs nebuvo, vaikų neturėjo. V. J. V., kuris pavedėjo kitą gyvenamojo namo dalį mirė 2012-07-24. V. J. V. šeimos sukūręs nebuvo, savo vaikų neturėjo. 2012 metų pavasarį pareiškėja pradėjo rūpintis pirko turto įteisinimu. V. J. V. jai pasiūlė nupirkti jam priklausančio namo dalį. 2012 m. liepos mėnesį ji V. J. V. sumokėjo 6 000 Lt už jam priklausančią namo dalį, tačiau pas notarą nenuvyko, dėl jos pačios pablogėjusios sveikatos, o kai jos sveikata pagerėjo, V. J. V. netikėtai mirė. Pareiškėja palaidojo ir V. J. V.. Niekas daugiau teisės į šį nekilojamąjį turtą neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dalyje, nustatyti kad pareiškėja J. P. nekilnojamąjį turtą - ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (registruotus D. I. V. vardu) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą atmetė, bylą dalyje nustatyti, faktą kad pareiškėja J. P. pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) priklausančius V. J. V. nutraukė. Teismo sprendimo argumentai:
1. Dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, yra įregistruotas kito asmens (ne valdytojo) vardu. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Teismas sutinka, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir visą valdymo laiką, dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, kurie nuosavybės teise registruoti D. I. V. vardu, valdė kaip savo, tačiau nėra sąlygų visumos, kurios leistų konstatuoti, kad pareiškėja nuosavybę įgijo įgyjamąją senatimi, dėl daikto ilgalaikio valdymo.
2. Dėl juridinio fakto pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį. CK 6.393 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Faktas kad pareiškėja pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius V. J. V., nenustatytinas, o byla dalyje dėl šio fakto nustatymo, nutrauktina, kaip nenagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškimą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad turtas buvo bešeimininkis, todėl apeliantė, šį turtą nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai ir teisėtai valdžiusi ne mažiau kaip dešimt metų, pripažintina šio turto savininke.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bešeimininkiu daiktas turi būti pripažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju turtas yra įregistruotas D. I. V. vardu, todėl samprotavimas, kad jis yra bešeimininkis, nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka tik su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nekilnojamąjį turtą, įregistruotą D. I. V. vardu. Argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla dalyje nustatyti faktą, kad pareiškėja pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkio pastatų, ½ dalį kiemo statinių įregistruotų V. J. V. vardu, apeliaciniame skunde neapteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjos reikalavimas atmestas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešame registre yra įregistruotos nuosavybės teisės D. I. V. vardu - ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ garažo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir V. J. V. vardu - ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ garažo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja aiškino, kad savo gyvenamojo namo dalį, jai paliko D. I. V., kadangi dar iki D. I. V. mirties, pareiškėja apsigyvenusi pas D. I. V. ir ją slaugė bei prižiūrėjo, nes D. I. V. sūnus V. V. ja nesirūpino. Pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patvirtino, kad jai žinoma, kad pusė gyvenamojo namo su kitais pastatais registruoti D. I. V. vardu, o kita dalis V. J. V. vardu. Pareiškėjos teigimu, kitą namo dalį įgijo iš V. J. V. pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį, tačiau neturėdama teisinių žinių nesiėmė teisinių veiksmų nupirktam turtui įteisinti.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis). Tam, kad įgyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą. Tik teismui konstatavus minėtuose straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą, asmuo įgyja nuosavybės teises. Nuosavybės teises įgyjamąja senatimi gali įgyti asmuo, nesantis daikto savininku, tačiau sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Minėtu pagrindu nuosavybės teisės negali būti įgyjamos į kito asmens vardu registruotus daiktus.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisės į ginčo turtą yra įregistruotos kitų asmenų vardu, po D. I. V. mirties 1999-03-09 buvo pradėta paveldėjimo procedūra, įstatyme numatyta palikimo perėjimo valstybei galimybė (CK 5.62 straipsnis), todėl apeliantės argumentai, kad ji prisidėjusi prie turto savininkės slaugymo prižiūrėjimo, laidojimo nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingi, kadangi įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne daikto valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.