Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant Editai Jakienei, dalyvaujant ieškovui K. J., jo atstovui advokatui R. M., atsakovams A. Z., A. Z., jų atstovui advokatui N. P., tretiesiems asmenims H. B., Z. P. IĮ savininkei Z. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atstovei D. Š., nedalyvaujant tretiesiems asmenims Stefanijai R. K., V. Ž., A. S., R. A., Alytaus miesto savivaldybei, civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams A. Z. ir A. Z., tretiesiems asmenims H. B., Z. P. IĮ, S. R. K., V. Ž., A. S., R. A., Alytaus miesto savivaldybei, institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintame ieškinyje (2 t. b. l. 128-134) prašo pripažinti negaliojančius žemės sklypų, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos kadastrinius matavimus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis (registro įrašas 11/3131); nustatyti žemės sklypų, t. y. žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2012-08-10 T. V. atliktą žemės sklypo ribų planą, žemės sklypų ribą nustatant pagal esamą tvorą (taškai 5-6, linijos ilgis 32,13); priteisti ieškovui K. J. bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo R. A. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas į 2013-05-24 teismo posėdį, po to procesiniai dokumentai buvo siunčiami tris kartus ir neįteikti. Pripažintina, kad teismo šaukimas laikytinas įteiktu pagal CPK 121 str. 1-2 d. (3 t. b. l. 74, 122-125).

Tretieji asmenys Stefanija R. K. ir A. S. į 2013-06-17 teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai, prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (3 t. b. l. 92).

Liudytojas T. V. paaiškino, kad jis nubraižė planą, pagal kurį ieškovas prašo nustatyti sklypų ribą. Mano, kad šalių sklypų geodeziniai matavimai nėra tikslūs, kad jis braižė planą pagal faktinį naudojimąsi ir Registrų centre įregistruotais matavimais. Jo manymu, negalėjo būti tikslinami atsakovų sklypo kadastriniai matavimai, nepranešant žemėtvarkos skyriui ir kaimynams, be to reikia įrodyti, kad tvora perstatyta kitoje vietoje. Nurodė, kad gali būti ir trečiųjų asmenų sklypų matavimai netikslūs, todėl darytina žemės sklypų matavimo ekspertizė. Nurodė, kad jis fiksavo tik situaciją, kad ginčas yra tik dėl ribos, o ne dėl ploto, todėl plotų iš esmės netikrino, tačiau plane, ieškovo prašomas, nurodė plotų skirtumus, atsirandančius dėl ribos nustatymo.

Liudytojas S. D. paaiškino, kad jis natūroje atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patikslinimą, nes Registrų centras negalėjo įbraižyti į kadastro žemėlapį sklypo ribų, kad dėl to sklypo riba pasistūmė apie 1,97 m link sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl turėjo padidėti ieškovo sklypas. Patikslinimo esmė buvo priglausti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Pabrėžė, kad tokį patikslinimą jis turėjo teisę daryti, tą jam leidžia Kadastrinių matavimų nuostatai, be to 1992 metų ieškovo sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko Kauno inžinerinių tyrinėjimų institutas, ir kurie buvo įregistruoti 1997 metais, buvo netikslūs, tačiau pirmi pažymėti kadastro žemėlapyje, todėl reikėjo prie jų derinti kitą sklypą. Pabrėžė, kad tvora šiuo metu yra perstatyta kitoje vietoje, kad tvora buvo apie 3,5 metro nuo betoninio stulpo, o šiuo metu yra apie 30 cm, todėl riba nenustatytina pagal tvorą, kurios vieta gali keistis. Nurodė, kad klausimą dėl įvažiavimo sprendžia miesto architektas, o planas buvo suderintas su architektu. Nurodė, kad kitais planais, t. y. dėl šilumos trąsos, nuotekų schema jis nesiremia ir šių planų nekomentuoja, nes minėtų planų paskirtis yra kita.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad palaiko duotą išvadą, tačiau, papildydama savo išvadą, pabrėžė, kad vienos ribos nustatymas šalių ginčo neišspręs, nes sąlygos tolimesnius ginčus. Atstovė sutiko su atsakovų atstovo akcentuota teismų praktika, kad nustatant ribą, negali pasikeisti žemės sklypų plotai, įregistruoti Registrų centre. Mano, kad šalių sklypų kadastriniai matavimai gali būti netikslūs ir vienas būdas išspręsti ginčą - pasidaryti šalims naujus kadastrinius matavimus, tikslu išsiaiškinti valdomą žemės plotą. Paaiškino, kad kuriai nors šaliai sumažėjusio sklypo, esančio miesto teritorijoje, plotas nėra kompensuojamas skirtingai nei kaimo vietovėje. Paaiškino, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme iš šiaurinės pusės, kad valstybinės žemės sklypui atlikus kadastrinius matavimus, bus nustatyta tiksli riba su ieškovo sklypu. Atsakydama į atsakovų atstovo klausimą, nurodė, kad, jeigu ieškovas yra apsitvėręs didesnį žemės kiekį nei jam priklauso, yra pažeidimas ir, kad tvoros vietos klausimas yra ginčytinas, o įregistruoti kadastriniai matavimai yra teisėti, kol nenuginčyti. Nurodė, kad atsakovų sklype negalėjo būti tikslintos koordinatės.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. J. 2004-06-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0540 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (kiemo aikštelė, ½ šulinio, tvora, kanalizacijos šulinys), kad kadastro duomenų nustatymo data – 2000-08-18. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žymose nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė savavališkos statybos faktą, t. y., kad buvusi tvora perstatyta 2005 metais vietoj senos tvoros (1 t. b. l. 12-14). Iš S. J. namų valdos žemės slypo ribų plano, kuris buvo nubraižytas 1992 metais Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto, 1997-04-10 suderintas su vyriausiu geodezininku, Alytaus miesto vyr. architektu bei su gretimų sklypų savininkais, Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 1998-02-05 (1 t. b. l. 12-14, 54). Pietinę ieškovo sklypo ribą plane žymi tvora, pietinės kraštinės ilgis nurodytas 32,13 m, o šalia esantis įvažiavimas nurodytas 4,80 m pločio (1 t. b. l. 54).

Atsakovai A. Z. ir A. Z. 2011-07-12 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0838 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 15-18). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kurių nustatymo data nurodyta 2003-06-30 (1 t. b. l. 15). Iš atsakovų žemės sklypo plano, kuris nubraižytas 1997-03-25 metais SP UAB ,,Alytaus geodezija”, suderintas su Alytaus miesto vyr. architektu 1997-05-2 ir tikslintas Z. P., matyti, kad sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003-10-01. Sklypo šiaurinę dalį žymi tvora, šiaurinės kraštinės ilgis nurodytas 21,72 m (1 t. b. l. 111). Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į atsakovų pateiktą matininko A. B. paruoštą schemą, matyti, kad, patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo sklypo plotas padidės 55 kv. m, o atsakovų sumažės 31 kv. m (1 t. b. l. 109, 134). Pažymėtina, kad ir ieškovo pateiktame plane nurodyta, kad pagal siūlomą ribą ieškovo žemės sklypo plotas padidėja 57 kv. m, o atsakovų – sumažėja 33 kv. m. Nors skirtingų matininkų atliktuose planuose ir paskaičiavimuose nurodyti skirtingi plotų pasikeitimai, tačiau akivaizdu, kad patenkinus ieškinį, pasikeis šalių žemės sklypų plotai, įregistruoti Registrų centre, neleistinose ribose. Sutiktina su atsakovų atstovo argumentais ir jo pasiremta teismų praktika, kad teismas, gali, esant ginčui ir nustačius tam tikras sąlygas, nustatyti sklypo ribas, tačiau dėl to neturi pasikeisti sklypo dydis (plotas) (CK 4.45 str.). Iš dalies sutiktina su ieškovo argumentu dėl ribų neaiškumo. Nors iš šalių pateiktų sklypų planų šalių sklypus skirianti riba pažymėta tvora, tačiau tiek iš ortofotonuotraukos, iš abiejų šalių matininkų paskaičiuotų galimų sklypų plotų, kraštinių ilgio pasikeitimų, matyti, kad sklypų riba nesutampa su ieškovo tvora, taigi sklypų riba nėra aiški tuo aspektu. Atsakovai tvirtina, kad ieškovo naujai pastatyta tvora galimai pastatyta ne senos tvoros vietoje ir tą grindžia Statybos inspekcijos nustatytu savavališkos statybos faktu bei atsakovų žemės sklypo planu. Iš atsakovų pateikto plano, liudytojo S. D. parodymų matyti, kad tvora nutolusi nuo cementinio stulpo apie 3,5 metro, tačiau iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad šiuo metu tvora nutolusi nuo cementinio elektros stulpo apie 30 cm (3 t. b. l. 82-83). Pažymėtina, kad sena tvora kaip statinys egzistavo iki 2004-2005 metų, tą tvirtina ieškovo paaiškinimas bei Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas (1 t. b. l. 12-14). Vadinasi šalių sklypų kadastrinių matavimų, jų tikslinimo, ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje metu egzistavo sena tvora ir galima prielaida, kad nauja tvora pastatyta ne senos tvoros vietoje. Institucijos atstovė tikslu iki galo išspręsti ginčą pasiūlė šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad būtų galima išsiaiškinti, kokius faktinius sklypų plotus valdo šalys bei patikslinti (pietinę – šiaurinę) sklypų ribas. Teismas sutiko su atstovės siūlymu, klausė šalių nuomonės, siūlė atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau šalys atsisakė atlikti naujus sklypų kadastrinius matavimus; ieškovo teigimu, yra ginčijama tik viena riba, todėl sklypo plotas neturi esminės reikšmės; atsakovų teigimu, jų sklypas yra pamatuotas teisingai, kadastrinių matavimų nurodytas plotas yra įregistruotas Registrų centre ir atitinka teisinį ir faktinį sklypo naudojimą ir valdymą.

Iš sklypų kadastrinių matavimų, Kadastro žemėlapio ištraukos, topografinės nuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštų, liudytojų T. V. ir S. D. parodymų galima išvada, kad ieškovo K. J. pastatyta tvora yra atsidūrusi atsakovų žemės sklype, nežiūrint į tai, kad sklypų ribą abiejų šalių sklypų kadastriniuose matavimuose žymi tvora. Ieškovo paaiškinimai apie faktinę naudojimosi sklypais tvarką, trečiųjų asmenų H. B., A. S., Stefanijos R. K. parodymai dėl tvoros kaip ribos egzistavimo vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad sena tvora buvo perstatoma keletą kartų, kad paskutinį kartą nauja tvora pastatyta 2005 metais jau po kadastrinių matavimų, kuriuose tvora pažymėta kaip šalių sklypų riba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vien tik pagal 2005 metais pastatytos tvoros vietą nustatyti šalių sklypų ribą (ieškovui – pietinę, atsakovams – šiaurinę). Buvo svarbu išsiaiškinti, kaip naujos ribos nustatymas įtakos šalių valdomų žemės sklypų plotus. CK 4.45 str. nurodyta, kad, jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Liudytojas (matininkas) T. V. negalėjo patvirtinti, kad nustačius ribą pagal jo paruoštą planą, nepasikeis šalių valdomas plotas. Liudytojas (matininkas) S. D., trečiasis asmuo Z. P. negalėjo patvirtinti, kad kadastriniai matavimai yra tikslūs ir atitinka teisiškai įregistruotą plotą, tačiau teismui pasiūlius šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus tikslu išsiaiškinti valdomos žemės plotą ir ribas, šalys atsisakė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – atsakovų pateikto žemės sklypų schemos matyti, kad patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo sklypo plotas padidės 55 kv. m, o atsakovų sumažės 31 kv. m (1 t. b. l. 109, 134). Pažymėtina, kad ir ieškovo pateiktame plane nurodyta, kad pagal siūlomą ribą ieškovo žemės sklypo plotas padidėja 57 kv. m, o atsakovų – sumažėja 33 kv. m (1 t. b. l. 88, 109). Kadangi sklypo ribą ieškovas prašo nustatyti pagal esamą tvorą, teismas neturi galimybės realizuoti įstatymu suteiktą teisę - prie kiekvieno žemės sklypo prijungti vienodo dydžio ginčytino ploto dalis, nes, ieškovas, neatsižvelgdamas į valdomo žemės sklypo plotą, ginčija tik vieną žemės sklypo ribą. Ieškovo pateikti įrodymai apie atstumą nuo elektros stulpo iki tvoros nėra tie leistini įrodymai, kuriais teismas besąlygiškai vadovautųsi, nustatydamas sklypo ribą, minėti įrodymai tik sustiprina prielaidą, kad tvoros, pažymėtos kadastriniuose matavimuose, vieta gali nesutapti su 2005 metais pastatyta tvora (1 t. b. l. 60-63, 3 t. b. l. 99-101, 129-130). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos išvadą byloje, matyti, kad išvadoje konstatuota, jog ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje (perskaičiuojant koordinates iš Alytaus miesto vietinės sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą) pažymėtos neteisingai, t. y. faktiškai naudojamo žemės sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo koordinatėmis, kurios VĮ Registrų centro transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Išvadoje nurodyta, jog abu planus tikslinga pripažinti neteisingais ir atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 p., netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Nurodyta, kad Nuostatų 21-1 p., žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000. Išvadoje taip pat akcentuota, kad už žemės sklypų trūkstamą plotą arba viršplotį miesto teritorijoje kompensacija nenumatyta (3 t. b. l. 95-97). Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2011-11-04 rašto ieškovui matyti, kad Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovai vietovėje, naudojant prietaisą TOPCON FC-200, patikrino atsakovams priklausančio žemės sklypo koordinates ir nustatė, kad ieškovo tvora įrengta atsakovų žemės sklypo ribose (1 t. b. l. 64). Šalims atsisakius atlikti naujus kadastrinius matavimus, esant prielaidai, kad kadastriniai matavimai nėra tikslūs, o ieškovui šių aplinkybių kontekste ginčijant vieną sklypo ribą, kurios nustatymas įtakos abiejų šalių sklypų plotų pasikeitimus, nesant galimybės miesto teritorijoje kompensuoti žemės sklypų trūkstamą plotą arba viršplotį, ieškovo ieškinio tenkinimas pažeistų atsakovų teises ir sąlygotų tolesnius ginčus. Atsižvelgiant į ištirtus įrodymus ir teismo išvadas, ieškovo ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.) (3 t. b. l. 133-143). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė A. Z. sumokėjo už advokato paslaugas 5000 Lt, o atsakovas A. Z. patyrė 1350 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 1 d.) (3 t. b. l. 98).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-04-30 teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tūkstančius Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 192 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 77 Lt (septyniasdešimt septynis Lt) liudytojo T. V. kelionės išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.