- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2-158-939/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01358-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai J. P., jos atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pagal patikslintą pareiškimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgijo nekilojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkino pastato, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius I. D. V., pagal įgyjamąją senatį ir nekilojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkino pastato, ½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, priklausančius V. J. V., esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos pusseserė K. V., kuri gyveno jos senelių statytuose namuose. Po pusseserės K. V. mirties gyvenamąjį namą paveldėjo pusseserės vaikai – D. I. V. ir V. J. V.. Pareiškėja iš D. I. V. 1998 metų rugsėjo mėn. nupirko dalį jai priklausančio namo, tačiau sutarties nesudarė, nes pablogėjus D. I. V. sveikatai ji (duomenys neskelbtini) mirė. D. I. V. smarkiai sirgo, todėl ji nuo 1998 metų vasaros gyveno pas D. I. V. nes ją prižiūrėjo ir palaidojo savo lėšomis. Pareiškėja nuo 1998-11-30 valdė turtą. D. I. V. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), o sūnus V. V. mirė (duomenys neskelbtini), kuris susituokęs nebuvo, vaikų neturėjo. V. J. V., kuris pavedėjo kitą gyvenamojo namo dalį mirė (duomenys neskelbtini). V. J. V. šeimos sukūręs nebuvo, savo vaikų neturėjo. 2012 metų pavasarį pareiškėja pradėjo rūpintis pirko turto įteisinimu. V. J. V. jai pasiūlė nupirkti jam priklausančio namo dalį. 2012 m. liepos mėnesį ji V. J. V. sumokėjo 6000 Lt už jam priklausančią namo dalį, tačiau pas notarą nenuvyko, dėl jos pačios pablogėjusios sveikatos, o kai jos sveikata pagerėjo, V. J. V. netikėtai mirė. Pareiškėja palaidojo ir V. J. V.. Niekas daugiau teisės į šį nekilojamąjį turtą neturi.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. P. patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ji nuo 1995 metų gyvena D. I. V. namuose, kadangi ji labai sirgo ir nebuvo kam jos slaugyti. D. I. V. vienintelius sūnus V. V. motinos nežiūrėjo, nes buvo teistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. V. V. nei šeimos, nei vaikų neturėjo, o (duomenys neskelbtini) mirė. D. I. V. su broliu V. J. V. namą buvo pasidalinę per pusę. D. I. V. prieš mirtį pasakė, kad savo namo dalį už vargą, kad ją prižiūrėjo palieka pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad ji dar buvo davusi D. I. V. pinigų, mokėjo mokesčius, ją palaidojo. Kitą namo dalį, kuri priklausė D. I. V. broliui V. J. V. ji 2012 metų liepos mėnesį nusipirko už 6000 litų. Ji pinigus perdavė V. J. V., tačiau jokio raštelio iš pastarojo nepaėmė ir pas notarą nenuėjo, nes buvo apsirgusi ji, o paskui netikėtai (duomenys neskelbtini) mirė V. J. V. (buvo nužudytas). Ji žino, kad namai registruoti D. I. V. ir V. J. V. vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas R. L. patikslintą pareiškimą prašo patenkinti ir nustatyti juridinį faktą, kad J. P. ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią D. I. V., įgijo pagal įgyjamąją senatį, o kitą to paties gyvenamo namo dalį, priklausančią V. J. V. įgijo pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį. Atstovas nurodo, kad galima nukrypti nuo civilinio kodekso normų. Pareiškėja prižiūrėjo sergančią D.I. V., ją rėmė pinigais, prižiūrėjo namus, aplinką, juos remontavo. Šiai dienai ji ir toliau prižiūri minėtus namus, todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėja juos įgijo pagal įgyjamąją senatį. Kitoje namo dalyje gyveno V.J. V., kuris pardavė pareiškėjai namus už 6000 Lt. Tai patvirtina pareiškėjos banko sąskaitos išrašai. Kitų paveldėtojų nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija prieštarauja, nes nori, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu. Gyvenamasis namas su priklausiniais priklauso pareiškėjai, nes D.I. V. ir V.J. V. yra jos giminės, o namai buvo pastatyto pareiškėjos senelio.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pagal CK 4.47 str. 11 p. įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas ir gali būti nustatytas tik esant numatytomis sąlygomis įtvirtintomis CK 4.68-4.71 str. Nekilojamas turtas dėl kurio kreipėsi pareiškėja nuosavybės teise priklauso D. I. V.. Vadovaujantis CK 4.69 str. 3 d., įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Todėl esant šioms sąlygoms, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas negali būti nustatytas. CK 6.393 str. 1,2 d. reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Kad pareiškėja dalį nekilnojamojo turto – dalį gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato kitų statinių, esančių Prienuose, priklausančių V. J. V. įsigijo pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį, negali būti nustatytos.
Liudytoja V. S. paaiškino, kad ji žino, kad jos kaimynė J. P. prižiūrėjo ir D. I. V. ir pas ją namuose gyveno bei prižiūrėjo D. I. V. namus. D. I. V. sūnus V. V. savo motinos neprižiūrėjo, nes dažnai atlikinėdavo laisvės atėmimo bausmę. Jai J. P. buvo sakiusi, kad ji davė V. J. V. pinigų už jo namo dalį. Ji pati nematė, kad pinigai buvo perduoti.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad pareiškėja yra jos motina. Jos motina J. P. prižiūrėjo savo pusseserės K. V. dukrą D. I. V., kai ji susirgo onkologine liga. J. P. ne tik prižiūrėjo D.I. V. bet ir gyveno jos namuose (duomenys neskelbtini), namus prižiūrėjo, sodino daržus. J. P. valdė turtą kaip savo, mokėjo ir moka mokesčius už šiukšles ir kabelinę, perka malkas, kūrena krosnis. P. palaidojo D.I. V. ir V. J. V., prižiūri jų kapus. 2012 metų vasarą P. davė V. J. V. pinigų už jo namo dalį, tačiau nespėjo nuvykti pas notarą. Ji pati matė kaip jos motina J. P. davė V. J. V. 6000 Lt ir sutarė, kad V. J. V. perrašys namus. Tačiau V. J. V. atsitiko nelaimė ir dokumentai liko netvarkyti. Kaip perdavė pinigus buvo ir V. S..
Per teismo nustatytą terminą neatsirado kitų asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.
Dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, mirties akto įrašas Nr.45 (b.l.13) patvirtina, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini) K. V. dukra – D. I. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.17), D. I. V. vyras A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.18). D. I. V. sūnus V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.20). K. V. sūnus V. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l.22) Paveldėjimo teisės liudijimas (b.l.23) patvirtina, kad po K. V. mirties palikimą priėmė jos vaikai V. ir V.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.9,10,51,52), matyti, kad ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. I. V. ir ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. V., įregistravimo pagrindas – 1974-08-20 paveldėjimo teisės liudijimas. 2013 m. balandžio 26 d. Prienų rajono 2-asis notarų biuras išdavė pranešimą Nr.30, kuris patvirtina, kad 1999-03-09 pradėta paveldėjimo bylą Nr.49/1999 į (duomenys neskelbtini) mirusios D. I. V. palikimą, pareiškimą apie palikimo priėmimą padavė mirusiosios sūnus V. V., tačiau patvirtinama, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio V. V. palikimą nepradėta. Taip pat patvirtinama, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio V. J. V. palikimą nepradėta (b. l. 84 ). Iš J. P. AB Swedbank sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-06-14 nuo sąskaitos nuimta 3000 Lt, 2011-06-29 – 2000 Lt (b.l.76), 2012-03-13 – 1600 Lt (b.l.77), 2012-06-08 - 620Lt, 2012-06-22 – 640 Lt, 2012-07-15 – 2000 LT (b.l.78).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas jeigu yra sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu būdu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); visą valdymo laikotarpį daiktas valdomas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kai savas t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; valdymas tęsiasi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Viena iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu yra tai, kad daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas su pastatais ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas viešame registre nuosavybės teise D. I. V. vardu - ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir V. J. V. vardu - ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. V.. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1974-08-20 paveldėjimo teisės liudijimas. (b.l.9,10,51,52) Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja aiškino, kad savo gyvenamojo namo dalį, jai paliko D. I. V., kuriame ji gyveno. Dar iki D. I. V. mirties, pareiškėja apsigyveno pas D.I. V. ir ją slaugė bei prižiūrėjo, nes D.I. V. sūnus V. V. ja nesirūpino. Pareiškėja nurodo, kad po D.I. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) nepertraukiamai rūpinosi namu, jo priklausiniais, mokėjo įvairius mokesčius, atliko remontus, dirbo prie namo esančią žemę. Pareiškėja patvirtino, kad jai žinoma, kad pusė gyvenamojo namo su kitais pastatais registruoti D. I. V. vardu, o kita dalis V. J. V. vardu.
Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, yra įregistruotas kito asmens (ne valdytojo) vardu. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Teismas sutinka, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir visą valdymo laiką, dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, kurie nuosavybės teise registruoti D. I. V. vardu, valdė kaip savo, tačiau nėra sąlygų visumos, kurios leistų konstatuoti, kad pareiškėja nuosavybę įgijo įgyjamąją senatimi, dėl daikto ilgalaikio valdymo.
Dėl juridinio fakto pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį
Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo iš V. J. V. pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį šių aplinkybių negali kitaip įrodyti, remdamasis rašytiniais įrodymais ir liudininkų parodymais (b. l. 2).
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Remiantis įstatymo reikalavimais teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniais ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad V. J. V. 2012 metų liepos mėnesį pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jai savo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad V. J. V. jai pasiūlė nupirkti jam priklausančio namo dalį. 2012 m. liepos mėnesį ji V. J. V. sumokėjo 6000 Lt už jam priklausančią namo dalį, tačiau pas notarą nenuvyko dėl jos pačios pablogėjusios sveikatos, o kai jos sveikata pagerėjo V. J. V. netikėtai mirė. Pareiškėja palaidojo V. J. V.. Pareiškėja pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad iš pareiškėjos sąskaitos 2011-06-14 nuimta 3000 Lt, 2011-06-29 – 2000 Lt (b.l.76), 2012-03-13 – 1600 Lt (b.l.77), 2012-06-08 - 620Lt, 2012-06-22 – 640 Lt, 2012-07-15 – 2000 LT. Teisme apklausta liudytoja R. B. (pareiškėjos dukra) patvirtino, pareiškėja J. P. 2012 metų vasarą davė V.J. V. 6000 Lt už V.J. V. priklausančio namo dalį, o liudytoja V. S. paaiškino, kad pareiškėja jai buvo sakiusi, kad už V.J. V. priklausančio namo dalį davė jam pinigų. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia įrodyti, jog ji iš V. J. V. yra nupirkusi jam priklausančią ½ dalį namo su priklausiniais, tačiau pirkimo pardavimo sutartis buvo žodinė. CK bendrųjų nuostatų 1.73-1.74 straipsniai reglamentuoja rašytinę sandorių ir notarinę sandorių formą. CK 1.74 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma turi būti sudaromi: daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; vedybų sutartys; kiti sandoriai. CK 6.393 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. O formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda tam tikros teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio nustatyta tvarka ir negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.
Todėl faktas kad pareiškėja pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius V. J. V., nenustatytinas, o byla dalyje dėl šio fakto nustatymo, nutrauktina, kaip nenagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal 2012-11-07 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-12-P-3439-4509 yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 293 str. 1 p., 444,445, 533 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą dalyje, nustatyti kad pareiškėja J. P. nekilnojamąjį turtą - ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (registruotus D. I. V. vardu) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą atmesti.
bylą dalyje nustatyti, faktą kad pareiškėja J. P. pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) priklausančius V. J. V. nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.