Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. S. bylą dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.1. Atsakovas R. S. nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise valdo butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Gyvenamojo namo savininkai yra įsteigę Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją, kurios įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti nuo 2006 m. birželio 7 d.

1.3. Iš byloje pateikto 2021 m. liepos 2 d. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovo R. S. prašymas nebuvo patenkintas ir pastarasis nebuvo priimtas į bendrijos narius.

1.4. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2020 m. rugsėjo 5 d. visuotiniame susirinkime buvo nutarta patvirtinti komunalinių mokesčių įkainius, nustatant, kad administravimo išlaidos – 0,05 Eur / kv. m, eksploatacijos išlaidos– 0,04 Eur / kv. m, kaupiamosios lėšos – 0,15 Eur / kv. m, tikslinės išlaidos atlyginimams – 3,00 Eur / butui, tikslinės lėšos bendrijos reikmėms – 0,02 Eur / kv. m, tikslinės lėšos už elektrą – 0,58 Eur / mėn., vokavimo išlaidos – 0,02 Eur / kv. m.

1.5. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2022 m. liepos 1 d. visuotiniame susirinkime buvo nutarta patvirtinti naujus elektros įkainius, nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. mokestis už bendro naudojimo elektrą yra 1,00 Eur / butui.

1.6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-681-828/2020, iš atsakovo R. S. ieškovei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai buvo priteista 533,96 Eur mokesčių skola už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

1.7. Pagal byloje pateiktas sąskaitas ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo atsakovui 695,76 Eur skolą.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad atsakovas sistemingai nesilaikė pareigos mokėti ieškovei mokesčių, nors tokią pareigą turėjo CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalių pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

3. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos veikla yra neteisėta. Jo nuomone, teismas sprendime nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis apeliantas turi dengti bendrijos išlaikymo išlaidas. Teigiama, kad nei jis, nei bendrijos nariai nesudarė jokio susitarimo dėl bendro naudojimosi objekto, turimo namo naudojimo ir išlaikymo kaštų nustatymo, todėl jis neturi prievolės mokėti mokesčių.

4. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės veiklos teisėtumą, konstatavo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau ir LITEKO) duomenimis, teismuose nėra iškeltų civilinių bylų dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, ar ginčų dėl šios bendrijos priimtų sprendimų teisėtumo. Teismas pagrįstai pastebėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-706-755/2011, buvo atmestas ieškovų R. S. bei M. K. reikalavimas dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Todėl teismas teisingai nusprendė, kad kol Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimas yra galiojantis, reiškia, kad šioje byloje galioja prezumpcija, kad bendrijos veikla taip pat yra teisėta. Kaip minėta, atsakovas atskiro reikalavimo pripažinti bendrijos veiklos neteisėta, nereiškė.

5. Kaip žinoma, CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

6. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

7. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas įstatymo (toliau Bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.

8. Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2020 m. rugsėjo 5 d. visuotiniame susirinkime buvo nutarta patvirtinti komunalinių mokesčių įkainius, 2022 m. liepos 1 d. visuotiniame susirinkime buvo nutarta patvirtinti naujus elektros įkainius. Akcentuotina, kad minėti visuotiniuose susirinkimuose priimti sprendimai dėl įkainių yra galiojantys, jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, priešingai, negu nurodo apeliantas, mokėtini mokesčiai apeliantui buvo pateikti įstatymų leidėjo (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390, kuriuo patvirtintas tvarkos aprašas „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“) ir 2020 m. rugsėjo 5 d. bei 2022 m. liepos 1 d. visuotiniuose susirinkimuose priimtų sprendimų pagrindu. Svarbu ir tai, kad visuotinis susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl bendro pobūdžio administravimo ir kaupiamųjų lėšų, kt. mokesčių nustatymo.

10. Dera pažymėti, kad apeliantui buvo parengtos pažymos, kurioje nurodytas skolos susidarymo laikotarpis (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Atsakovui nuolat buvo siunčiamos apskaitytų mokėti mokesčių sąskaitos. Iš byloje pateiktų atsakovui pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovo butui kas mėnesį buvo priskaitoma mokėti po 17,37 Eur mokesčių, kuriuos sudaro administravimo išlaidos – 2,57 Eur, išlaidos bendrijos reikmėms– 3,00 Eur, eksploatavimo išlaidos – 2,05 Eur, privalomosios kaupiamosios lėšos – 7,70 Eur, tikslinė rinkliava – 1,03 Eur, išlaidos elektros energijai – 1,00 Eur, vokavimo išlaidos 0,02 Eur. Tokiu būdu ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priskaičiuotų mėnesinių kaupiamųjų įmokų už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurių bendra suma sudarė 695,76 Eur ir teismas teisėtai tokį reikalavimą pripažino pagrįstu.

11. Nors apeliantas nurodo, kad jis neturi pareigos išlaikyti bendrijos, tačiau tam tikros administravimo išlaidos (pvz.: išlaidos bendrijos reikmėms, vokavimo išlaidos, kt.) reikalingos ne bendrijai išlaikyti, o bendrijos funkcijoms vykdyti ir užtikrinti įstatymų leidėjo teisės aktais nustatytą kiekvieno buto savininko pareigą prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas teisingai sprendė, kad nepriklausomai nuo narystės bendrijoje, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas ir yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei iš to kylančias išlaidas.

12. Kitas aspektas tas, kad apelianto teigimu, ieškovė Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija veikia neteisėtai, todėl bendrija yra likviduotina. Atsakovo teigimu, ieškovės veikos teisėtumas yra viešo intereso klausimas ir minėtoje byloje teismas turėjo, bet nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė savo iniciatyva, dėl to buvo neatskleista bylos esmė.

13. Aktualu tai, jog Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatuose nurodyta, kad bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato Bendrijų įstatymas bei Civilinis kodeksas (Įstatų X skyrius). Svarbu pažymėti, kad Bendrijų įstatymas nenumato, kad bendrijos narių skaičiaus sumažėjimas lemia, kad bendrija turėtų būti pripažinta neteisėta, ar likviduota.

14. Paminėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde dėl likvidavimo remiasi ir CK 2.106 straipsnio 6 punkto nuostata, tačiau, kaip minėta, vėlesnis bendrijos narių sumažėjimas nepažeidžia pačios bendrijos steigimo teisėtumo. Darytina išvada, jog šiuo atveju juridinio asmens likvidavimo pagrindas - juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas nagrinėjamu atveju neegzistuoja, kadangi nei Bendrijų įstatymas, nei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatai nenustato minimalus dalyvių skaičiaus, kurį pasiekus bendrija privalo būti likviduota. Kaip teisingai nurodo ieškovė, apelianto nurodytas ne mažiau kaip trijų dalyvių skaičius yra sąvoka, nesietina su Bendrijos likvidavimo pagrindu, o yra sietina su daugiabučio namo sąvoka (daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrija likviduotina ir pagal Bendrijų įstatymo 16 straipsnio nuostatas, tačiau dera pažymėti, kad minėtame straipsnyje yra apibrėžta bendrijos valdybos kompetencija ir atsakomybė, o ne bendrijos likvidavimo pagrindas.

16. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti Bendrijos likviduotina.

17. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

18. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nenurodė nei vieno absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse, taip pat nepasisakė dėl jo manymu, neatskleistos bylos dalies ir fakto, jog pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kaip numatyta CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat, atsakovas nenurodė, kurios materialinės teisės normos pirmos instancijos teisme buvo netinkamai taikytos, ar aiškintos.

19. Dėl nurodomų argumentų šis apelianto motyvas laikytinas nepagrįstu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra motyvuotos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (jo dalį) nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

25. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą, išlaidų dydį bei jų pagrįstumą, ieškovei iš atsakovo priteistina 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.