- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2929-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01218-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- BUAB „Magirnis“
- Atsakovas
- UAB „Tvarkyba“, UAB „A&T Statyba“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) BUAB „Magirnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Magirnis“ ieškinį atsakovams UAB „Tvarkyba“, UAB „A&T Statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas pateikė ieškinį prašydamas pripažinti negaliojančiais 2019-07-09 susitarimą Nr. 2 dėl tiesioginio atsiskaitymo prie 2018-09-24 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Tvarkyba“, UAB „Magirnis“ ir UAB „A&T Statyba“; 2019-08-06 susitarimą prie 2019-07-09 susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo prie 2018-09-24 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Tvarkyba“, UAB „Magirnis“ ir UAB „A&T Statyba“; 2019-09-17 papildomą susitarimą Nr. 3 prie 2018-09-24 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Tvarkyba“ ir UAB „Magirnis“; atsakovo UAB „Tvarkyba“ 21 750,00 Eur sumai mokėjimą, atliktą atsakovo UAB „A&T Statyba“ naudai; 2019-08-07 ieškovo UAB „Magirnis“ pranešimą dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo 21 750,00 Eur sumai; atsakovo UAB „Tvarkyba“ 32 243,48 Eur sumai mokėjimą, atliktą atsakovo UAB „A&T Statyba“ naudai; 2019-09-18 ieškovo UAB „Magirnis“ pranešimą dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo; 2019-09-20 ieškovo UAB „Magirnis“ 7 273,18 Eur sumai mokėjimą, atliktą atsakovo UAB „Tvarkyba“ naudai; taikyti restituciją ir priteisti ieškovo BUAB „Magirnis“ naudai iš atsakovo UAB „A&T Statyba“ 53 993,48 Eur sumą; taikyti restituciją ir priteisti ieškovo BUAB „Magirnis“ naudai iš atsakovo UAB „Tvarkyba“ 7 273,18 Eur sumą; priteisti iš atsakovo UAB „A&T Statyba“ ir iš atsakovo UAB „Tvarkyba“ ieškovo BUAB „Magirnis“ naudai 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2019-07-19 UAB „Magirnis“ vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Magirnis“. 2019-07-22 teismo nutartimi pareiškimas buvo priimtas, apie tai 2019-07-23 buvo viešai paskelbta www.teismai.lt. Be to, ieškovas faktiškai nemokiu tapo 2019-02-28. Sudaryti susitarimai ir atlikti mokėjimai pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Susitarimais dėl tiesioginio atsikaitymo buvo siekiama neteisėtų ir nesąžiningų tikslų, kad piniginės lėšos nebūtų pervestos nemokiam ieškovui UAB „Magirnis“, nes tokiu atveju atsakovas UAB „A&T Statyba“ jokių mokėjimų nebūtų gavęs. Paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas UAB „Magirnis“ (buvęs jo vadovas) ir atsakovai, žinodami, kad ieškovas UAB „Magirnis“ yra nemokus ir jam artimiausiu metu bus iškelta bankroto byla, siekdami pažeisti ieškovo ir kitų kreditorių interesus, taip pat siekdami nepagrįstai atsakovui UAB „A&T Statyba“ bei atsakovui UAB „Tvarkyba“ suteikti pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, pagal neteisėtai sudarytus susitarimus nepagrįstai ir neteisėtai pervedė atsakovui UAB „A&T Statyba“ 53 993,48 Eur (21 750,00 Eur +32 243,48 Eur) bei UAB „Tvarkyba“ – 7 273,18 Eur. Ieškovo kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažintas ieškovo turtas ir galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais sąžiningais ieškovo kreditoriais, nes ieškovas faktiškai negavo atsiskaitymo iš atsakovo UAB „Tvarkyba“, o atsiskaitymą neteisėtai gavo atsakovas UAB „A&T Statyba“. Ieškovas ir atsakovai ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamus sandorius, kadangi ieškovas buvo skolininkas. Ieškovui nuo 2019-08-14 buvo taikomi turto areštai, 2019-07-22 buvo priimtas pareiškimas dėl UAB „Magirnis“ bankroto bylos iškėlimo, o duomenis apie ieškovui keliamą bankroto bylą ir duomenys apie turto areštą yra vieši. Abu atsakovai turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo apie ieškovo nemokumą. Jeigu atsakovai nebūtų žinoję apie faktinį ieškovo nemokumą ir inicijuotą bankroto bylą, jie net nebūtų sudarinėję ginčo sandorių.
3. Atsakovas UAB „Tvarkyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Tvarkyba“ 2018-02-01 Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-953 yra paskirta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos administratoriumi. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai vykdomi pagal JESSICA programą, finansuojami Europos regioninės plėtros fondo ir lengvatinės paskolos lėšomis (už paskolą atsiskaito daugiabučio namo patalpų savininkai). Vykdant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus buvo sudaryta lengvatinė paskolos sutartis su AB „Šiaulių bankas“ patalpų savininkų naudai administratoriaus vardu. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos rangos darbų pirkimą vykdė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka bei VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros nurodymais per VšĮ CPO LT (Centrinė perkančioji organizacija), t. y. centralizuotai. Rangovo kvalifikaciją ir mokumą nustatė bei vertino VšĮ Centrinė perkančioji organizacija, kuri priėmė sprendimą dėl rangovo UAB „Magirnis“ įtraukimo į CPO katalogą. Vykdant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus, rangovas UAB „Magirnis“ pats inicijavo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu susitarimą. Rangovas 2019-05-27 kreipėsi į UAB „Tvarkyba“ su prašymu dėl atsiskaitymų su subtiekėjais (subrangovais) pagal pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su minėtu prašymu UAB „Tvarkyba“ 2019-07-12 raštu kreipėsi į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą prašydama įvertinti ir leisti pasirašyti susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu. Gavus VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros pritarimą, buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu bei penkių procentų defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo pervedimo į UAB „Tvarkyba“ sąskaitą. Vadovaudamasis 2018-09-24 pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.4 punktu ir 2019-09-17 papildomo susitarimo Nr. 3 3.1 punktu, UAB „Magirnis“ pervedė į UAB „Tvarkyba“ sąskaitą penkių procentų defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą, kuris yra numatytas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 punktą.
4. Atsakovas UAB „A&T Statyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jei dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir kitų kreditorių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas negalės laiku atsiskaityti su atsakovu, pastarasis būtų priverstas vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Tokiu atveju su atsakovu sektų neišvengiamas rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovo kaltės ir žymiai didesnės turtinės žalos padarymas tuo metu esamiems ieškovo kreditoriams, o taip pat atsakovams, Būsto energijos taupymo agentūrai, renovuojamo daugiabučio namo savininkams. Hipotetinę žalą gali sudaryti tik atsakovo UAB „A&T Statyba“ iš ginčijamų sutarčių rezultato gautas grynas pelnas, kuris šiuo atveju sudarė 1 448,20 Eur sumą. Tiesioginės veiklos sąnaudas, atsiradusias iš rangos sutarties vykdymo, ieškovas patirtų taip pat, jei pats tiesiogiai be subrangovų vykdytų rangos sutartį. 1 448,20 Eur suma nepadarė jokios įtakos ieškovo nemokumui. Įskaitymai faktiškai nebuvo atlikti, nes dėl tiesioginio atsiskaitymo tarp UAB „Tvarkyba“ ir UAB „A&T Statyba“ tarpusavio reikalavimų ieškovas UAB „Magirnis“ ir atsakovas UAB „A&T Statyba“ neturėjo. Įskaitymai buvo atlikti siekiant nulinio balanso. Draudimas įmonei vykdyti visas finansines prievoles, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Magirnis“ ginčijamų sandorių sudarymo dieną (2019-07-09, 2019-08-06, 2019-09-17 susitarimai dėl tiesioginių atsiskaitymų ir jų pagrindu atlikti vėlesni mokėjimai/įskaitymai) buvo faktiškai nemokus, t. y. atitiko tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ginčijami susitarimai ir vėlesni mokėjimai/įskaitymai tarp šalių buvo ieškovui akivaizdžiai nenaudingi ar ženkliai prisidėjo prie ieškovo bankroto.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčijami susitarimai dėl tiesioginio atsiskaitymo buvo sudaryti dar iki teismo nutarties, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos.
8. Byloje nėra patikimų duomenų, kad po ginčijamų susitarimų sudarymo ieškovo finansinė būklė ženkliai pablogėjo, nes tiesioginio atsiskaitymo ir tarpusavio įskaitymų atveju ieškovo turimas įsiskolinimas ir reikalavimo teisė turėtų sumažėti ta pačia apimtimi, tas buvo numatyta ir 2019-07-09 susitarime, kuris numatė, kad užsakovo UAB „Tvarkyba“ atlikti mokėjimai subrangovui UAB „A&T Statyba“ pagal jo pateiktas sąskaitas atitinkamai mažina sumą, kurią užsakovas UAB „Tvarkyba“ turi sumokėti rangovui UAB „Magirnis“ pagal rangos sutarties sąlygas. Duomenų, kiek ieškovas už rangos sandorį toje dalyje, kurioje darbus atliko subrangovas UAB „A&T Statyba“, gavo grynojo pelno ar patyrė nuostolių, ieškovas nepateikė. Ieškovas faktiškai rangos darbų statybos objekte neatliko, neturėjo su tiesioginiu rangos sutarties vykdymu susijusių sąnaudų (statybinės medžiagos, paslaugos statybos objektui, GMP mokestis, Sodros mokesčiai, darbo užmokestis), nes faktiškai aptariamus rangos darbus atliko subrangovo UAB „A&T Statyba“ darbuotojai.
9. Tiesioginio atsiskaitymo galimybę šiuo atveju numatė pagrindinė rangos sutartis (5.11 punktas). Pats ieškovas 2019-05-27 prašymu, pateiktu atsakovui UAB „Tvarkyba“, inicijavo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu susitarimą. Susipažinęs su ieškovo prašymu atsakovas UAB „Tvarkyba“ kreipėsi į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą prašydamas įvertinti ir leisti pasirašyti susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu UAB „A&T Statyba“. Ir tik gavus VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros pritarimą, buvo pasirašytas toks papildomas susitarimas. Be to, pačiame 2019-07-09 susitarime yra nurodyta, kad susitarimas buvo sudarytas iš esmės dėl to, kad subrangovas įsipareigojo tiesiogiai atlikti dalį prievolės užsakovui pagal rangos sutartį, todėl siekė finansinio ir ekonominio užtikrintumo. Taip pat apie sudarytą trišalį susitarimą šalys pranešė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, kuri vykdė sudaryto trišalio susitarimo kontrolę (susitarimo 2.10 punktas).
10. Teismas darė išvadą, kad susitarimu dėl tiesioginio atsiskaitymo buvo siekta ne apeiti ieškovo kreditorius, o užtikrinti subrangovo teisę į atliktų darbų atlyginimą.
11. Pagal rangos sutartis ir susitarimus dėl atsiskaitymo numatyti darbai buvo atlikti, perduoti bei priimti, už juos atsiskaityta sutarta tvarka. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo UAB „A&T Statyba“ 2021-01-06 rašto matyti, jog įvykdęs rangos sutartį, atsakovas UAB „A&T Statyba“ gavo tik 1 448,20 Eur grynojo pelno. Teismo vertinimu, 1 448,20 Eur suma nėra didelė ir jos negavimas negalėjo iš esmės paveikti ieškovo nemokumo.
12. Teismas atsižvelgė į tai, kad rangos ir subrangos sutartys buvo sudarytos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) srityje. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai yra vykdomi pagal JESSICA programą ir finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lengvatinės paskolos lėšomis. Šiuo konkrečiu atveju vykdant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus administratoriaus (atsakovo UAB „Tvarkyba“) vardu daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininku naudai buvo sudaryta lengvatinė paskolos sutartis su AB „Šiaulių bankas“. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos rangos darbų pirkimas buvo vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros nurodymais per VšĮ CPO LT (Centrinė perkančioji organizacija), kuri, įvertinusi rangovo (ieškovo) kvalifikaciją ir mokumą, priėmė ieškovo atžvilgiu palankų sprendimą įtraukdama jį CPO katalogą. Pats ieškovas inicijavo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu susitarimą, ir tokia jo iniciatyva buvo įvertinta VšĮ Būsto energijos taupymo agentūroje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į rangovo (ieškovo) parinkimo specifiką, nėra pagrindo teigti, jog reikalavimą veikti aktyviai, domėtis, ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, atsakovai vykdė netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Rangos ir subrangos sutartys buvo sudarytos 2018-09-24 ir 2018-12-21, rangos sutarčių pagrindu susitarimai dėl tiesioginių atsiskaitymų – 2019-07-09, 2019-08-06 ir 2019-09-17, o mokėjimai ir įskaitymai atlikti iki 2019-09-20, tai yra iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo 2019-11-07.
14. Teismo vertinimu, įskaitymai buvo atlikti formaliai, siekiant nulinio balanso, ir buhalterine prasme yra pertekliniai, nes priešpriešinių piniginių reikalavimų šalys dėl sudaryto tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu realiai neturėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
16. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 6.66 str. ir nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos suformuotos dėl šios normos taikymo, kai mokėjimo sandorius sudaro nemoki įmonė. Kai ginčo sandoriai buvo sudaryti Ieškovui esant nemokiam, šie sandoriai galėtų būti pateisinami tik jeigu būtų nustatyta, kad buvo ekonomiškai būtina Ieškovui sudaryti šiuos sandorius, o procesinė pareiga tai įrodyti tenka atsakovams.
17. Visi ginčijami susitarimai (išskyrus 2019-07-09 Susitarimą Nr. 3 dėl tiesioginio atsiskaitymo), mokėjimai ir įskaitymai sudaryti ir atlikti po to, kai 2019-07-22 Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Be to, 2019-10-11 užsakovas tiesiogiai atliko subrangovui mokėjimą 32 243,48 Eur sumai nepaisant to, kad 2019-09-19 buvo priima Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą ir abiem atsakovams apie tai turėjo būti ir neabejotinai buvo žinoma iš viešų LITEKO duomenų.
18. Tai, kad viešojo pirkimo sutarties – Pagrindinės sutarties (duomenys neskelbtini) 5.11 punkte - buvo numatyta tiesioginio atsiskaitymo galimybė su subrangovais savaime nereiškia, kad subrangovai visais atvejais turi teisę gauti tiesioginius atsiskaitymus, neatsižvelgiant į tiekėjo, t. y. šiuo atveju Ieškovo, turtinę padėtį. Tai nebuvo šalių pareiga sudaryti susitarimus dėl tiesioginio atsiskaitymo ir juos vykdyti.
19. Ginčo susitarimų pagrindu subrangovas, tiesiogiai iš užsakovo gavęs ginčo mokėjimus bendrai 53 993,48 Eur sumai (21 750 Eur + 32 243,48 Eur), įgijo pranašumą prieš kitus Ieškovo kreditorius, tame tarpe kitus subrangovus ir tiekėjus. Tačiau sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kiti ieškovo subrangovai ir tiekėjai taip pat būtų buvę suinteresuoti gauti tiesioginius atsiskaitymus.
20. Aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus. Sandorių sudarymo metu egzistavo eilė kitų kreditorių, kuriems pradelsta kreditorinių reikalavimų suma sudarė 883 531,37 Eur (be delspinigių), ir šie įsipareigojimai nebuvo padengti iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ginčo sandorių pelningumo / nuostolingumo yra nesusiję su nagrinėjama civiline byla ir yra teisiškai nereikšmingi actio Pauliana instituto taikymui.
22. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-04-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 44 punkte pateiktas išaiškinimas, kad „sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems. Būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka“.
23. Po to, kai 2019-09-19 buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis ieškovui iškelti bankroto bylą, 2019-09-20 ieškovas iš užsakovo gavo 7 273,18 Eur sumą už atliktus darbus ir iš karto šią sumą grąžino atgal užsakovui kaip garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Tačiau pagal Pagrindinės sutarties (duomenys neskelbtini) 7.4 punktą garantinio laikotarpio įsipareigojimai turėjo būti užtikrinami pateikiant banko ar draudimo bendrovės garantiją, o ne pervedant piniginę sumą. Taigi, šie sandoriai akivaizdžiai buvo neprivalomi.
24. Ginčo sandoriai buvo sudaryti ne nuo 2018-12-21 Statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo pradžios, o jau ieškovui tapus nemokiam, kai šalys privalėjo susilaikyti nuo tokių sandorių. Vienoks šių sandorių vertinimas būtų tuo atveju, jeigu šie sandoriai būtų sudaryti nuo Pagrindinės sutarties (duomenys neskelbtini) ir Subrangos sutarties vykdymo pradžios dar iki Ieškovui tampant nemokiu.
25. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ pritarimas ar nepritarimas tiesioginiam atsiskaitymui yra formali viešojo pirkimo procedūra. Šios procedūros metu nebuvo tikrinama ieškovo finansinė padėtis ir nebuvo vertinamas Ieškovo ne/mokumas ir ar tiesioginiai atsiskaitymo sandoriai nepažeis Ieškovo ir jo kreditorių interesų. Todėl sprendžiant dėl atsakovų ne/sąžiningumo teisiškai yra nereikšmingas faktas, kad pritarė VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ tiesioginiam atsiskaitymui.
26. Pagal subrangovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras tiesioginiai atsiskaitymai buvo atlikti net nesuėjus mokėjimo terminams. Todėl byloje turėjo būti taikoma CK 6.67 str. 5 punkte nustatyta nesąžiningumo prezumpcija ir atsakovų nesąžiningumas turėjo būti preziumuojamas. Procesinė pareiga paneigti preziumuojamą atsakovų nesąžiningumą tenka atsakovams (CPK 178 str.).
27. 2021-08-04 teismo posėdžio metu abiejų atsakovų atstovai pripažino, kad, prieš sudarant ginčijamus sandorius, nė vienas iš jų nesidomėjo ieškovo turtine padėtimi.
28. Informaciją apie ieškovo finansinę padėtį atsakovai galėjo sužinoti tiek iš paties Ieškovo, tiek iš viešų duomenų – LITEKO duomenys, Turto areštų aktų registro duomenys, SODROS duomenys. Bylos įrodymai patvirtina, kad 2019-07-22 Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl UAB „Magirnis“ bankroto bylos iškėlimo, ieškovui nuo 2019-08-14 buvo taikomi turto areštai.
29. Ilgą laiką sudarytos sutartys buvo vykdomos nesinaudojant tiesioginio atsiskaitymo galimybę. Tik prieš Ieškovui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo sudaryti ginčo sandoriai dėl tiesioginio atsiskaitymo.
Atsiliepimas
30. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
31. Atsakovas (subrangovas UAB „A&T Statyba“) atsiliepime nurodė, kad jis veikė pagal galiojančius įstatytus, susitarimų sudarymo metu dar nebuvo įsiteisėjusios nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas, sudarydamas susitarimus, siekė finansinio ir ekonominio užtikrinimo ne tik sau, bet ir kreditoriams, apsaugodamas juos nuo dar didesnių kreditorinių reikalavimų, o taip pat sandoris atitiko viešąjį interesą.
32. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, tiekėjas privalėjo sudaryti tokį susitarimą, jei subrangovas pageidavo pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe. Ieškovo vadovas veikė kaip protingo asmens elgesio standartus verslo subjektas.
33. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas atitiko visus CPO keliamus reikalavimus, todėl neturėjo pagrindo įtarti ieškovo nemokumo, tuo labiau, kad tiesioginiai atsiskaitymai verslo praktikoje dažnai taikomi.
34. Tarp ieškovo ir subrangovo (atsakovo) faktiškai jokių atsiskaitymų atlikta nebuvo, nes nebuvo priešpriešinių reikalavimų. Toks buhalterinės apskaitos veikmsas buvo atliktas siekiant „nunulinti“ balansą. Dėl to aplinkybė ar buvo suėjęs atsikaitymo terminas šiuo atveju nėra reikšminga.
35. Atsakovas (užsakovas UAB „Tvarkyba“) nurodė, kad 7 273,18 Eur suma buvo pervesta užsakovui siekiant užtikinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą vadovaujantis Statybos įstatymo 41 str. 2 p. nepateikus tokio garantinio laikotarpio užtikrinimo, statybos objektas negalėtų būti užbaigtas. Tik tiesioginis atsiskaitymas su subrangovu ir garantinio laikotarpio užtikrinimas padėjo įgyvendinti daugiabučio namo renovavimo projektą bei užtikrintų gyventojų interesus
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl fakto ar šalių susitarimai dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu nepažeidė ieškovo (rangovo), kuriam 2019-09-19 buvo iškelta bankroto byla ir teismo nutartis įsiteisėjo 2019-11-07), kreditorių interesų dėl to, kad, esant faktiniam nemokumui, ieškovas suteikė atsiskaitymo pirmenybę subrangovui (UAB „A&T Statyba“).
39. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie sudarytus sandorius ir jų turinį, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas BUAB „Magirnis“ faktiškai buvo nemokus. Byloje yra ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo, sandorių sudarymo privalomumo CK 6.66 str. aspektu. Be to, apeliantas, remdamasis teismų praktika, teigia, jog sudaryti sandoriai negali būti pateisinami, nes jie nebuvo ekonomiškai būtini ir naudingi.
40. Šios bylos specifiką sudaro tai, kad viešojo pirkimo sutartyje buvo numatyta tiesioginio užsakovo (UAB „Tvarkyba“) atsiskaitymo su subrangovu (UAB „A&T Statyba“) galimybė.
41. Pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo 88 str. 2 d. jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. LR Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.I-1491 pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tikimasi, kad tokia nuostata bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taigi, naujojo subtiekimo teisinių santykių reguliavimo tikslai – įtvirtinti priemones, skatinančias smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, garantuoti šios grandies ūkio subjektų apsaugą, todėl Viešųjų pirkimų 88 straipsnio normos turi būti aiškinamos nurodytų tikslų įgyvendinimo kontekste.
42. Aiškinant minėtą įstatymo normą, atsižvelgtina ir į Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus, jog ši norma, be kita ko, skirta sureguliuoti situacijas, kai tiekėjas dėl, pavyzdžiui, itin pablogėjusios finansinės padėties neturi galimybių atsiskaityti su subtiekėjais už jų tinkamai įvykdytus (ar įvykdysimus) sutartinius įsipareigojimus, kadangi neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta eilės tvarka. Tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė pirkimo dokumentuose turėtų būti nustatyta visais atvejais, išskyrus išimtines situacijas, kai tiesioginio atsiskaitymo galimybė su subtiekėjais būtų neįgyvendinama dėl pirkimo sutarties pobūdžio (pvz., kai sutarties objektas yra nedalus ir sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėjų dalyvavimas). Tiesioginis atsiskaitymas su subrangovais savaime nepažeidžia kitų tiekėjų teisių, o didžiausią įtaką turi paties viešojo pirkimo laimėtojo turtinei padėčiai. Be to, LR Viešųjų pirkimų įstatymo 88 str. 2 d. nuostata koreliuoja su Direktyvos Nr. 2014/24/ES preambulės 105-ąja konstatuojamąja dalimi, pagal kurią tiesioginio mokėjimo subrangovams galimybių nustatymas laikytinas išplėstine skaidrumo pareiga.
43. Nagrinėjamu atveju minėtos įstatymo norma buvo perkelta į viešojo pirkimo sutartį (5.11 p.) bei įgyvendinta šalims sudarius ginčijamus trišalius susitarimus.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog trišaliai UAB „Tvarkyba“, UAB „Magirnis“ ir UAB „A&T Statyba“ susitarimai dėl tiesiogini atsiskaitymo buvo sudaryti ne iš karto po 2018-09-24 UAB „Tvarkyba“ ir UAB „Magirnis“ pagrindinės viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, prieš ieškovui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esminės reikšmės vertinant tokių susitarimų teisėtumą neturi. Kaip buvo minėta anksčiau, tokių įstatyme numatytų susitarimų tikslas ir yra sureguliuoti situacijas, vykdant viešojo pirkimo sutartis, kai rangovas dėl itin pablogėjusios finansinės padėties neturi galimybės atsiskaityti su subrangovais ir toks atsiskaitymo būdas ne tik garantuoja subrangovų teisių apsaugą ir skatina dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bet ir užtikrina viešųjų pirkimų skaidrumą, viešojo intereso įgyvendinimą, visuomenei svarbių poreikių tenkinimą. Taigi, esant minėtai įstatyme numatytai teisei sudaryti tiesioginio atsiskaitymo susitarimus vykdant viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo teigti, jog ginčo susitarimai buvo ekonomiškai nepagrįsti, neprivalomi, kad atsakovai, pasinaudodami įstatymo norma dėl tiesioginio atsiskaitymo, kuri ir yra skirta apsaugoti subrangovus nuo atitinkamų situacijų ir skatina užbaigti vykdyti, o ne nutraukti viešojo pirkimo sutartį, - veikė nesąžiningai ir sudarė neteisėtus ieškovo kreditorių teises pažeidžiančius sandorius (CK 6.66 str.).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-701/2021, kurioje tarp šalių buvo susiklostę panašūs teisiniai santykiai dėl tiesioginio atsiskaitymo ir toje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu (BUAB „Magirnis“), konstatavo, jog finansinį reikalavimą pagal Trišaliais susitarimais įtvirtintą teisę gauti tiesioginį atsiskaitymą iš atsakovės ieškovė pareiškė dar iki ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto draudimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įsigaliojimo momento, todėl atsakovė turėjo pareigą apmokėti ieškovės atsakovei pateiktą sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu darė kitą išvadą, t.y. kad toks atsiskaitymas pažeistų BUAB „Magirnis“ kreditorių teises.
46. Kadangi trišaliai susitarimai nepakeitė šalių tarpusavio sutartinių santykių prigimties ir pobūdžio, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad šiuo atveju buvo atlikti tarpusavio prievolių įskaitymai, kuriuos šioje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais: šiuo atveju ieškovo pranešimai dėl tarpusavio prievolių įskaitymo savo esme buvo skirti konstatuoti atsiskaitymo už atliktus darbus faktą, kaip tą numato viešojo pirkimo sutarties 5.11.2 p., o ne įskaityti priešpriešinius piniginius reikalavimus, kurių šiuo atveju nebuvo. Taigi, savaime šie pranešimai nesukūrė teisinių pasekmių ir buvo skirti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui, t.y. šie pranešimai neturėjo įtakos ieškovo materialinėms teisėms ir pareigoms.
47. Šioje byloje svarbu ir tai, kad viešojo pirkimo tikslas buvo susijęs su daugiabučio namo renovavimo darbų atlikimu, t.y. su viešuoju interesu, todėl trišaliai susitarimai dėl tiesioginio atsiskaitymo atitiko viešąjį interesą ir dėl to negali būti pripažinti ekonomiškai nenaudingais, o šalių elgesys - nesąžiningu, neatitinkančiu protingo asmens elgesio standartus.
48. Pažymėtina, kad tiesioginio atsiskaitymo būdą su subrangovu taip pat numato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ 24 p.: už atliktus statybos rangos darbus, naudojant lengvatinio kredito lėšas, gali būti tiesiogiai apmokama statybos rangos darbus atlikusiam subtiekėjui, jeigu finansuotojui, kreipiantis dėl lengvatinio kredito išmokėjimo, kartu su šiame punkte nurodytu statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu ir sąskaita faktūra pateikiama su Agentūra suderinta trišalė užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo sudaryta sutartis, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
49. Taigi sandoris, kuriuo užtikrinamas visuomenės poreikių tenkinimas, kuomet tiesioginio atsiskaitymo būdą numato ir specialūs teisės aktai, negali būti vertinamas kaip suteikiantis nepagrįstą pirmenybę kitam kreditoriui ir pažeidžiantis bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises.
50. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl susitarimų dėl tiesioginių atsiskaitymų, mokėjimų už atliktus darbus bei pranešimų apie įskaitymą pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu.
51. Pagrindinės viešojo pirkimo sutarties 7.4 p. UAB „Tvarkyba“ ir UAB „Magirnis“ susitarė dėl defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo – ieškovas įsipareigojo tuo tikslu per 5 darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos pateikti Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą 5 procentų nuo pagrindinės sutarties kainos arba užsakovas taiko mokėjimo atidėjimą nuo tiekėjo mokėtinos sumos. Pažymėtina, kad tokia viešojo pirkimo sutarties sąlyga atitinka ir LR Statybos įstatymo 41 str. 2 d. normą, jog Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.
52. 2019-09-17 papildomame UAB „Tvarkyba“ ir UAB „Magirnis“ susitarime šalys susitarė, kad 7 273,18 Eur sumą užsakovas perveda į rangovo sąskaitą, o rangovas šią sumą perveda į užsakovo sąskaitą, t.y. iš esmės rangovas grąžina jam priklausantį mokėjimą užsakovui kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo prievolių užtikrinimą. Toks šalių susitarimas savo esme reiškia ne užsakovo atsiskaitymą už rangovo atliktus darbus, o tai, kad užsakovas pritaikė mokėjimo atidėjimą nuo tiekėjo mokėtinos sumos, kas atitinka viešojo pirkimo sutarties 7.4 p. Pažymėtina, kad be garantinių įsipareigojimų užtikrinimo statybos darbai pagal viešojo pirkimo sutartį negalėjo būti užbaigti, kas sąlygotų ne tik visuomenės interesų pažeidimą bei ir sąlygotų papildomas pinigines prievoles daugiabučio namo savininkams mokėti atidėtas palūkanas.
53. Dėl išdėstyto bei įvertinus viešojo pirkimo sutarties pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, jog šalys sudarė susitarimą, kurio sudaryti neprivalėjo ir jo pagrindu atliktas mokėjimas (iš esmės – viešojo pirkimo sutartyje numatytas atidėtas mokėjimas rangovui kaip garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas) pažeidė ieškovo kreditorių interesus.
54. Taigi, vadovaujantis proporcingumo principu bei sutarties šalių interesų derinimo poreikį, viešojo pirkimo sandorio tikslą, darytina išvada, kad sudaryti sandoriai ir mokėjimai atitiko viešąjį interesą, protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis, kuriomis buvo sudaryti ir vykdomi ginčijami sandoriai.
55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
56. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu šioje nutartyje nurodytais motyvais.
57. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 str., 98 str. taisykles. Atsakovas UAB „A&T Statyba“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl bei atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto BUAB „Magirnis“ administravimui skirtų lėšų atsakovo UAB „A&T Statyba“ naudai 1200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.