Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-468/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00846-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.4.6.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. L. ir jos gynėjui advokatui Karoliui Barysui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-08 nuosprendžio, kuriuo S. L., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant L. L., ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-01-08. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. L. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. S. L. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: ji, 2024-01-05, apie 23.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai patikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatyta 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-08 nuosprendį, panaikinant dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta konfiskuoti iš S. L. 5 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, ir priimti naują sprendimą – išieškoti iš S. L. visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 566 Eur į valstybės biudžetą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 3. Pažymi, kad, spendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo kontekste, būtina atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Konfiskuojamo turto vertės dalies išieškojimo klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė, ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. 4. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino padaryto nusikaltimo pavojingumą. S. L. vairavo motorinę transporto priemonę (automobilį), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ženkliai viršijant neblaivumo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (jos iškvėptame ore buvo nustatyta 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija). Neabejotina, kad esant tokiam apsvaigimo nuo alkoholio laipsniui vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga. 5. Kitas svarbus aspektas – tai aplinkybės, kuriomis buvo nustatyta, kad S. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. ji sukėlė eismo įvykį. Prokurorės nuomone, visiškai kitaip būtų galima vertinti situaciją, jeigu S. L. paprasčiausiai būtų sustabdę policijos pareigūnai patikrinimo metu ar kitomis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju, net vairavusi pakankamai neilgą distanciją, ji nesugebėjo tinkamai valdyti transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Ši situacija kaip tik leidžia spręsti apie didesnį nusikaltimo pavojingumą, nes asmuo negalėjo tinkamai valdyti automobilio kieme, kuriame tuo metu net nevyko kitų automobilių judėjimas. Taigi darytina išvada, kad S. L., jai pavykus išvažiuoti iš kiemo, galėjo sukelti ženkliai sunkesnes pasekmes, pavyzdžiui, sukeldama eismo įvykį su kita judančia transporto priemone. 6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino sunkią S. L. finansinę padėtį. Prokurorė sutinka su tuo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės iš tiesų egzistuoja, tačiau vien tai, jog asmuo turi finansinių įsipareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų jam, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad išperkamosios nuomos įsipareigojimus jau yra perėmęs S. L. tėvas. Prokurorė pažymi, kad būtent žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes bei atsižvelgdamas į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, už tai numatė baudžiamąją atsakomybę. Tuo siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Dėl šių priežasčių baudžiamojo poveikio priemonių (šiuo atveju – turto konfiskavimo) taikymas yra proporcingas ir teismų praktikoje taikomas, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 7. Nagrinėjamu atveju S. L. nebuvo paskirta bausmė, jai nebuvo skirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios būtų susijusios su finansiniais įpareigojimais, o S. L. laikinos sveikatos problemos taip pat neturi lemiamos įtakos, nes jos sveikatos būklė neužkirto kelio padaryti nusikalstamą veiką, be to, ji yra darbingo amžiaus ir pati teismui paaiškino, jog planuoja grįžti į darbo rinką, ji yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyta pakankamai sunki finansinė S. L. situacija iš tiesų yra tik laikina. S. L., nusprendusi trečiajam asmeniui priklausantį automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, kaip faktinė šios transporto priemonės naudotoja ir valdytoja prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisnius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. 8. Skunde pabrėžiama, kad pagal teismų praktiką net ir sunki kaltininko materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis, nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (kad S. L. šiuo metu yra nedirbanti ir jos įsitraukimas į darbo rinką dėl psichologinės sveikatos būklės yra apsunkintas, jos vidutinės mėnesio pajamos yra pakankamai mažos, turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, jai reikalinga lankyti mokamą gydymo terapiją) nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos ypatingomis ir išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti turto konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti turto konfiskavimo. 9. Prokurorė pažymi, kad nustatant konfiskuotino automobilio vertę paprastai taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. automobilio vertė nustatoma pagal vidutinę analogiškos transporto priemonės rinkos kainą, už kurią ji galėtų būti parduodama, įskaitant PVM. Transporto priemonės vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Tai leidžia užtikrinti asmenų lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). 10. Prokurorė nurodo, kad anksčiau paminėtoje nutartyje kasacinis teismas akcentavo net tai, kad išieškotina turto kaina be PVM jau leistų spręsti apie asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą, o šiuo atveju iš S. L. nuspręsta konfiskuoti sumą, kuri yra ženkliai mažesnė nei transporto priemonės rinkos kaina. Akivaizdu, kad jei įvykio metu kaltininkė būtų vairavusi jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tuomet būtų sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 13 566 Eur. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti 5 000 Eur, pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą. 11. Galiausiai skunde nurodoma, kad turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal savo pobūdį yra labai panašūs veiksmai ir neturi jokių ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp minėtų asmenų (konfiskuotos transporto priemonės savininko ir kaltininko, iš kurio išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma) būtų objektyviai pateisinamas. Prokurorės nuomone, teismas suteikė išskirtinę reikšmę S. L. turtinei padėčiai, ja nepateisinamai susiedamas su konfiskuotino automobilio verte, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, turto konfiskavimas nėra siejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-201-303/2022). Ši taisyklė turėtų būti taikoma ir situacijai, kai yra išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. 12. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o S. L. ir jos gynėjas – skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas 13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė nesutinka tik su ta nuosprendžio dalimi, kuria, jos vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, iš S. L. nepagrįstai nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 Eur. Prokurorės įsitikinimu, iš S. L. turi būti išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 13 566 Eur. Atsižvelgiant į nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentus, susijusius tik su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia tik dėl S. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. 15. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 16. Nors įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės ( pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2023, 2K-250-976/2020). 17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad S. L. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė didesnį nei 1,51 promilės neblaivumą, o būtent: tikrinant pirmąjį kartą nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, antrąjį – 2,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 8-10). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad S. L. vairuojamas automobilis nuosavybės teise priklausė ne jai, o trečiajam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“, apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę yra teisiškai pagrįstas. 18. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš S. L. išieškoti ne visą automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 13 566 Eur, o tik dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. L. finansinę padėtį. 19. Pažymėtina, kad nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai; kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto konfiskavimas (ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas), kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, ir vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir (ar) proporcingumo principams, visgi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje yra pagrindas manymui, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti S. L. labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. 21. Sutiktina su skundo argumentais, kad, įstatymų leidėjas, nustatydamas neblaivumo ribą, nuo kurios asmeniui kyla būtent baudžiamoji atsakomybė, tai darė ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas tuo aspektu, kad neblaivumo laipsnis, viršijantis 1,51 promilės ribą, yra ypač pavojingas ne tik pačio vairuotojo, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, taip pat ir turtui, nes toks neblaivumo laipsnis be jokių abejonių turi reikšmės neblaivaus vairuotojo koordinacijai, pastabumui. Nors, kaip minėta aukščiau, S. L. padarė nusikaltimą, kuris, akivaizdu, įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui, t. y. ji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vis dėl to S. L. transporto priemonę vairavo nakties metu ir tik automobilių stovėjimo aikštelėje, pavažiavo apie 10 metrų ir nors, pasak prokurorės buvo sukeltas techninis įvykis - apgadintas vienas automobilis, ko iš esmės neneigia ir pati S. L., tačiau dėl to kaltinimas S. L. nėra pateiktas ir dėl to civilinis ieškinys nėra byloje pareikštas, o padaryta žala - atlyginta. 22. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos – jos motinos L. L. atsakomybėn 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta. Priimdamas sprendimą atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, ji anksčiau neteista, kalta prisipažino, nuoširdžiai išgyvena dėl savo elgesio. Iš S. L. paaiškinimų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, jog ji savo elgesį vertina tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo. Taigi S. L. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. L. teigiamai apibūdinančias aplinkybes padarė išvadą, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei priešingai nei nurodo prokurorė, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, atsižvelgė į šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 23. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019 ir kt.). 24. Teisėjų kolegija neabejoja, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai bei asmenų, darančių šias nusikalstamas veikas nubaudimui užtikrinti paprastai kartu skiriamos poveikio priemonės tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje dėl padarytos nusikalstamos veikos S. L. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas parodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ji ateityje nenusikals, išreiškė pasitikėjimą. 25. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti visą automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą. 26. Iš bylos medžiagos bei S. L. parodymų matyti, kad ji, būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį važiuodama stovėjimo aikštelėje, nuvažiuotas atstumas – apie 10 metrų. Nors šios aplinkybės jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, jos yra svarbios vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau teismas, kaip hipotetinių ir neturinčių esminės reikšmės šioje byloje keliamo klausimo dėl turto konfikavimo išsprendimui, nesvarsto prokuroro argumentų dėl to kas būtų buvę jei ji būtų išvažiavusi iš aikštelės, arba ją būtų stabdę policijos pareigūnai, ir kt., todėl plačiau dėl jų nepasisako. Kaip minėta, priimant galutinį sprendimą dėl skirtinų baudžiamoji poveikio priemonių, svarbu įvertinti aplinkybių visumą, tiek susijusių su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su šią veiką padariusio asmens asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis. S. L. charakterizuojama itin teigiamai, neteista, atlygino dėl automobilių sugadinimo padarytą turtinę žalą, be to, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes susijusias su jos sveikata (turėjo psichologinių problemų, po įvykio gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, iki šiol lankosi pas psichiatrą, nustatyta sunki depresijos forma ir kt.), jos iš esmės sunkia finansine padėtimi (yra atleista iš savo darboviečių, nors veikos padarymo metu dirbo net dvejuose), turi finansinių įsipareigojimų (būsto, vartojimo paskolą), iki šiol (praktiškai metus) nedirba dėl savo sveikatos būklės, gauna tik vidutiniškai apie 600 Eur dydžio pašalpą. Aptarti duomenys, taip pat teismo nuosprendyje aprašytos S. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo tai, kad ji charakterizuojama itin teigiamai, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog netaikant visos transporto priemonės – automobilio „Citroen C3“ vertės konfiskavimo, šiuo atveju būtų pažeistas proporcingumo principas ir/ar automobilis vėl gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Nors teismų praktikoje asmens, padariusio nusikalstamą veiką, susijusią su kelių eismo taisyklių pažeidimu, patiriami sunkumai darbe bei šeiminiame gyvenime paprastai nėra laikomi išskirtiniais, tačiau, nagrinėjamu atveju, šio pobūdžio aplinkybės vertintinos kartu su kitomis, reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. 27. Įstatymų leidėjas, formuluodamas BK numatytų nusikalstamų veikų požymius ir nustatydamas sankcijas už šias nusikalstamas veikas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad S. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Taip pat, vertinant jos asmenines savybes, savo veiksmų vertinimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, spręstina, kad pats baudžiamasis procesas jai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Taigi įvertinusi S. L. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtą kitą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui) bei jos trukmę, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad S. L. verta teismo pasitikėjimo, laikysis įstatymų, nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalies konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios dalies pinigų sumos – 5 000 Eur konfiskavimas yra proporcinga siekiamam tikslui užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. L. turtinė padėtis sudaro pagrindą spręsti, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas būtų neproporcingas. Nors S. L. ji yra darbingo amžiaus, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, visgi šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, turi finansinių įsipareigojimų bei poreikį lankytis mokamoje terapijoje, jai finansiškai padeda artimieji (tėvas perėmė išperkamosios nuomos įsipareigojimus), todėl visos konfiskuotino turto vertės išieškojimas neabejotinai sukels jai didelius nepatogumus, papildomą finansinę naštą, juo labiau, kad pastaroji yra kultūros darbuotoja, kurių darbas, net ir jį dirbant nėra itin gerai apmokamas. Ir nors S. L. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl ko išvengė rimtų teisinių pasekmių, tokių kaip bausmė, teistumas; jai nebuvo paskirtos jokios kitos finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, visgi visos konfiskuotino turto vertės išieškojimas, nelaikytinas visiškai tinkama ir adekvačia valstybės reakcija, ir, kolegijos nuomone, galėtų būti vertinama kaip pernelyg suvaržanti S. L. teises. 29. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš S. L. konfiskavo automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia : prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė