Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai tikrinimo metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas nuo alkoholio, o būtent:

2024 m. sausio 5 d., apie 23.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Citroen C3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesteriu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamoji S. L. teismo posėdžio metu kalta pagal jai pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, paaiškino, jog tuo metu darbe jautė terorą ir mobingą. Pas partnerę buvo vakarėlis. Jo metu ji gėrė vyną, nieko nevalgė. Įvyko konfliktas, pasijautė varoma, draugė taip pat varė. Sėdo į automobilį, norėjo pamiegoti. Pavažiavo atbula ir atsirėmė į kaimyno automobilį. Suvokė, ką padarė. Išlipo iš automobilio ir laukė, kol išeis kaimynas. Atvažiavo policija. Niekur nevažiavo, tik pavažiavo atgal. Kol supildė dokumentus, praėjo laiko. Kilo suicidinių minčių. Paskambino draugei, ji atvažiavo, o ryte paskambino mamai. Kai atvažiavo mama, 6-tą dieną atsigulė į ligoninę. 8-tą dieną kvietė į policiją. Prieš tai dvi paras nemiegojo. Šalia visą laiką buvo mama. 8-tos dienos ryte draugė ją nuvežė į policiją, o tada į ligoninę (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gulėjo 10 dienų. Vėliau lankė dienos stacionarą. Suprato, kad negali grįžti į pagrindinį darbą. Nedarbingumo metu sužinojo, kad į jos vietą jau paskirta dirbti kolegė. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) jos paskaitos jau paskirstytos. Dabar negali dirbti dėl sveikatos. Lankosi pas psichologą, reikia pailsėti, vėliau nuo rugpjūčio mėn. lankysis pas psichiatrą. (duomenys neskelbtini) buvo nepamatuoti darbų krovimai. Ji tylėjo, gėda buvo tai prisipažinti, kentėjo, niekas to nežinojo. Tas vakaras buvo viso to išdava. Panašių atvejų niekada nėra buvę. Kiek kartų buvo tikrinama, niekada nevairavo neblaivi. Jeigu kas, visada mašiną palikdavo. Nesupranta, kaiip tai įvyko. Toliau nepasitiki savimi, nesugeba atsistatyti. Bijo žmonių susibūrimų. Vengia būti masėje. Yra nepasitikėjimas ir baimė.

Dabar turi gydytoją psichiatrą, geria antidepresantus, yra socialinis darbuotojas. Nuo rugpjūčio mėn. lankysis pas psichiatrą, kuriuo pasitiki. Yra siaubingas perdegimas, kamuoja depresija. (duomenys neskelbtini) teikė prašymą išeiti iš darbo, slėpė, kodėl nori išeiti. Jai sakė, kad ji yra per didelė maksimalistė. Yra sunkus (duomenys neskelbtini), bet yra ir perdegimas. Darbe viskas būdavo blogai, rėkė. Turėjo viską dirbti už vadovą. Reikėjo paruošti ataskaitą už 5 metus, nors dirbo tik 1,5 metų. Šis įvykis susijęs su visa jos sveikata. Kamuoja košmarai, kad vairuoja be teisių.

Mama jai nuo pat vaikystės yra autoritetas. Anksčiau ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Jos yra draugės. Tai pozityvus žmogus. Suteikia vilties tikėti, kad bus gerai. Su mama susiskambina kasdien. Ji lankė ją ligoninėje kiekvieną dieną. Dabar dažniau vieši pas kaltinamąją. Mamos patarimai jai labai svarbūs.

Kai vairavo, automobilis Citroen buvo lizinguojamas. Lizingą perėmė tėtis ir moka. Prašo visiškai nekonfiskuoti automobilio. Dabar finansinė padėtis absurdiška. Moka už būtą. Prašė banko Luminor atidėti įmokų mokėjimą. Turi vartojimo kreditą. Pašalpos užtenka tik kreditų mokėjimui. Prašė atidėti individualios veiklos mokesčius.

Savo veiksmus vertina kritiškai. Pažadėjo, kad daugiau to nebus. Po to laiko bijo pagalvoti, kokį poveikį daro alkoholis. Anksčiau niekada to nebuvo ir nebus. Didelė pamoka, kurią prisimins. Mama labai kultūringa, anksčiau, kai galėjo vairuoti, daug keliavo. Kiekvieną savaitgalį važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Keliavo po Kretos salą. Mama norėjo keliauti į Islandiją. Važiavo į Nidą, Klaipėdą. Atsiveždavo ją į Vilnių. Sužinojusi, kas atsitiko, mama supyko, priekaištavo, bet kai pamatė ją ligoninėje, sušvelnėjo, nes matė, kokia jai tai buvo trauma. Mama netoleruoja alkoholio vartojimo, prižiūri tėtį, kad nevairuotų išgėręs.

Nurodė, jog moka paskolą už butą ir vartojimo kreditą, prašė mokėjimą atidėti 3 mėnesiams. Tai bus registruota registre, negalės imti paskolos. Lankys psichoterapeutą, mokės 70 eurų už seansą. Tai yra garsi psichoterapeutė. Lankys vieną kartą į mėnesį, nes daugiau negali sau leisti. Dar yra ir (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichiatrė.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

Apklausta teismo posėdyje L. L. prašė paskirti ją laiduotoja. Paaiškino, jog pusė metų praėjo lyg rūke, baimėje. Tokie atvejai kertasi su jos vertybėmis, ji smerkia lengvabūdišką elgesį. Pasaulis apsivertė, tokio elgesio nepateisina. Iš pradžių gal per skaudžiai sureagavo. Buvo šokas, kai pamatė, kaip dukra išgyvena. Būna pas ją, stebi, pabara. Šitas poelgis bus pamoka. Turi patirties suprasti jos elgesį, pakreipti tinkama linkme. Visada buvo jai tinkamu pavyzdžiu. Dukra studijavo lietuvių kalbą. Jas abi sieja bendri pomėgiai, abi yra kinomanės, mėgsta keliauti. Jų santykiai ne tik kaip mamos ir dukters, bet jos yra ir draugės. Dukra pergyvena, netekusi galimybės vairuoti. Prašė skirti kuo švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones. Prašė skirti laidavimą be užstato, nes neturi iš ko mokėti.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2024-01-05 23:16 val. pranešėja A. D. telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, automobiliu Citroen (duomenys neskelbtini) neblaivi vairuotoja apgadino kelis automobilius (b. l. 7).

Iš 2024-01-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausios patrulės J. C. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2024-01-05 apie 23:22 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskr. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme Citroen markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi vairuotoja apgadino kelis automobilius. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas D. D., kuris paaiškino, kad 2024-01-05 apie 23:10 val. per savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą pamatė, kaip kieme pavojingai manevruojantis raudonos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline pavara trenkėsi į jo stovintį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje už vairo sėdėjo moteris, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Įvykio vietoje taip pat buvo automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja S. L., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nerišliai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. Alkoholio matuokliu pirmo tikrinimo metu 23:44 val. buvo nustatyta 2,60 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 00.07 val. nustatyta 2.00 promilių girtumas (b. l. 8).

Iš 2024-01-06 00:07 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog S. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 35 min. buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451, sertifikato Nr. 1940918, galiojimas iki 2024-01-09. Pirmo tikrinimo metu 23.44 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 00.07 val. buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Prie neblaivumo nustatymo akto yra pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 9-11).

Iš 2024-01-05 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog jame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: galinės arkos plastikas (b. l. 12, 15-18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB "V" (b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, matyti, jog kad lengvojo automobilio tokio kaip „Citroen C3“, gamybos metai 2022, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 13 566 eurų (b. l. 20).

Iš 2022-06-15 Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 1326 specialiųjų sąlygų matyti, jog Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo S. L. 36 mėnesių nuomos terminui. Sutartyje nurodyta transporto priemonės įsigijimo kaina pasibaigus nuomos terminui 13 877,00 eurų (b. l. 41).

Apklaustas kaip liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024-01-06 būdamas namie kaimynystėje išgirdo lauke žodinį konfliktą tarp moterų. Po kurio laiko išgirdo važiuojančio automobilio garsą, žvilgtelėjęs pro langą pamatė, kad namo kieme raudonos spalvos automobilis "Citroen" važiuoja tiesiai į pusnį, po ko bandė iš pusnies išvažiuoti. Suprato, kad vairuotojas neblaivus, nes itin keistai manevravo. Jis pradėjo rengtis, nes įtarė, kad tuoj įvyks eismo įvykis. Jam besirengiant vis žiūrėjo pro langą, matė, kaip „Citroen“ vairuotojas važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į jam priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, o būtent: du kartus trenkėsi į automobilio dešinės pusės galinį kampą. Viso vairuotojas kieme važinėjo maždaug apie 5 minutes. Apsirengęs išėjo į lauką ir pamatė „Citroen“ automobilyje sėdinčią prie vairo vairuotojo pusėje jam nepažįstamą moterį. Automobilio rakteliai jau buvo išimti. Vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotoja iš pradžių neigė, kad ji vairavo. Pamatęs, kad ji neblaivi iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų, visada buvo šalia „Citroen“ vairuotojos, ji nieko negėrė bei nevalgė. Automobilyje „Citroen“ taip pat alkoholinių ar kitų gėrimų nebuvo. Jam nepažįstama mergina atidavė raktelius nuo „Citreon“ automobilio, kaip suprato, ji juos ištraukė iš spynos, jos kontaktinių duomenų nežino. Mergina išėjo. Sulaukęs pareigūnų paaiškino jiems situaciją, atidavė „Citroen“ automobilio raktelius, po ko prie jo patikrino ir neblaivios vairuotojos blaivumą, kiek atsimena, jai buvo nustatytas virš dviejų promilių neblaivumas. Surašęs paaiškinimą grįžo į namus. Dėl jam priklausančio automobilio „Citroen Berlingo“ kreipėsi į eismo įvykio kaltininkės draudimą (b. l. 49-51).

Apklausta kaip liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supranta, kad gali atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje jos dukra S. L. yra įtariama nusikalstamos veikos padarymu, sutinka duoti parodymus ir atsakyti į jai pateiktus klausimus. Šiuo metu yra pensininkė, bet prieš tai (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Sėkmingai dirbo (duomenys neskelbtini) metus. Per mokytojavimo metus neturėjo jokių skundų ar kitų darbo pažeidimų iš administracijos, tėvų ar mokinių. Nėra pažeidusi įstatymų numatytos tvarkos, nėra teista, taip pat niekada nėra bausta ir už administracinius nusižengimus. Gyvenime vadovaujasi teisingumo, tolerancijos, sąžiningumo principais, jų laikosi ir nuo pat kūdikystės šias vertybes ir principus diegė ir savo dukrai S. L. Su S. yra artimos nuo sąmoningo gyvenimo pradžios, ryšys nedingo ir iki šiol. Bendrauja artimai ir atvirai, jas sieja ne tik mamos ir dukros ryšys, bet taip pat atvira ir artima draugystė. S. jai atskleidžia savo subtiliausius išgyvenimus. Taip pat jai yra žinomi jos emociniai išgyvenimai bei psichologinė būsena. Ji yra dukrai autoritetas nuo pat jaunystės, tai įrodo, jog baigusi gimnaziją S. pasirinko jos profesiją, o būtent, lietuvių kalbos mokytojos. Nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau bendrauja kasdien mobiliuoju telefonu, pokalbiais, trumposiomis žinutėmis. S. L. dažnai grįžta į namus savaitgaliais (esančius (duomenys neskelbtini)), laiką leidžia kartu. Dukra S. klausosi jos patarimų, kuriais vadovaujasi ir gyvenime, yra įsitikinusi, kad S. svarbi jos nuomonė. Kadangi šiuo metu yra pensininkė, turi daugiau laisvo laiko, tad jį skiria savo dukrai S., aplankydama bent du ar tris kartus per mėnesį. Su dukra turi ne tik emocinį ryšį, bet ir bendrus pomėgius ir interesus, abi domisi kinu, kadangi tai S. sritis, o jai – hobis. Taip pat atostogauja kartu, keliauja po įvairias Europos šalis. Apie įvykį, kurio metu S. vairavo neblaivi, ši pranešė pati sekančią dieną po įvykio. S. atsiuntė trumpąją žinutę pranešdama, kad ši sveika, tačiau vairavo neblaivi ir sukėlė eismo įvykį ir yra (duomenys neskelbtini). Sužinojusi apie tai nuvyko aplankyti S. Susitikimo metu išklausiusi dukrą apie įvykio aplinkybes, nors ir matydama ją sugniužusią, tačiau išsakė savo nuomonę, kad pasielgė neatsakingai, labai smerkia šitą poelgį. Ji visada smerkia ir nepateisina žmonių, kurie vairuoja išgėrę, net jei tai artimas šeimos narys. Negalėjo patikėti, kad S. taip pasielgė, toks neatsakingas elgesys visiškai nebūdingas, jos nuomone, tai įvyko dėl S. asmeninių išgyvenimų, emocijų proveržio ir išgerto alkoholio kiekio, tačiau, kaip ir minėjo, šios aplinkybės nepateisina tokio neatsakingo poelgio. Mato, kaip S. gailisi, gėdijasi, išgyvena, neranda sau vietos dėl šio įvykio. Vis dar mato, kad dukra supranta, kad nuvylė ją, dėl to šiai vis dar skaudu. Įvertinusi visą situaciją S. iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, tęsia gydymą dėl psichinės sveikatos, prižadėjo, kad alkoholio nebus šios gyvenime. Taip pat pažymi, kad iki šio įvykio ši neturėjo priklausomybės alkoholiui, visad jį vartodavo saikingai, esant progai, tačiau po įvykio S. suprato, kad alkoholio paveiktas emocinis gyvenimas veda link blogų sprendimų. Pažymėjo, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, nes, kaip ir minėjo, nėra teista, yra nepriekaištingos reputacijos, laikosi tvirtų moralės ir teisingumo principų, jais vadovaujasi. Tai pat atsižvelgiant į specialybę turi specialiųjų įgūdžių keisti ir formuoti tam tikrus dukros sprendimus bei pasirinkimus siekiant vesti dukrą link teisingo gyvenimo. Supranta, kad teistumas jos dukrai trukdytų gyventi pilnavertį gyvenimą, realizuoti save kaip asmenybę, siekti savo tikslų. Atsižvelgiant į tai prašo leisti jai laiduoti už savo dukrą S. L. ir atleisti šią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Yra susipažinusi su laidavimo sąlygomis ir atsakomybe. Jai yra aišku ir suprantama, kad laidavimas gali būti taikomas su užstatu, esant tokiai sąlygai sutinka dėl užstato taikymo, tačiau esant galimybei prašo jo netaikyti. Supranta, kad jei teismas paskirs laidavimą su užstatu gresia netekti sumokėto užstato, jei laiduojamasis, t. y. S., per laidavimo laikotarpį padarys naują nusikalstamą veiką. Pasižada užtikrinti, kad ateityje dukra S. L. nenusižengtų įstatymų numatytai tvarkai, nuolat su šia bendraudama ir palaikydama artimą ryšį kaip ir iki šiol (b. l. 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamosios S. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jai pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai. Kaltinamoji pripažino kaltinimą, paaiškino veikos padarymo faktines aplinkybes. Be prisipažinimo ir parodymų jos kaltę taip pat patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pat vyriausiosios patrulės J. C. tarnybinis pranešima, liudytojo D. D. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės apžiūros aktas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamoji pripažino, kad vartojo alkoholį būdama svečiuose, gėrė vyną, sukonfliktavo su kitomis draugėmis vakarėlyje, pasijuto varoma. Teigė, jog ketino miegoti savo automobilyje, tačiau norėjo jį perstatyti ir manevruodama kliudė kitą automobilį. Iš įvykio vietos nesišalino, laukė policijos. Jau iki to įvykio jautėsi psichologiškai blogai dėl problemų darbe, buvo pervargusi ir prastos emocinės būsenos, mano, kad taip atsitiko būtent dėl to. Gailisi dėl to, kad vairavo neblaivi. Po įvykio kreipėsi į gydytojus gydėsi (duomenys neskelbtini) F ligoninėje, taip pat lankė terapiją dienos stacionare, toliau ketina tęsti terapiją.

Šias aplinkybes taip pat patvirtina vyriausiosios patrulės J. C. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodė, jog gavus pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kiemą, kur D. D. paaiškino, kad 2024-01-05 apie 23:10 val. per savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą pamatė, kad kieme pavojingai manevruoja raudonos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atbuline pavara važiuodamas trenkėsi į jo stovintį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje buvo automobilio Citroen, valst. Nr. vairuotoja S. L., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nerišliai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 23:44 val. jai buvo nustatyta 2.60 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 00.07 val. nustatytas 2,00 promilių girtumas.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. D. paaiškino, kad būdamas namie girdėjo žodinį konfliktą tarp moterų, po kurio laiko išgirdo važiuojančio automobilio garsą. Pažiūrėjęs per langą matė, kad namo kieme raudonos spalvos Citroen automobilis važiuoja tiesiai į pusnį, o paskui bando iš jos išvažiuoti, suprato, kad vairuotojas neblaivus. Jis pradėjo rengtis ir stebėjo situaciją per langą. Matė, kaip Citroen vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į jam priklausantį automobilį Citroen Berlingo – du kartus trenkėsi į automobilio dešinės pusės galinį kampą. Išėjęs lauke pamatė Citroen automobilyje vairuotojo vietoje sėdinčią nepažįstamą moterį, automobilio rakteliai jau buvo išimti, vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Jis iškvietė policiją.

Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2024-01-06 00:07 val. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog S. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Ji nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 35 minutes. Pirmo tikrinimo metu 23:44 val. nustatyta 2,60 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 00,07 val. nustatyta 2,00 promilių girtumas. Tai patvirtina ir prie šio akto pridėti alkotesterio kvitai. Taigi, aptarti įrodymai, taip pat kita bylos medžiaga neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad S. L. 2024 m. sausio 5 d., apie 23.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Citroen C3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesteriu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi nustatytas girtumas viršija 1,51 promilės, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą savo motinai L. L. Prokurorė sutiko, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertinant S. L. situaciją darytina išvada, kad ji atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus, S. L. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padariusi nusikaltimą, paaiškino aplinkybes ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, ji atlygino žalą, padarytą dėl kito automobilio apgadinimo. Šiuo metu nedirba, tačiau registruota užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad jos galimybės dirbti šiuo metu ribotos dėl sveikatos būklės ir S. L. nurodė, jog išnaudoja galimybes sau padėti, kad galėtų grįžti prie sau įprastų veiklų ir darbų. Buvusių darbdavių charakterizuojama itin teigiamai. Kaltinamoji administracine tvarka buvo bausta, tačiau pažeidimai nėra grubūs. Ji gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2024-01-08 iki 2024-01-19, nustatytas (duomenys neskelbtini), diagnozė. Iš 2024-03-28 specialisto išvados Nr. 89TPK-107/2024 matyti, kad nėra objektyvių duomenų, kad S. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b. l. 129). Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota, konsultuotis dėl priklausomybės ligų nesikreipė (b. l. 124).

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertintina ir tai, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdamas neblaivi, tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 2,00 promilės, t. y. vidutinis girtumas. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, nuoširdų gailėjimąsi, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji daugiau nenusikals ir jai gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. L. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, šiuo metu yra pensininkė, anksčiau dirbo pedagoge, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, charakterizuojama teigiamai. Turi teigiamą įtaką kaltinamajai S. L. Ji yra kaltinamosios mama, jos bendrauja, dažnai susitinka, dalijasi savo gyvenimu ir pomėgiais, leidžia laiką kartu – yra artimos viena kitai, jų ryšys tvirtas ir svarbus joms abiem. Tai reiškia, kad L. L. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. L. L. sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąją S. L., nori jai padėti sustiprėti, tiki ja ir laiduoja, kad ji daugiau nenusikals. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad L. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją pagal laidavimą L. L. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, bylos aplinkybes laidavimo terminas nustatytinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos asmenybę, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi ir pareigūnai nustatė 2,00 promilių girtumą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, tai pat tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams ir 6 mėnesiams.

Dėl konfiskavimo

Prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonės Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 13 566 eurų.

BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ir kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruota savininko (duomenys neskelbtini) vardu, o valdytoju nurodyta UAB „V“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.

Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad S. L. automobilį vairavo būdama vidutinio girtumo būklės, bandė juo išvažiuoti iš kiemo, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, taip sukeldama techninį eismo įvykį, vertintina, jog vairavimas kėlė pavojų tiek jos pačios, tiek kitų eismo dalyvių bei žmonių sveikatai ir turto saugumui, todėl manytina, kad šiuo atveju turi būti taikomas konfiskavimas, siekiant prevencinio poveikio, kad daugiau tokia veika nepasikartotų.

Kadangi automobilis priklauso ne kaltinamajai, todėl turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Automobilio vertė, nustatyta pagal vidutinę tokio automobilio vertęs, yra 13 566 eurų. Kaltinamoji šiuo metu yra nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, jos vidutinės pajamos yra 605 eurai per mėnesį. Ji atlygino draudiku žalą, kurią jis kompensavo jos apgadinto automobilio savininkui. Kaltinamoji turi įsipareigojimų kredito įstaigoms – moka būsto paskolos grąžinimą ir dviejų vartojimo kreditų grąžinimą, viso virš 500 eurų per mėnesį. Automobilis Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įsigytas išperkamąja nuoma, jos grąžinimą perėmė kaltinamosios tėvas, t. y. finansiškai jai padeda šeimos nariai. Kaltinamoji ir bylos duomenys patvirtina, kad ji gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare, vėliau gydėsi dienos stacionare. Jai reikalinga terapija, kuri taip pat yra mokama. Kaltinamoji ją lankys tik kartą per mėnesį dėl finansinių priežasčių. Taigi, kaltinamosios finansinė padėtis yra pakankamai sunki, šiuo metu jos galimybės aktyviai įsitraukti į darbo rinką taip pat apsunkintos dėl jos psichologinės sveikatos. Kaltinamoji ieško pagalbos, lanko terapiją, stengiasi sau padėti, tačiau tam taip pat reikalingi finansiniai ištekliai. Automobilio vertė 13 566 eurų šiuo metu kaltinamajai yra pakankamai didelė ir jos galimybės išmokėti visą automobilio vertę atitinkančią sumą yra pakankamai ribotos. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį, jos asmenybę, taip pat tai, kad nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamoji manevravo kieme, kur nežymiai pagadino kitą automobilį, manytina, kad visos vertės konfiskavimas šiuo atvejus būtų neteisingas ir neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei. Teismas vertina, kad pakankama turto konfiskavimo suma šiuo atveju būtų dalies automobilio vertės konfiskavimas, kas sudarytų 5 000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. L. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2024-01-08.

Konfiskuoti iš S. L. 5 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

S. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.