Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Š. ir A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Širvintų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 1992 metais buvo įsteigtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo statybos bendrija „Viltis“, kurio nariais tapo S. Š. ir jo sutuoktinė N. Š.. Gyvenamo namo statybos bendrija „Viltis“ veiklą yra nutraukusi. 1992 m. spalio 27 d. Širvintų miesto meras išdavė N. Š., jos sutuoktiniui S. Š. ir jų dukrai A. Š. orderį, suteikiantį teisę gyventi Bute (dabartinis Buto adresas: (duomenys neskelbtini)). Bute pareiškėjai nuolat gyvena nuo 1993 m. pavasario. Pareiškėjai buto statybai naudojo asmenines santaupas, nesiskolino. Pareiškėjas S. Š. 2023 m. birželio 7 d. kreipėsi į Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į Butą bei kartu su prašymu pateikė nekilnojamojo daikto (buto) kadastrinių matavimų bylą. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Marijampolės skyrius 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-13361 (14.4 E)VILRS nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti, nes nepateikti nuosavybės teisės į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantys dokumentai, o VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyrius 2023 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-14463 (14.5 E), nes aukščiau paminėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti Buto valdytojai, nes 1992 metais įgijo šį turtą ir nepertraukiamai 30 metų valdo. Buto valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. N. Š. gyvenamąją vietą Bute deklaravo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas S. Š. – 2018 m. vasario 5 d. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos.

6. Pareiškėja N. Š. mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėją N. Š. pakeitė jos teisių perėmėjais – S. Š. ir A. K..

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka.

8. Teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė pareiškėjas S. Š. ir jo atstovas advokatas Č. B.. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai nedalyvavo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

9. Pareiškime išdėstytų rašytinių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų bei teismo posėdžio metu pareiškėjo S. Š. bei jo atstovo advokato paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad 1992 metais buvo įsteigtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos bendrija „Viltis“, kurio nare buvo N. Š. ((duomenys neskelbtini)santuokos liudijimo kopija pridėta kartu su pareiškimu; pateiktas Lietuvos Respublikos Širvintų miesto mero 1990-12-18 potvarkis Nr. 70 „Dėl kooperatinio „Viltis“ narių ir įstatų patvirtinimo“, iš kurio matyti, kad N. Š. yra minėto kooperatyvo narė; nurodyta, kad yra trys šeimos nariai). Gyvenamo namo statybos bendrija „Viltis“ veiklą yra nutraukusi. Byloje pateiktas kooperatyvo „Viltis“ 1992 m. spalio mėnesio aktas dėl (duomenys neskelbtini) butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti. 1992-10-27 Širvintų miesto meras išdavė N. Š. orderį, suteikiantį teisę jai ir jos šeimai (jos sutuoktiniui S. Š. ir jų dukrai A. Š.) apsigyventi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)).

10. Pareiškėjas S. Š. 2023 m. birželio 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – Butą, bei kartu su prašymu pateikė nekilnojamojo daikto (buto) kadastrinių matavimų bylą. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Marijampolės skyrius 2023 m. birželio 19 d. priėmė Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR5-13361 (14.4 E)VILRS, nes nepateikti nuosavybės teisės į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantys dokumentai. Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyrius 2023 m. birželio 21 d. priėmė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-14463 (14.5 E), nes aukščiau paminėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

11. Pareiškėjai S. Š. ir N. Š. (pareiškėjai mirus, jos teisių perėmėjai yra pareiškėjas S. Š. ir A. K.) kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti faktą, kad jie (S. Š. ir N. Š.) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šio buto unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareiškime.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi.

13. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

14. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. CK 4.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. CK 4.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

15. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).

17. Pareiškime pareiškėjai N. Š. ir S. Š. nurodė, kad Bute jie nuolat gyvena nuo 1993 m. pavasario. Nėra pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais, nes tai patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Kaip minėta, 1992-10-27 Širvintų miesto meras išdavė N. Š. orderį, suteikiantį teisę jai ir jos šeimos nariams (jos sutuoktiniui S. Š. ir jų dukrai A. Š.) apsigyventi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas S. Š. Bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 2018-02-05, N. Š. – nuo (duomenys neskelbtini) iki jos mirties. Byloje pateikta Buto namų knyga, kuri N. Š. buvo išduota 1997-10-14. Pateikta 1997-08-20 atsiskaitymo už šalto vandens tiekimą ir kanalizaciją sutartis Nr. 913, 2009-03-10 karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5-26-28/2, 2009-03-10 Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 26-28, 2009-03-10 Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5-26-28/1, 2023-06-02 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2268, kurie patvirtina, kad N. Š. sudarinėjo sandorius dėl vandens, šilumos energijos tiekimo Butui.

18. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, pažymėjo, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

19. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

20. Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas nėra ir nebuvo savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, taip pat administracija neturi duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas. Kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei VĮ Turto bankas apskritai neįrodinėjo. Pareiškime nurodyta, kad Butas buvo statomas S. Š. ir N. Š. asmeninėmis lėšomis.

21. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurios nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

23. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-10-16 pakeistas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnis, nustatant, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja būti kooperatyvo narys. Tokia pačia nuostata papildyta Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis. Taigi, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kooperatyvo nariai, kurie buvo visiškai išmokėję pajų už jiems suteiktus valdyti ir naudotis butus, tapo jų savininkais. Byloje surinktų duomenų pagrindu negalima nustatyti, ar S. Š. ir N. Š. yra visiškai išmokėję pajų už Butą. S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekada nesikreipė dėl pažymos apie visišką atsiskaitymą už Butą. Iki kreipimosi nesirūpino, jog Butas būtų įregistruotas nekilnojamo turto registre kaip jo ir jo žmonos nuosavybė. Priešingai nei nurodo VĮ Turto bankas, pareiškėjams turint duomenų apie visišką pajaus išmokėjimą, jie šių duomenų pagrindu būtų galėję įregistruoti nuosavybės teisę į Butą. Kadangi tokiais duomenimis S. Š. ir N. Š. nedisponavo, jie kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti, kad jie nuosavybės teisę į Butą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuosavybės teisę į Butą S. ir N. Š. būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Butas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą (Butą) S. ir N. Š. pradėjo valdyti teisėtai (buvo išduotas orderis, suteikiantis teisę N. Š. ir jos šeimos nariams gyventi Bute) ir valdė jį sąžiningai (S. Š. iki šiol Butą valdo), teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savo (sudarė sandorius dėl komunalinių paslaugų teikimo Butui), daugiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 1993 m. pavasario.

25. Suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl pareiškimo. Apie priimtą pareiškimą viešai paskelbta 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. birželio 13 d. (CPK 532 straipsnis). Per nustatytą terminą kiti asmenys, neįtraukti į šios bylos nagrinėjimą, savo atsiliepimų ar prieštaravimų dėl nagrinėjamo reikalavimų nepareiškė.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, jog byloje yra įrodytos visos sąlygos, sudarančios pagrindą pripažinti, kad S. Š. ir N. Š. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.