Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-08-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-251-718/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-08-29
Bylos Nr.
A6.-251-718/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00409-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. F.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-251-718/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00409-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. F. (F.),

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotam atstovui Tomui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl laiku neinicijuoto MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), nemokumo proceso, kurioje buvęs MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2022-07-07 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, kuriame nurodoma, jog A. F., būdamas bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018-08-16 iki nemokumo bylos iškėlimo, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y., kad jo valdoma bendrija yra nemoki, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus. Pareiškimu prašoma A. F. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-07-08 nutartimi pagal VMI pareiškimą iškelta administracinio nusižengimo byla A. F. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, būdamas bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018-08-16 iki nemokumo bylos iškėlimo, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus.

VMI pareiškime nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-13 iškelta bankroto byla (Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2022-06-22 (civilinė byla Nr. Eb2-603-513/2022)). Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės – VMI 2022-04-29 pareiškimą. Tai rodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti buvusį MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka susidarė nuo 2020-02-25 pagal pateiktas deklaracijas bendrijai nustatytu terminu nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-07-07 duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 11 909,39 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. F. nurodė, kad du kartus kreipėsi į VMI dėl susidariusios nepriemokos sumokėjimo dalimis, tačiau VMI pareikalavo tokių dokumentų, kurių jis negalėjo pristatyti, tai yra 2019-2021 m. pelno nuostolio balanso, 2019 m. buhalterinių dokumentų, kurių neturėjo, nes buhalterinė įmonė, kuri tvarkė apskaitą, jų negrąžino. Kreipėsi, kad buhalterinė įmonė UAB „Cifo“ būtų patraukta atsakomybėn už tai, kad negrąžino dokumentų. VMI be pelno nuostolio balanso negali išdalinti nepriemokos sumokėjimo. Apie tai VMI yra informuota. Pripažįsta, kad nepasirinko teisingai skolų grąžinimo prioritetų, pirmoje eilėje buvo grąžinamos skolos kreditoriams, įmonėms ir asmenims, o VMI buvo paskutinėje eilėje. Šiuo metu dirba savo įmonėje, uždirba 1 000 - 1 500 Eur. 2019 m. buhalterinius dokumentus atgavo tik 2022-07-29, todėl be 2019 m. buhalterinių dokumentų negalėjo padaryti pelno nuostolio balanso. Įmonė bankroto bylos iškėlimo dieną, birželio 13 d., neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau nebuvo taip, kad įmonė visai neturėtų pinigų ir niekam nemokėtų. Sodrai skolos buvo dengiamos nuolat, taip pat buvo susidariusios skolos kitiems kreditoriams, atsiskaitoma buvo ne eilės tvarka, pirmenybė teikiama kitiems kreditoriams, o ne VMI. Dėl to ir prašė sumokėjimo dalimis, tačiau gavo atsakymą, kad reikalingi dokumentai, kurių pateikti tuo metu negalėjo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu VMI įgaliotas atstovas Tomas Baranauskas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus bei nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki, nesugebėjo laiku įvykdyti visų prievolių. Nuo 2019 m. birželio mėn., kai buvo pradėtas vykti priverstinis išieškojimas, vėliau, nuo 2020-02-25, formuojant bei teikiant deklaracijas, prievolės nebuvo mokamos. Jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrija tuo metu galėjo įvykdyti visas prievoles, nėra. Bankroto byla yra iškelta ne pagal A. F. pareiškimą, vadinasi savo įpareigojimų bendrijos vadovas nevykdė. Prašo pripažinti A. F. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. F. nuo 2018-08-16 iki nemokumo bylos iškėlimo, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI, t. y. žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio nuostatų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Teismas sprendžia, kad apie tai, jog Bendrija yra skolinga VMI A. F. tapo žinoma nuo 2020-12-15, kai buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos turto (b. l. 17), kuris buvo perduotas vykdyti antstoliams. Bankroto byla MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta tik 2022-06-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2022-06-22) ne pagal įmonės vadovo pareiškimą, o pagal kreditorės – VMI pareiškimą. Be to, susipažinus su 2022-06-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui tik už 2018 metus, kurie yra neaktualūs, nuo 2019-06-19 įmonėje nėra darbuotojų, įmonė neturi registruoto turto, priverstinai vykdomos 8 vykdomosios bylos – išieškoma 2 199,03 Eur darbo užmokesčio skola, 12 077,14 Eur skola VMI ir 999,12 Eur skola „Ceeffo consulting“, iš ko akivaizdu, kad Bendrija jau buvo nemoki. A. F. vadovu dirbdamas nuo 2018-08-16 turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrijos finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrijos atžvilgiu. Bendrijos vadovas, turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikdamas pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrija jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI, kadangi nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nes jos mokestinė nepriemoka 2020-12-15 (VMI priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dieną) (b. l. 17) buvo 4 952,65 Eur, 2022-07-07 – 11 909,39 Eur. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstoliams, tačiau atlikti išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas, todėl atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad Bendrijos finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su JANĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra ir buvo nemoki, todėl siekiant užkirsti kelią mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI interesų pažeidimui, Bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai, tačiau šios pareigos neįvykdė.

A. F. kaltė įrodyta 2020-12-15 VMI priimto sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b.l. 17), Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. Eb2-603-513/2022, kuria Bendrijai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022-06-22 (b. l. 64-67) ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pažymėtina, kad bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrijos vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. A. F. skirtina administracinė nuobauda.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos vadovas, Bendrijai negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrijai esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. F., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

A. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. F. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo metu dirba, prisipažino padaręs nusižengimą ir teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, A. F. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 700 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje A. F. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. F. (F.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-251-718/2022 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė