Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-255/2019

2019 m. lapkričio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 253 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. 19.01 val. iki nuosprendžio paskelbimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendžiu A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas A. B. turtas – 1434,93 Eur, saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: iki 2018 m. lapkričio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį – 36,831 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 67,804 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,460 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,039 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. B. minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. lapkričio 28 d. 19.30 val., kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, A. B. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: iki 2018 m. lapkričio 28 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamybos 9 mm kalibro C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), 5 pramoninės gamybos „PG 380MeGUM“ 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 2 pramoninės gamybos „PG 380MeGUM“ 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. B. minėtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 pramoninės gamybos „PG 380MeGUM“ 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 19.30 val., o 2 pramoninės gamybos „PG 380MeGUM“ 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, laikė kitoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 22.45 val., kol kratų metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3.7. Apelianto gynėjo nuomone, panašiai turėtų būti vertinami ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl kratos metu pas kaltinamąjį rastų kvaišalų paruošimo dozėmis, rastų lankstinukų su baltos spalvos birios struktūros medžiaga ir rudos spalvos medžiaga, sudėtų į įvairias dėžutes su užrašais „Lavazza“ ir „Veido kremas“. Gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog narkotinės medžiagos taip buvo slepiamos ir laikomos neįprastose vietose. Tačiau, apelianto gynėjo nuomone, vien tai, kad narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos pas A. B., buvo supakuotos, neįrodo jo ginamojo tikslo platinti šias narkotines medžiagas, kadangi, perkant iš kitų asmenų narkotines medžiagas, jos visada būna supakuotos.

3.10. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog, priimant nuosprendį nuteistajam, buvo nepaisoma kaltinamojo (nuteistojo) nekaltumo prezumpcijos principo, tuo buvo pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio nuostatos: kaltės klausimas buvo išspręstas ne konkrečių duomenų kaip įrodymų pagrindu, o nurodant argumentus, kurie susiję tik su spėjimais ir tariamomis galimybėmis padaryti nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Gynėjo vertinimu, kaltinamojo kaltė, remiantis nurodytais argumentais, buvo tik preziumuojama. Mano, jog šio svarbaus ir esminio teisingumo vykdymo principo, susijusio su nekaltumo prezumpcija, buvo nepaisoma, todėl nuteistajam nepagrįstai ir neteisėtai taikyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog, prašydamas pakeisti teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistajam A. B. taikyti švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. informaciniame pranešime išdėstyta nuomone apie tai, kad „teismo praktikoje pasitaikę atvejai liudija apie netinkamą ir nepakankamą teismo priimtų baigiamųjų aktų motyvavimą, dėl to šie aktai negali būti pripažįstami aiškiais, įtikinančiais ir nepaliekančiais abejonių. Tokie argumentavimo trūkumai sudaro galimybes kalbėti apie konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų teismo baigiamiesiems aktams pažeidimus, vis dar pasitaikantį formalų, paskirties neatitinkantį teismo vykdomą teisingumą. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis teismas, teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, formalus teisingumas, bet būtent teismo savo turiniu teisingo sprendimo priėmimas“. Apelianto gynėjo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, jame neatskleidus nuteistojo A. B. kaltės dėl narkotinių medžiagų platinimo esmės, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pagal BPK 328 straipsnio 1 punktą. Be to, gynėjo nuomone, be teisinio pagrindo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį verčia nuteistąjį atsakyti už tai, ko jis nepadarė, todėl pažeidžiama ir BPK 1 straipsnio nuostata, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apelianto gynėjas pažymi, jog nuteistasis A. B. nevengia baudžiamosios atsakomybės, pripažįsta įgijęs, laikęs didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dėl to davė nuoseklius parodymus, todėl jo padaryti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti jų apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo A. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, jog buvo padaryta esminų baudžiamojo proceso pažeidimų ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

6. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi. Pažymėtina, jog visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstas veikas.

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas J. Surblys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jo ginamąjį A. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir mano, jog jo ginamasis turėtų būti pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi narkotines medžiagas įgijo ir laikė namuose savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas platinti ar kitaip jomis diponuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, teisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką kaip neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų inkriminuoti A. B. tikslą platinti narkotines medžiagas ir pagrįsti jo kaltei pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo nusikaltimų, kuriais buvo kaltinamas A. B., aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį kaltinamąjį A. B. (b. l. 133–135, t. 3), liudytojus E. S., E. M. (b. l. 135–138, t. 3), E. Ž., J. M., R. K., I. Z. (b. l. 155–161, t. 3), ištyrė rašytinius įrodymus: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, kratos protokolus, specialistų išvadas, daiktų apžiūros protokolus ir asmens parodymo atpažinti protokolus. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas pats kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, jog neturėjo tikslo tų medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o jas įgijo tik savo reikmėms, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Be to, parodė, kad įsigijo didelį kiekį kanapių ir kanapių dervos, kurių būtų jam užtekę trims mėnesiams, nes jų kaina buvo mažesnė (b. l. 133–135, t. 3). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuomonei, mano, jog ši A. B. versija yra ginybinė ir ja siekiama išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, nusikalstamos veikos padarymo tikslas negali būti įrodinėjamas vien tik kaltinamojo parodymais, nevertinant jų bendrame bylos kontekste ir neatsižvelgiant į kitų faktinių aplinkybių visumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat pats atnaujinęs ir atlikęs įrodymų vertinimą, daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. B. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išsamiai išvadijo ir išanalizavo visus įrodymus, kuriais grindžia A. B. kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo šių įrodymų nebevardija ir jų analizės nebekartoja, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. B. turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

11. Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai atsakyti į nuteistojo A. B. gynėjo J. Surblio apeliacinio skundo argumentus ir tenkindamas jų pareikštą prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti asmenis, kurie buvo įtraukti į liudytojų sąrašą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas buvo apklaustas V. Š., kuris parodė, jog pažįsta A. B., labai artimai su juo nebendrauja, tačiau nėra girdėjęs, kad jis prekiautų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis t., b. l. 79). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto liudytojo parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi jokios įrodomosios reikšmės paneigiant ar grindžiant nuteistojo A. B. kaltę ar byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes.

12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų narkotinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nors iš tiesų kaltinamojo narkotinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas užfiksuotas nebuvo, tačiau iš bylos medžiagos, surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis A. B. turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Taip pat atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas A. B. tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas grindė tik normatyvinių aktų nuorodomis apie narkotinių medžiagų formalius kiekius, t. y. kad kratos metu pas kaltinamąjį rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos – 36,831 g kanapių dervos, 67,804 g narkotinės medžiagos – kanapių, ir, nors rastų kanapių kiekis neviršija kiekio, kai nustatomas „didelis kiekis“, tačiau šis kiekis net 13 kartų viršija kiekį, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. B. kaltė buvo grindžiama ne tik minėtais normatyviniuose teisės aktuose numatytais narkotinių medžiagų kiekiais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kratos protokolais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolais ir asmens parodymo atpažinti protokolais, iš kurių turinio matyti, jog A. B. ne tik pats galbūt vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, jas laikė savo ir savo gyvenimo draugės E. Ž. gyvenamosiose vietose, tačiau ir jomis disponavo, t. y. pardavinėjo kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik pas A. B. rastų narkotinių medžiagų kiekis, bet ir jų rūšys, supakavimas atskiromis dozėmis, jų laikymas namuose neįprastose vietose, t. y. iš esmės jų slėpimas, nuteistojo A. B. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis su kitais asmenimis, vartojant narkotinių medžiagų prekyboje vartojamą žargoną, ir kitos aplinkybės įrodo aplinkybę, jog A. B. turėjo tikslą platinti ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas kitiems asmenims.

13. Taip pat atmestinas ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jo ginamojo kaltę grindė aplinkybe, jog A. B. neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl tikėtina, jog lėšų užsidirbdavo platindamas narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog aplinkybė, kad A. B. nuo 2014-12-03 niekur nedirba, rodo, jog lėšų pragyvenimui jis užsidirba iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekybos. Apelianto gynėjas nurodo, jog jo ginamasis gauna nedarbingumo išmokas, jo buitis yra kukli, todėl jam užtenka gaunamų išmokų pragyvenimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą A. B., nedirbdamas jau beveik penkerius metus, tikėtina, gauna visiškai nedideles neįgalumo ar netekto darbingumo pašalpas, kurių, pačiam vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, tikrai neužtektų net pragyventi. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent aplinkybė, jog A. B. ilgą laiko tarpą nedirba, nors yra darbingo amžiaus, ir neturi jokių kitų pragyvenimo šaltinių, neabejotinai rodo, jog jis užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu.

14. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi iš dalies paties kaltinamojo A. B. parodymais, juos pagrindžiančiais kitų liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o nuteistojo A. B. parodymai buvo vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. B. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje.

15. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas advokatas J. Surblys taip pat kelia klausimą ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties A. B. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadas dėl A. B. kaltės. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė visus įstatymo reikalavimus, apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo visus įrodymus, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

16. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundą atmesti.