- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-1389-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02176-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- "DENS PERFECTUS"
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dens perfectus“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dens perfectus“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dens perfectus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210428-00051 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2023 m. liepos 1 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2021 m. spalio 27 d. nugriauti savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijai priskirtiną inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę – pastatytą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė), dėl kurio statybos 2021 m. balandžio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210422-00053. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 27 d. Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. gavo antstolio patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo, 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos Nr. 0075/22/00194 sustabdymo, siekiant sudaryti taikos sutartį. Inspekcija, atsakydama į pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, nurodė, kad savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti, parengiant projektinę statinio dokumentaciją, remiantis privalomais teisės aktais ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba atliekant statybos darbus, t. y. išardant statinio dalis bei sutvarkant statybvietę. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto Neringos skyrių dėl dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomos. NŽT 2022 m. birželio 9 d. nurodė, kad Žemės sklypo ribos kerta inžinerinio statinio ribas, dėl ko buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl inžinerinio statinio ribų tikslinimo.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusį matininką nustatytiems trūkumams pašalinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodė, jog 2022 m. birželio 30 d. ji informavo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kad 2022–2023 m. bus tikslinamas inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribas kerta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos, planas, o inžinerinių statinių ribų nustatymo, jų tikslinimo ir planų parengimo paslaugas atlieka viešųjų pirkimų būdu skelbtą konkursą laimėję paslaugos teikėjai, planuojama, jog viešojo pirkimo konkursas paslaugų tiekėjui parinkti įvyks iki 2022 m. gruodžio 31 d., o ribų tikslinimo procedūrą numatoma užbaigti iki 2023 m. kovo 31 d.
4. Pareiškėjas teigė, kad ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų dėl savavališkai pastatytos Aikštelės įteisinimo, tačiau dėl nurodytų objektyvių, nuo jo nepriklausančių, priežasčių iki 2022 m. sausio 27 d. veiksmai nebuvo užbaigti. Automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyta galiojančiame detaliajame plane, todėl jos įteisinimas yra galimas, nes tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Architektas pasirengęs kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl pritarimo statinio projektui ir statybos leidimo gavimo iš karto po to, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patikslins inžinerinio statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ir žemės sklypas bus įregistruotas viešajame registre. NŽT 2021 m. spalio 4 d. įpareigojo matininką I. K. patikslinti kadastro duomenų bylą, tačiau jis nepastebėjo įpareigojimo, todėl laiku nepatikslino kadastro duomenų bylos. Pareiškėjas nežinojo, kad matininkas I. K. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 45-3 surašė ir į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos suderinimui kreipėsi tik 2022 m. vasario 18 d. Patikslinta ir suderinta kadastro duomenų byla buvo pateikta NŽT. Pareiškėjas 2022 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau Inspekcija nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tokį prašymą tenkinti pakartotinai. Atsisakymas atsiųstas 2022 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo laiku pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, nes nebuvo tinkamai informuotas apie tokią teisę, į teisininkus kreipėsi antstoliui pateikus prašymą teismui dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.
5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su Inspekcija, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui galimybės nėra. Netenkinus prašymo, ginčo automobilių aikštelė turėtų būti išardyta, dėl ko nukentėtų namų (duomenys neskelbtini), gyventojai, klinikos pacientai ir miesto svečiai. Statinys įrengtas privačiomis pareiškėjo lėšomis, sukurta pridėtinė vertė šalia esančiam nekilnojamam turtui, miestui ir nepažeidžia suinteresuotų asmenų interesų.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
7. Inspekcija nurodė, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jeigu prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi po to, kai Inspekcijos pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pagrindo jį pratęsti pakartotinai nėra.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2021 m. spalio 27 d. nugriauti valstybinėje nesuformuotoje žemėje, kultūros paveldo vietovėje (kodas (duomenys neskelbtini)), prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą naują I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, kurios matmenys yra apie 14,95 m x 6 m, ir kurios plotas yra apie 89,7 m², dėl kurios statybos 2021 m. balandžio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210422-00053 ir sutvarkyti statybvietę. Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. SDPN-30-211010-00067 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 27 d. Pareiškėjas 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Departamento 2022 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. SDPN-30-220705-00029 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęstas.
10. Teismas, aptaręs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, pažymėjo, kad asmuo, siekiantis įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl svarbių priežasčių neturintis galimybės to atlikti per 6 mėnesių terminą, turi teisę kreiptis į Inspekciją dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo 3 mėnesių laikotarpiui arba į teismą, jeigu Inspekcija atsisako tenkinti jo prašymą arba siekiama terminą pratęsti ilgesniam laikotarpiui.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2022 m. sausio 27 d. pratęstas Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. SDPN-30-211010-00067. Pareiškėjas su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Privalomasis nurodymas perduotas priverstiniam vykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, jog kadangi teisės aktuose nėra numatyta praleisto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino atnaujinimo galimybė, esant nustatytai aplinkybei, jog prašymas paduotas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, prašymas netenkintinas, nevertinant prašyme nurodytų Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. liepos 1 d.
14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino nevertinęs prašyme nurodytų Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių. Inspekcija Privalomuoju nurodymu pareiškėją įpareigojo nugriauti kadastriniais matavimais nesuformuotame žemės sklype, prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą naują I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, todėl UAB ,,Dens perfectus“ nebuvo įvardintas kaip automobilių aikštelės statytojas, nors pagal detalųjį planą buvo numatyta automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjas savo lėšomis 2020 m. vasario 1–10 d. įrengė papildomai 4 automobilių stovėjimo vietas (duomenys neskelbtini) namų gyventojų ir klinikos „Dens perfectus“ klientų patogumui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo pat automobilių aikštelės įrengimo dienos ėmė (ir ima) mokestį už automobilių stovėjimą. 2020 m. liepos mėnesį, t. y. iki Privalomojo nurodymo priėmimo dienos, namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl ilgalaikės valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginču ir nurodo, kad susidarė situacija, jog pareiškėjas inicijavo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos suformavimą, jos tikslinimą ir žemės sklypo įregistravimą dar iki Privalomojo nurodymo priėmimo dienos, tačiau šis žemės sklypas iki šiol nėra įregistruotas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra atlikusi ir neturėjo galimybių atlikti inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų tikslinimo procedūros, nes neturėjo sutarties su paslaugų teikėju. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2023 m. sausio 19 d. informavo, jog įvažiuojamojo kelio į (duomenys neskelbtini) tikslinimas yra pradėtas, išsiųstas prašymas matininkams atlikti šio statinio tikslinimą pagal atsiųstas NŽT išvadas, ribų tikslinimo procedūrą numatoma užbaigti iki 2023 m. kovo 31 d.
15. Pareiškėjas pažymi, kad ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų dėl Aikštelės įteisinimo, tačiau iki nurodyto termino – 2022 m. sausio 27 d. – veiksmai dėl nurodytų objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių nebuvo užbaigti. Pareiškėjas galėjo gavęs Privalomąjį nurodymą nedelsiant išardyti Aikštelę, tačiau tai padarius nebeliks pakankamai vietos ne tik klinikos pacientams ir darbuotojams, bet ir namų (duomenys neskelbtini), butų gyventojams, nes nei šalia esančioje Dariaus ir Girėno, nei Šaulių gatvėje negalima parkuoti automobilių. Pati Inspekcija pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyta galiojančiame detaliajame plane, todėl jos įteisinimas yra galimas, nes tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
16. Pareiškėjas prašo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2023 m. liepos 1 d., kadangi inžinerinio statinio ribų tikslinimo procedūrą numatoma užbaigti iki 2023 m. kovo 31 d., bet to NŽT turės įregistruoti žemės sklypą VĮ Registrų centre, išnuomoti pareiškėjui šį sklypą, pareiškėjas turės išsiimti statybos leidimą. Visos valstybinės institucijos sutinka įteisinti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę. Pareiškėjas negalėjo laiku pasinaudoti savo teise kreiptis į Inspekciją arba teismą ir pratęsti terminą, kadangi nebuvo tinkamai informuotas apie valstybinių institucijų (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, NŽT, VĮ Registrų centro) atliekamus veiksmus. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau jis nebuvo pratęstas. Pareiškėjo vertinimu, jis atliko visus įmanomus veiksmus dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, tačiau vienintelė priežastis netenkinti pareiškėjo prašymo yra formalumas – prašymo Inspekcijai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikimas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nors toks imperatyvas net nėra numatytas įstatymuose.
17. Pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. prašymu pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus rašytinius įrodymus – pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13SD-2956-(14.13.134 E.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla parengta 2022 metais, matininko I. K., yra su trūkumais, kuriuos reikia ištaisyti, jog žemės sklypo riba atitiktų teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT 2023 m. rugsėjo 12 d. gavo kito matininko parengtą kadastro duomenų bylą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). NŽT specialistas patikrino pateiktą kadastro duomenų bylą ir parengė 2023 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-64110-(10.9 E.), kitų trūkumų nėra nustatyta. Pareiškėjas prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos ir atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes tikslina apeliacinio skundo prašymą: prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo UAB „Dens perfectus“ prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. gruodžio 29 d.
Atsiliepimas
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Inspekcija nurodo, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jei prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Šiuo atveju Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. sausio 27 d. Pareiškėjas teismui prašymą pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kas reiškia, jog pareiškėjas prašė pratęsti jau pasibaigusį terminą. Pagal teismų praktiką pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės. Teismas atsižvelgė į aktualų reglamentavimą, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neperžengė prašymo reikalavimo ribų ir pagrįstai prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2023 m. liepos 1 d.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi pasibaigus minėtam terminui, bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, kadangi aptariamas terminas negali būti atnaujintas, pareiškėjo prašymą atmetė.
22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Privalomojo nurodymo įvykdyti per jame nustatytą terminą negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, termino nepratęsimo priežastys yra formalios, taip pat tikslina apeliacinio skundo reikalavimą, prašydamas terminą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 29 d. bei prašo prijungti prie bylos naujos rašytinius įrodymus.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).
24. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymas su apeliacinio skundo reikalavimo patikslinimu paduotas praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą, todėl nelaikytinas apeliacinio skundo dalimi ir nevertinamas.
25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą reguliavimą bei teismų praktiką, pareiškėjo prašymo prijungti naujus įrodymus netenkina, nes pateikti dokumentai sudaryti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir pirmosios instancijos teisme vertinti nebuvo, taip pat, atsižvelgus į kilusio ginčo esmę, nenustatyta būtinybė pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir argumentais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
27. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.) nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.
28. Taigi, pagal aptartas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tokio termino atnaujinimo galimybė nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3576-624/2020).
29. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalį bei 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų pratęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2567-520/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022 ir kt.).
30. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. sausio 27 d., o prašymą teismui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima pratęsti jau pasibaigusio termino. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, pagrįsta jau minėta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.
31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (žr. šios nutarties 30 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai, kad iš esmės nėra kliūčių įteisinti statybą, o įteisinimo procesas užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jau pasibaigusio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes, kaip jau buvo minėta, pasibaigusio termino pratęsti negalima, o teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės.
33. Konstatavus, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir negali būti atnaujintas, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
34. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dens perfectus“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.