- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eA-2567-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00471-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. balandžio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-475 (16.29) pašalinti pažeidimus (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 1 d.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2017 m. liepos 25 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyrių su prašymu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo valstybinio žemės ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) įsigijimo. NŽT Mažeikių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas) prašymo netenkino, nes norimas prijungti žemės plotas nėra įsiterpęs ir neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 4 punktų reikalavimų. NŽT Mažeikių skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 35SD-2792-(14.35.104.) „Dėl žemės sklypo įsigijimo“ (toliau – ir Sprendimas) papildomai nurodė, kad pagal preliminarius matavimus šis plotas gali būti didesnis negu 0,04 ha bei yra galimybė suformuoti privažiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir 2018 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-403-289/2018 (toliau – ir Šiaulių rūmų sprendimas) jos skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismas panaikino NŽT Mažeikių skyriaus Įsakymą ir NŽT Mažeikių skyriaus Sprendimą, taip pat NŽT 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(17.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo NŽT Mažeikių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 25 d. prašymą parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo valstybinės žemės ploto, besiribojančio su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Šiaulių rūmų sprendimą NŽT Mažeikių skyrius ir NŽT apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas, Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą, t. y. nurodė iki 2018 m. spalio 19 d. nugriauti šalia jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) be valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo, nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytus I grupės nesudėtingus statinius, sutvarkyti statybvietę ir apie įvykdymą pranešti Inspekcijai. Inspekcija 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. RE-349, motyvuodama tuo, jog tebevyksta teisminis procesas, terminą pareiškėjai pratęsė iki 2019 m. balandžio 19 d. Pareiškėja 2019 m. balandžio 8 d. dar kartą kreipėsi į Inspekciją ir prašė pratęsti jai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. RE-99, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, antrą kartą atsisakė pratęsti pareiškėjai šį terminą.
5. Pareiškėja nurodė, kad egzistuoja svarbios priežastys, susijusios su tam tikromis procedūromis, dėl kurių pareiškėjai nebuvo ir nėra galimybės įteisinti savavališką statybą, bei šių procedūrų trukmei pareiškėja negali daryti jokios įtakos. NŽT Mažeikių skyriui, vykdant Šiaulių rūmų sprendimą bei teigiamai išsprendus pareiškėjos prašymą dėl šalia jos nuosavybės teise valdomo sodo sklypo esančio laisvo valstybinės žemės ploto įsigijimo, ir pareiškėjai įteisinus šiame sklype esančius šiuo metu savavališka statyba laikomus statinius, išnyks ir Privalomojo nurodymo priėmimo teisinis pagrindas, nes Privalomasis nurodymas yra surašytas dėl to, kad šie statiniai yra pastatyti be valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo. Pareiškėja teigė, kad yra visos teisinės prielaidos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti iki 2020 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
7. Inspekcija nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2018 m. spalio 19 d. 2018 m. spalio 17 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. RE-349 pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. balandžio 19 d. Inspekcija akcentavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesiai. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti ne ilgesniam negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme terminui. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Įstatymas nenustato tokio termino atnaujinimo galimybės.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjos J. P. prašymą atmetė.
10. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnį, Įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir nustatė, kad Inspekcija 2018 m. balandžio 19 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-475 (16.29), kuriame konstatuojama, jog pareiškėja be valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimo nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia jai priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatė I grupės nesudėtingus statinius. Pareiškėja įpareigota iki 2018 m. spalio 19 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytus I grupės nesudėtingus statinius ir sutvarkyti statybvietę.
11. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, nurodė, jog asmuo, vykdydamas privalomajame nurodyme suformuluotus įpareigojimus ir siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalintis įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos gali raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuri įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.
12. Teismas nustatė, jog pareiškėja šia teise pasinaudojo ir 2018 m. spalio 17 d. Inspekcijos sprendimu Nr. RE-349 (16.29) Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 19 d. 2019 m. balandžio 8 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 2019 m. balandžio 16 d. Inspekcija sprendimu Nr. RE-99 (16.51) nepratęsė privalomojo nurodymo, kadangi jis buvo pratęstas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu, antrą kartą privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, nes to nenustato Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis.
13. Teismas aptarė Įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatytų terminų paskirtį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu ir nustatė, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kreipėsi jau pasibaigus Inspekcijos 2018 m. spalio 17 d. sprendime Nr. RE-349 (16.29) nustatytam (pratęstam) terminui, kuris baigėsi 2019 m. balandžio 19 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jo įvykdymo terminas pasibaigė, sprendė, kad pareiškėjos prašymas pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 1 d. negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjos prašymą atmetė.
III.
14. Pareiškėja J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 1 d. arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas (Įstatymo 14 str. 4 d.), pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 7 d., 46 str. 2 d., 146 str. 2 d. 2 p.);
15.2. Teismas visiškai nieko nepasisakė dėl pareiškėjos teisės Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pagrindu kreiptis į teismą, tik konstatavo, kad Įstatymo normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl sprendė, kad pareiškėjai šis terminas jau yra pasibaigęs ir jo pratęsimo galimybė išnykusi. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kreipėsi pasibaigus Inspekcijos 2018 m. spalio 17 d. sprendime Nr. RE-349 (16.29) nustatytam (pratęstam) terminui, kuris baigėsi 2019 m. balandžio 19 d., todėl pareiškėjos prašymo netenkino. Tačiau teismas visiškai neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas (Įstatymo 14 str. 4 d.), o tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti;
15.3. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos nuostatos, įtvirtintos Įstatymo 14 straipsnyje, buvo perkeltos ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies, todėl nagrinėjamai bylai aktuali ir teismų praktika dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Pareiškėja iki kreipimosi į teismą ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdama įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad nėra įsiteisėjęs Šiaulių rūmų sprendimas, ji to padaryti negali. Analogiškose bylose pareiškėjos nurodyta priežastis pripažįstama svarbia priežastimi, dėl kurios terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą yra paprastai pratęsiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-921-662/2018);
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas netinkamai įvertino, jog pareiškėja į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo esą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 9 d., nes pareiškėja termino iš tikrųjų nepraleido, o jeigu ir praleido tai tik formaliai, nes dar 2019 m. balandžio 8 d., Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui nepasibaigus, dėl jo pratęsimo pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, kuris jos prašymą atmetė ir tik 2019 m. gegužės 3 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, ji kreipėsi teisinės pagalbos ir sužinojo, jog dėl termino pratęsimo reikėjo kreiptis būtent į teismą. Pareiškėjai teisė kreiptis į teismą iki tol nebuvo konkrečiai išaiškinta;
15.5. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis vien formaliais motyvais, neįvertinęs, kokias pasekmes jis gali sukelti pareiškėjai, neatsižvelgęs į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėja prašė pratęsti tik dėl to, kad nepateisinamai ilgai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas NŽT Mažeikių skyriaus ir NŽT apeliacinis skundas dėl pareiškėjai palankaus Šiaulių rūmų sprendimo ir dėl to pareiškėja negali imtis veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo;
15.6. Nors pareiškėjos prašyme jos sutuoktinis R. P. nebuvo pareiškėju, nebuvo nurodytas ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau atsižvelgiant į bylos dokumentais patvirtintus akivaizdžius faktus, pareiškėjos prašymo dalyką bei bylos faktines aplinkybes, teismas privalėjo pareiškėjos sutuoktinį įtraukti į šią bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi skundžiamas sprendimas neabejotinai turės įtakos ir pareiškėjos sutuoktinio teisėms bei pareigoms (ABTĮ 33 str. 5 d.), o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, tinkamai įvertino faktus, teisinį reglamentavimą, rėmėsi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika;
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos J. P. prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-475 pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 1 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Inspekcija 2018 m. balandžio 19 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-475 (16.29), kuriame konstatuota, kad pareiškėja be valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimo nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia jai priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatė I grupės nesudėtingus statinius, ir pareiškėja įpareigota iki 2018 m. spalio 19 d. nugriauti šiuos statinius ir sutvarkyti statybvietę. Nustatęs, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kreipėsi 2019 m. gegužės 9 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos 2018 m. spalio 17 d. sprendime Nr. RE-349(16.29) nustatytam (pratęstam) terminui, kuris baigėsi 2019 m. balandžio 19 d., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas dėl termino pratęsimo.
20. Pareiškėja nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama aplinkybes, dėl kurių negalėjo būti įvykdytas Privalomasis nurodymas, veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama įteisinti statinių statybą, taip pat aplinkybes, jog ji iš tikrųjų nepraleido termino kreiptis į teismą su prašymu, o jei praleido, – tai tik formaliai, nes dar 2019 m. balandžio 8 d. (dar nepasibaigus terminui) dėl jo pratęsimo kreipėsi į Inspekciją, kuri jos prašymą atmetė, ir tik, kai kreipėsi į advokatą 2019 m. gegužės 3 d., ji sužinojo, kad dėl termino pratęsimo turėjo kreiptis į teismą. Taip pat pareiškėjos teigimu, neteisingai yra taikyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, nesilaikyta administracinių teismų praktikos, aiškinant ir taikant Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurios nuostatos buvo perkeltos nuo 2014 m. sausio 1 d. į Priežiūros įstatymo 14 straipsnį.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo įpareigojimai turi būti įvykdyti per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.
22. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.
23. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
24. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį bei 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų patęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pagal bylos įrodymus, Privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota iki 2018 m. spalio 19 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytus I grupės nesudėtingus statinius ir sutvarkyti statybvietę, Inspekcija pagal pareiškėjos prašymą 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. RE-349(16.29) pratęsė terminą iki 2019 m. balandžio 19 d., tačiau pareiškėja į teismą su prašymu kreipėsi tik 2019 m. gegužės 9 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji tik 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su pašymu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.
26. Šioje byloje taip pat teisiškai nėra reikšmingos pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės, susijusios su nepateisinamai ilgai nagrinėjama administracine byla dėl NŽT sprendimų panaikinimo, nes nustačius, jog pareiškėjos pašymas paduotas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nenagrinėjamos ir nevertinamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja negali įteisinti savavališkos statybos.
27. Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų), nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu jos sutuoktinis R. P.
28. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.
29. Įvertinus tai, kad Privalomasis nurodymas duotas pareiškėjai, pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjos prašymas netenkintas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, nenusprendė dėl pareiškėjos sutuoktinio teisių ir pareigų, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
30. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.