Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-13 · Civilinė byla Nr. 2A-34-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
2A-34-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
B. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-34-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09113-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-206/2019 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui B. V. dėl nuosavybės bendrosios dalies pripažinimo, jos padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R., J. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti, kad 0,0607 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas) priklauso atsakovui B. V. ir R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti ieškovei ½ dalį Ginčo turto; priteisti ieškovei iš atsakovo 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu gyveno kartu kaip sugyventiniai nuo 1996 m. liepos 11 d. Santuokos nesudarė. Jiedu kartu vedė bendrą ūkį, jungtinės veiklos pagrindu išlaikė ir pagerino atsakovui B. V. nuosavybės teise priklausantį Ginčo turtą. 2016 m. rugpjūčio 23 d. jiedu su atsakovu buvo sudarę taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės, kuria susitarė nustatyti, kad kiekvienam iš sugyventinių priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto B. V. vardu. Ta pačia taikos sutartimi jiedu susitarė, kad dėl R. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir jo atlyginimo, pareikšdami, kad sudarius šią sutartį Ginčo turtas asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei, o jai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai atlyginta ir R. B. jokių pretenzijų bei reikalavimų B. V. nebekels. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-382/2016 ieškovės sugyventinis B. V. buvo nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo J. V., nužudė V. S. ir pasikėsino nužudyti ieškovę R. B.. Nukentėjusiesiems buvo priteistas žalos atlyginimas: J. V. priteista 278,69 Eur žalos atlyginimo, 1 210 Eur atstovavimo išlaidų ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; E. R. priteista 4 656 Eur žalos atlyginimo, 500 Eur atstovavimo išlaidų ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 79,26 Eurų žalos atlyginimo.

3. Trečiųjų asmenų E. R. ir J. V. prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl B. V. ir R. B. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir priimtas sprendimas netvirtinti šios sutarties. Panaikinus Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintą tarp šalių sudarytą taikos sutartį liko nepadalintas jungtinės veiklos pagrindu įgytas turtas, nors ieškovė ir atsakovas gyveno nesudarę santuokos nuo 1996 m. liepos 11 d., vedė bendrą ūkį, R. B. savo asmeniniais pinigais ir darbu žymiai prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, taip pat ieškovei lieka neatlyginta žala, padaryta nusikalstamais B. V. veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo B. V. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės R. B. naudai, atmetė ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe ir jį padalinti bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir net neįrodinėjo savo reikalavimo dėl Ginčo turto pagrįstumo. Ieškovė pareiškė ieškinį ir teiginį su nuoroda, kad įrodymai yra kitoje susijusioje byloje. Ieškovės prašymu susijusi byla Nr. eA2-335-1068/2018 buvo prijungta, tačiau ir šioje byloje nėra jokių įrodymų apie šalių faktinę jungtinę veiklą, nes tai net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, tačiau bylos šalys nebuvo sutuoktiniai, todėl tai turėjo įrodinėti. Atsakovas turtą įgijo notariškai patvirtinto sandorio pagrindu ir vien šalių paaiškinimai, tvirtinimai nesukuria nenuginčijamo įrodymo, todėl teismas sprendė, kad ieškovės R. B. ieškinys dalyje dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe neįrodytas, o padalijimas galimas tik pripažinus, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė R. B. turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė R. B. prašė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad teismas, pripažindamas B. V. kaltu, būtent tokio dydžio neturtinę žalą priteisė kitoms nukentėjusiosios E. R., J. V.. Tačiau R. B. nepasinaudojo baudžiamojo proceso normomis dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo, todėl jį pareiškusi civiliniame procese turi pasisakyti dėl dydžio.

7. Teismas nesutiko su ieškove, kad vien nuoroda, jog tam tikro dydžio civiliniai ieškiniai buvo patenkinti kitiems asmenims yra visiškai tinkamas ir pagrįstas įrodymas. Teismas, atsižvelgęs į duomenis, kad kitoms susijusios baudžiamosios bylos nukentėjusiosioms žala buvo padaryta dėl sunkaus kūno sužalojimo bei dėl artimo šeimos nario nužudymo, o ieškovei R. B. fizinės žalos nebuvo padaryta, vykstant baudžiamajam procesui ji buvo suformulavusi jai atlygintinos neturtinės žalos dydį 10 000 Eur, vertino, kad toks dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus šioje situacijoje ir tokio dydžio neturtinė žala priteistina iš atsakovo ieškovės R. B. naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovė R. B. apeliaciniame skunde prašo teismo Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti – tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovės prašymu prijungtoje byloje Nr. eA2-335-1068/2018 esančių įrodymų, jos ir atsakovo pateiktų paaiškinimų pakanka, kad būtų galima pripažinti, jog šalys bendromis lėšomis ir darbu siekė sukurti bendrą turtą, kad ieškovė prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimo, gerinimo ir išlaikymo prisidėjo lėšomis ir darbu, bei, kad šalių santykiai pasižymėjo bendra jungtine veikla. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas registruotas 2011 m. lapkričio 28 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimo/paskirties pakeitimą pagrindu (įrašas galioja nuo 2011 m. gruodžio 29 d.). Tai reiškia, kad R. B. ir B. V., nuo 1996 m. liepos 11 d. gyvendami kaip sugyventiniai, rekonstravo sodo namelį, t. y. pasistatė gyvenamąjį namą su garažu, sukurdami naują turtą bendros jungtinės veiklos pagrindu. Šis juridinis faktas yra registruotas nekilnojamojo turto registre, išviešintas. Ieškovei nesuprantama, kodėl teismas šio išrašo nevertino kaip įrodymo.

8.2. Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė didelį išgąstį, pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nors šalys nebuvo sudariusios santuokos, tačiau kartu kaip faktiniai sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) išgyveno labai ilgą laiką. Dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veiksmų ieškovės gyvenimas pasikeitė iš esmės: jos faktinis sutuoktinis buvo nuteistas, iš bendro turto priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Ieškovė patyrė ir iki šio laiko patiria neigiamą aplinkinių požiūrį ir vertinimą į ją, kaip į kalinio faktinę sutuoktinę. Visa tai pablogino jos gyvenimo kokybę, pareikalavo daug išgyvenimų, sukėlė rūpesčių, pakeitė santykius su kai kuriais jai svarbiais žmonėmis.

Atsiliepimas

9. Atsakovas B. V. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo patvirtinti teismui pateiktą 2018 m. gruodžio 18 d. taikos sutartį ir bylą nutraukti arba, apeliacinės instancijos teismui nepatvirtinus taikos sutarties, ieškovės R. B. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovas iš esmės sutinka, su apeliaciniame skunde dėstomais teisiniais argumentais tiek kiek tai susiję su jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, bei pripažįsta, kad su ieškove gyveno kaip sutuoktiniai, bendru darbu ir lėšomis sukūrė Ginčo turtą bei sutinka, kad šalių dalys yra lygios. Atsakovas taip pat pripažįsta ieškovės patirtą neturtinę žalą.

9.2. Atsakovas su ieškiniu sutiko ir jį pripažino, todėl šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių, teismas nepagrįstai nusprendė taikos sutarties nepatvirtinti.

9.3. Atsakovo vertinimu, tretieji asmenys E. R. ir J. V. į bylą buvo įtraukos nepagrįstai ir neteisėtai. Tiek E. R., tiek J. V. interesai nagrinėtoje byloje buvo visiškai priešingi ieškovės ir atsakovo interesams, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nurodyti asmenys turi savarankiškus reikalavimus į atsakovą dėl žalos atlyginimo, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir yra priverstinai vykdomi. Atsakovas buvo pateikęs teismui prašymą pašalinti E. R. ir J. V. iš civilinės bylos, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas.

10. Tretieji asmenys E. R. ir J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo civilinės bylos dalį pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui B. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti, o sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir jos padalinimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Tretieji asmenys neginčija ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo. Tačiau jokios jungtinės veiklos sutarties šalys nesudarė, tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie šalių jungtinę veiklą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovės reikalavimų patenkinimas neabejotinai apsunkintų teismo nuosprendžiu tretiesiems asmenimis priteistos neturtinės žalos atlyginimą, todėl atsakovo sutikimas su ieškiniu šiuo atveju nesudaro pagrindo ieškinio patenkinimui.

10.2. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje pažymėta, kad R. B. pozicijos kaitą teismas vertina kaip pastarosios norą sušvelninti kaltinamojo teisinę padėtį ir tam įtakos turėjo tai, kad kaltinamasis dalį turto perleido nukentėjusiajai R. B., todėl pastaroji atsisakė bet kokių turtinių ar neturtinių reikalavimų B. V.. Tokiu būdu ieškovė, atsisakiusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje savo pareikštų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, prisiėmė iš šio veiksmo kilusius padarinius — nebegalėjimą reikšti teisme reikalavimo dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties pagrindo. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau iškėlus bylą teisme, byla pagal ieškovės ieškinį dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti nutraukta. Teismo nuomone, tuo metu egzistavo teismo patvirtinta R. B. ir B. V. 2016 m. rugpjūčio 23 d. taikos sutartis, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą ir panaikinus teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismo vertinimu, ieškovei atsirado teisė į žalos atlyginimą. Trečiųjų asmenų nuomone, ši teismo pozicija nėra pagrįsta. Sudarydama įstatymui prieštaraujančią taikos sutartį ir atsisakydama reikalavimo reikšti B. V. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė prisiėmė tokio veiksmo padarinius ir prarado teisę reikšti tapatų reikalavimą net ir panaikinus neteisėtą jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo asmens nuomone, skundžiamas teismo sprendimas ura teisėtas ir pagrįstas, sprendime tinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo

14. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio protokolo, teisėja protokoline nutartimi atsisakė tvirtinti šalių byloje pateiktą taikos sutartį, argumentuodama, kad šis klausimas jau buvo anksčiau spręstas, neatitinka materialinių ir procesinių dalykų. Pagal 2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolą teisėja protokoline nutartimi dar kartą atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nurodydama, kad ji liečia trečiųjų asmenų interesus.

15. Atsakovas B. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino jo ir ieškovės sudarytos taikos sutarties bei prašo ją patvirtinti apeliacinės instancijos teismo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės taikos atkūrimas tarp šalių yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

17. CPK 140 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. Vis dėlto, dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Toks ribojimas yra įtvirtintas CPK 42 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šalių veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pagal CPK 140 straipsnio 5 dalį teismas, atsisakydamas patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, dėl to priima motyvuotą nutartį, kuri skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės nuostatas, spręsdamas netvirtinti šalių taikos sutarties protokoline nutartimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeidimas nėra esminis, nes taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Tuo labiau, kai to siekia atsakovas, pateikdamas tą pačią taikos sutartį tvirtinti apeliacinės instancijos teismui.

18. Kaip minėta nutarties 17 punkte, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šalių veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

19. Remiantis ieškovės ir atsakovo pateiktos 2018 m. gruodžio 18 d. taikos sutarties 1 punktu, atsakovas B. V. pripažįsta ieškinį ir sutinka, kad Ginčo turtas jam ir ieškovei R. B. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Pagal 2 punktą atsakovas sutinka, kad ieškovei padaryta turtinė ir neturtinė žala yra 25 000 Eur dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad taikos sutartimi pasidalinamas, teisėjų kolegijos žiniomis, vienintelis atsakovo turimas turtas, į kurį atsakovo kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus, tokia taikos sutartimi pažeidžiama trečiųjų asmenų byloje teisė į nuostolių atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo patvirtinti jo ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, kadangi tokia taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui.

Dėl trečiųjų asmenų (ne)pašalinimo iš bylos

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad tretieji asmenys E. R. ir J. V. į bylą buvo įtraukos nepagrįstai ir neteisėtai. Jų interesai byloje buvo visiškai priešingi ieškovės ir atsakovo interesams, kas pažeidžia CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovas buvo pateikęs teismui prašymą pašalinti E. R. ir J. V. iš civilinės bylos, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

21. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018)

23. Nagrinėjamu atveju E. R. ir J. V. į bylą buvo įtrauktos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Jų dalyvavimo procese tikslas – padėti atsakovui laimėti bylą ir taip išvengti tiek atsakovo, tiek tuo pačiu ir savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo pašalinti trečiuosius asmenis iš nagrinėjamos bylos.

Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ji nepateikė jokių įrodymų ir net neįrodinėjo savo reikalavimo dėl Ginčo turto pagrįstumo. Ieškovė tik nurodė, kad įrodymai yra kitoje susijusioje byloje. Ieškovės prašymu susijusi byla Nr. eA2-335-1068/2018 buvo prijungta, tačiau ir šioje byloje nėra jokių įrodymų apie šalių faktinę jungtinę veiklą, nes tai net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, jog jos prašymu prijungtoje byloje Nr. eA2-335-1068/2018 esančių įrodymų, jos ir atsakovo pateiktų paaiškinimų pakanka, kad būtų galima pripažinti, kad šalys bendromis lėšomis ir darbu siekė sukurti bendrą turtą, kad ieškovė prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimo, gerinimo ir išlaikymo prisidėjo lėšomis ir darbu, bei, kad šalių santykiai pasižymėjo bendra jungtine veikla. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems ieškovės argumentams.

26. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Tačiau nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal (ne)gyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, (ne)egzistavimą.

28. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės apeliaciniame skunde, tiek kituose šalių procesiniuose dokumentuose minimos Plungės apylinkės teismo civilinėje bylos Nr. eA2-335-1068/2018 duomenys, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina tarp ieškovės ir atsakovo buvusios jungtinės veiklos sutarties. Priešingai, atsakovo atstovo minėtoje byloje pateikti Ginčo turto kadastriniai dokumentai (tie patys dokumentai pateikti ir šioje byloje su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą) paneigia ieškovės iš esmės pagrindinį argumentą, ieškovės vertinimu pagrindžiantį tarp šalių buvusią jungtinės veiklos sutartį, - jog atsakovo vardu gyvenamasis namas registruotas 2011 m. lapkričio 28 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimo/paskirties pakeitimą pagrindu, o ji su atsakovu kartu gyveno nuo 1996 m. liepos 11 d. Kaip matyti iš Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų (b. l. 113-114), gyvenamasis namas su rūsiu pradėtas statyti 1982 metais, t. y. dar iki ieškovės apsigyvenimo kartu su atsakovu, o 2009 m. kovo 16 d. protokolu užfiksuotas tik gyvenamojo namo 100 proc. baigtumas. Taigi, gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti prieš 14 metų iki ieškovės apsigyvenimo kartu su atsakovu. Vien ta aplinkybė, kad gyvenamojo namo baigtumas buvo užregistruotas ieškovės gyvenimo kartu su atsakovu laikotarpiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti buvus ieškovės jungtinės veiklos su atsakovu sutarčiai.

29. Ieškovė, siekdama Ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, privalėjo įrodyti ne tik bendravimo su atsakovu faktą, bet ir savo dalyvavimą jos ir atsakovo susitarimo pagrindu statant ar kaip nors kitaip siekiant pagerinti Ginčo turtą, tačiau byloje nėra ir ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų tai patvirtinti (CPK 178 straipsnis).

30. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šios procesinės pareigos neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes, susijusias su Ginčo turto nuosavybe, įvertino teisingai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus šioje situacijoje ir tokio dydžio neturtinė žala priteistina ieškovės naudai.

32. Tretieji asmenys nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovė, atsisakiusi nagrinėtoje baudžiamojoje byloje savo pareikštų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, prisiėmė iš šio veiksmo kilusius padarinius — nebegalėjimą reikšti teisme reikalavimo dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties pagrindo. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau iškėlus bylą teisme, byla pagal ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti nutraukta. Trečiųjų asmenų vertinimu, sudarydama įstatymui prieštaraujančią taikos sutartį ir atsisakydama reikalavimo reikšti B. V. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė prisiėmė tokio veiksmo padarinius ir prarado teisę reikšti tapatų reikalavimą net ir panaikinus neteisėtą jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Teisėjų kolegija atmeta tokius trečiųjų asmenų argumentus kaip nepagrįstus.

33. Ieškovė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje buvo atsisakiusi ne dėl to, kad atsisakė ar prarado savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet būtent dėl to, kad ankstesne teismo nutartimi tarp jos ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vien ta aplinkybė, kad panaikinta teismo nutartimi buvo klaidingai patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, neatima ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

34. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl šių dydžių. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė didelį išgąstį, pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, o po atsakovo padarytų nusikalstamų veikų pablogėjo jos gyvenimo kokybė.

35. Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patyrė didelį išgąstį, pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, o po atsakovo padarytų nusikalstamų veikų pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, ieškovei nustatė tinkamą ir teisingą 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

40. Trečiasis asmuo E. R. patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ADS 20 bei bankinio mokėjimo nurodymo išrašą, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo sumokėjo 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas trečiųjų asmenų reikalavimas dėl civilinės bylos dalies dėl ieškovės neturtinės žalos atlyginimo nutraukimo, trečiajam asmeniui E. R. iš ieškovės R. B. priteistinas 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovo B. V. prašymo patvirtinti 2018 m. gruodžio 18 d. taikos sutartį.

Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė