Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Š. ir M. M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-123-896/2022 pagal ieškovo M. M. B. prašymą dėl atsisakymo nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl turto padalijimo. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl turto padalijimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. 2022 m. vasario 3 d. vykusio teismo posėdžio metu proceso metu pilnamečiu tapusio ieškovės ir atsakovo sūnaus M. M. B. atstovas, advokatas G. V., pareiškė atsisakymą nuo dalies pareikštų ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki M. M. B. pilnametystės. Atstovas nurodė, jog ieškovė, atstovaudama nepilnamečio sūnaus M. M. B. interesus, pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo vienu iš reikalavimų teismo prašė priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas iš dalies sutiko su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, sudarančiomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės teikimo, likusioje dalyje ieškovė pareikšto reikalavimo atsisakė ir teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė. Kadangi tarp M. M. B. ir atsakovo S. B. nėra ginčo dėl tėvo teiktino išlaikymo laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, nes atsakovas sutartą išlaikymą, sudarantį po 230 Eur per mėnesį, yra sumokėjęs, atstovas, pareiškė atsisakymą nuo pareikšto ir teismo priimto nagrinėti reikalavimo priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą sūnui M. M. B. periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, pažymėjo, jog reikalavimo atsisakymo pasekmės jo atstovaujamajam yra žinomos.

3. Atsakovas su tokiu atsisakymu sutiko, M. M. B. nuo pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsisakė, atsakovo atstovė pareiškė prašymą pašalinti M. M. B. iš nagrinėjamos civilinės bylos ir ieškovų atstovas, advokatas G. V., su šiuo prašymu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, kuria teismas priėmė ieškovo M. M. B. atsisakymą nuo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, mokamo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. M. B. pilnametystės ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė

13. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, mokamo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. M. B. pilnametystės, pažymėjo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir pareikalauti įrodymų, patvirtinančių atsakovo sumokėjimo sūnui visą išlaikymo sumą faktą, bei įsitikinti, kad atsakovo įrodinėjamos faktinės bylos aplinkybės atitinka tikrovę. Taip pat nurodė, kad atsakovas tėra sumokėjęs dalį priteisto išlaikymo sumos, t. y. 2 600 Eur, ir yra skolingas 4 070 Eur. Pažymėjo, kad atsakovo bei jo atstovės teismo posėdyje išsakyta žodine pozicija, jog atsakovas yra sumokėjęs visą sumą, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Akcentavo ir tai, jog juridinis faktas, kad šalių sūnus bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu, neatleidžia teismo nuo pareigos spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

14. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Taip užtikrinamas civilinio proceso dispozityvumo principas, leidžiantis šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

16. Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

17. Ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).

19. Aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija leidžia daryti išvadą, kad teismas, kuriam pareiškiamas ieškovų ieškinio atsisakymas, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylą, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Šiuo konkrečiu atveju byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų atstovo atsisakymą nuo patikslinto ieškinio dalyje dėl dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, mokamo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. M. B. pilnametystės ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai byloje buvo atstovaujami advokato G. V., kuris 2022 m. vasario 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė atsisakymą nuo dalies pareikštų ir teismo priimtų nagrinėjimui ieškinio reikalavimų, t. y. nuo reikalavimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki M.M. B. pilnametystės, atsakovas su tokiu atsisakymu sutiko, nei ieškovei, nei šalių sūnus tuo metu posėdyje nedalyvavo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi priėmė ieškovo M.M. B. atsisakymą nuo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo, pareikštą per atstovą, ir civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nutraukė bei pripažino, jog nuo ginčijamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos M. M. B. nebėra byloje dalyvaujantis asmuo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų atstovo advokato G. V. pareikštą atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo teisinio korektiškumo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pateikto žodinio atsisakymo ir tikrosios apeliantės valios atsisakyti ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui, įvertinant ir tai, jog ieškovai posėdyje nedalyvavo.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktos teisinių paslaugų sutarties Nr. 81/2019, matyti, jog apeliantė pavedė advokatui G. V. ir advokato padėjėjai parengti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo, tačiau teisinių paslaugų sutartyje nebuvo detalizuota, ar apeliantės atstovas ar jo padėjėja turėjo teisę jos vardu pateikti teismui atsisakymą nuo ieškinio, šiuo atveju, atsisakymą nuo patikslinto ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Nors šalys 2022 m. vasario 3 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutarto dydžio išlaikymas (t. y., po 230 Eur per mėnesį) už sutartą laikotarpį (nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. M. B. pilnametystės) yra atsakovo pilnai suteiktas ir M. M. B. jokių finansinių pretenzijų ar reikalavimų atsakovui dėl išlaikymo nepilnametystės laikotarpiu neturi, todėl ieškovo atstovas, advokatas G. V., pareiškė atsisakymą nuo dalies pareikštų ir teismo priimtų nagrinėjimui ieškinio reikalavimų, tačiau nei teismo nutartyje nedetalizuota, nei bylos medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo atsiskaitymą.

23. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovo atstovas, advokatas G. V., pareiškė atsisakymą nuo dalies pareikštų ir teismo priimtų nagrinėjimui ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki M. M. B. pilnametystės, nėra duomenų, kad ieškovai patys būtų išreiškę laisvą valią dėl patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo dalyje dėl išlaikymo priteisimo, taip pat, nėra duomenų, kad ieškovams buvo žinomos atsisakymo teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad apeliantų atstovas turėjo teisę apeliantų vardu pateikti atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų ginčijamoje dalyje, tačiau atsisakymą pareiškė nesutaręs ir pilnai nežinodamas apeliantų valios. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neįsitikino laisvos šalių valios egzistavimu, nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo sumokėjimo sūnui visą išlaikymo sumą faktą.

24. Taigi, įvertinus šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes darytina labiau tikėtina išvada, jog apeliantų atstovas, pareikšdamas patikslinto ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nesuderino tokios pozicijos su apeliantais, to pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla nutraukta ieškovui atsisakius patikslinto ieškinio reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo mokamo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. M. B. pilnametystės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti ieškovo atsisakymo, pareikšto per atstovą, dėl patikslinto ieškinio reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal ieškovės pareikštą patikslinto ieškinio aptariamą reikalavimą, t. y. dėl išlaikymo priteisimo mokamo periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. M. B. pilnametystės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

25. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs byloje faktinių aplinkybių, nepagrįstai priėmė apeliantų atstovo pareikštą patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsisakymą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovų atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti ieškovo M. M. B. atsisakymo nuo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo atsakovui S. B. dėl išlaikymo priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui iš esmės.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.