- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1706-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05671-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SSG“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SSG“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-962/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SSG“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logistics 123“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „SSG“ 6 650 Eur skolą, 2 394 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove yra sudarę dvi krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias ieškovė, sutartyse nurodyta vykdytoju, įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovė, sutartyse nurodyta užsakovu, įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Sutartyse yra nurodyta krovinių pervežimo terminai, paslaugų kaina, apmokėjimo už paslaugas terminas 15 dienų po krovinio pristatymo, o taip pat kitos paslaugų vykdymui reikalingos sąlygos. Pirmoji sutartis (transporto užsakymas Nr. LOG123_19081804830) sudaryta 2019 m. rugpjūčio 26 d. Sutarta, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Kazanės miesto Rusijoje į Vilnių ir pristatytas 2019 m. rugsėjo 2 d., o atsakovė už paslaugas sumokės 3 650 Eur. Ieškovė paslaugas įvykdė tinkamai – 2019 m. rugsėjo 2 d. krovinius pristatė į Vilnių ir perdavė atsakovei, todėl 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG123_1909311 sumokėti 3 650 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė už paslaugas nesumokėjo, todėl ilgiau nei pusę metų praleido sutartimi nustatytą mokėjimo terminą. Antroji sutartis (transporto užsakymas Nr. LOG123_19091804950) sudaryta 2019 m. rugsėjo 2 d. Sutarta, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Vilniaus į Maskvą ir pristatys 2019 m. rugsėjo 5 d., o atsakovė už paslaugas sumokės 3 000 Eur. Ieškovė paslaugas įvykdė tinkamai – 2019 m. rugsėjo 5 d. krovinius pristatė į Maskvą ir perdavė atsakovei, todėl 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG123_1911357 sumokėti 3 000 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė už paslaugas nesumokėjo, todėl ilgiau nei pusę metų praleido sutartimi nustatytą mokėjimo terminą. Sutartimis šalys susitarė dėl netesybų – pavėlavus atsiskaityti atsakovė moka 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos. Atsakovei praleidus mokėjimo terminą ir neįvykdžius mokėjimo prievolės, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2 394 Eur delspinigius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „SSG“ nurodė, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė savo reikalavimą dėl 6 650 Eur pagrindinės skolos sumos, kai reali skolos suma yra 3 650 Eur. Ieškovė nėra deklaravusi pardavimo pagal PVM sąskaitą faktūrą dėl 3 000 Eur sumos, t. y. UAB „Logistics 123” nėra įtraukusi PVM sąskaitos faktūros Nr. LOG123_1911357 į savo buhalterinę apskaitą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, kurios apskritai net nėra atsakovės priimtos, PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos atsakovės, todėl ieškovė neįrodė, jog turi pagrįstą reikalavimą dėl 6 650 Eur pagrindinės skolos sumos. Atsakovė nesutinka dėl 3 000 Eur skolos, nes sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 2 d. sutarties pagrindu (transporto užsakymas Nr. LOG123_19091804950) nebuvo, atsakovė minėtos sutarties nesudarė, ji galimai suklastota, nes antras lapas abiejų sutarčių yra identiškas. Minėta sutartimi gabenamas krovinys priklausė atsakovei, tačiau transportavimo paslaugų maršrutu Vilnius–Maskva užsakovas buvo ne UAB ,,SSG“, o ,,Music max group“, tarpininkaujant V. G.. Atsakovė minėtos sutarties nėra pasirašiusi, PVM sąskaitų faktūrų nėra priėmusi, o Viktoras G. M., susitikimo su ieškovės direktoriumi T. M. metu, atstovaudamas ,,Music max group“, sumokėjo 3 000 Eur sumą už krovinio pristatymą maršrutu Vilnius–Maskva. Be to, teismas privalo mažinti reikalaujamų delspinigių dydį bent jau iki 0,02 proc., nes jie aiškiai per dideli. Priteisiami delspinigiai pagal teismų praktiką paprastai yra 0,02 proc. už dieną, šioje byloje prašoma priteisti delspinigių suma sudaro didelę dalį, lyginant su pagrindine pagrįsta skolos suma – 3 650 Eur suma, todėl delspinigiai turi būti mažinami ir turi būti skaičiuojami ne nuo 6 650 Eur, o nuo 3 650 Eur skolos sumos. Ieškinį atmetus prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 6 650 Eur skolą, 2 394 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 044 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 089,30 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 11,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; panaikino 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomo išieškojimo sustabdymą.
5. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigė, jog antrosios sutarties, t. y. 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 nesudarė, sutarties tikrumas atsakovei kelia abejones, nes antrasis sutarties lapas yra identiškas pirmojo užsakymo (2019 m. rugpjūčio 28 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19081804830) antrajam lapai, todėl sutartis galimai yra suklastota, tačiau minėtiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 įvykdymą patvirtinančius rašytinius įrodymus – CMR važtaraščius Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02.
7. Teismas konstatavo, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina nurodytų argumentų dėl sutartinių santykių buvimo tarp ieškovės ir įmonės ,,Music max group“.
8. Teismas atsakovės poziciją dėl atsiskaitymo vertino kritiškai, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, nes ieškovės direktorius neigia gavęs iš liudytojo V. G. 3 000 Eur, o pinigų perdavimo nepagrindžia jokie bylos duomenys.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų įrodomąją reikšmę, galią, sąsajumą ir jų tarpusavio ryšį bei šalių (jų atstovų) paaiškinimus, taip pat liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog šalys sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis ir nė pagal vieną iš jų atsakovė neatsiskaitė (priešingų įrodymų nepateikta).
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, t. y. verslo subjektas, todėl jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra (turi būti) suprantama atsiskaitymo patvirtinimo gavimo reikšmė.
11. Teismas nurodė, kad abejones kelia ir tai, jog atsakovė aplinkybes dėl atsiskaitymo su ieškove grynais pinigais per liudytoją V. G. nurodė po daugiau nei metų laiko po to, kai byla buvo gauta teisme.
12. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė gavo ieškovės siųstas PVM sąskaitas faktūras ir jokių pretenzijų nereiškė.
13. Teismas pažymėjo, jog pati atsakovė su ieškove sudarytose sutartyse numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius, o prievolė juos mokėti kilo būtent pačios atsakovės sudarytų sutarčių pagrindu, jai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus.
14. Teismas, nustatęs, kad atsakovė po 2019 m. rugpjūčio 26 d. sutarties (transporto užsakymo) ne tik neginčijo delspinigių dydžio, t. y. bylos duomenimis, neteikė ieškovei prašymų / reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo, numatyto netesybų dydžio sumažinimo, tačiau dar ir sudarė naują sutartį tomis pačiomis sąlygomis, sprendė, kad atsakovei sutarčių sudarymo metu tiko sutarčių sąlygos, taip pat ir numatytas netesybų dydis, juo labiau kad nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių).
15. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl sudaromų sandorių ir įvertinti jų riziką bei galimas pasekmes.
16. Teismas dėl kitų šalių nurodytų argumentų nepasisakė, nes tai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SSG“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti naujus įrodymus ir nagrinėti juos su kitais įrodymais, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje pateiktų šalių įrodymų ir paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ginčijo skolos sumą pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto užsakymą Nr. LOG123_19091804950 (toliau – antroji sutartis), kadangi šios sutarties atsakovė su ieškove apskritai nesudarė. Apeliantė su ieškovė susitarė tik dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 (toliau – pirmoji sutartis) sudarymo, ją abi šalys pasirašė, tačiau antroji sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė nepageidavo šio krovinio gabenti savo vardu, užsakymo nepateikė.
17.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad aplinkybės dėl atsiskaitymo grynais pinigais yra galimai melagingos, prašė gerbiamo teismo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog kasos pajamų orderis buvo išrašytas, o vėliau panaikintas. Apeliantė nurodo, kad kasos pajamų orderiai yra griežtos apskaitos, taikoma numeracija. Taigi, gavus įrodymus, kad kasos pajamų orderis net nebuvo išrašytas, leistų teigti, kad pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti, bet ieškovė jų neapskaitė.
17.3. CMR važtaraštis neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai santykiai pagal tariamą antrąją sutartį. Priešingai, CMR važtaraščiuose Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02 yra nurodyta, kad krovinio gavėjas / iškrovimo vieta yra UAB „SSG“, bet tai tik nurodo, kurioje vietoje yra iškraunamas krovinys. Krovinio užsakovas neprivalo sutapti su krovinio gavėju, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtuose CMR važtaraščiuose vežėjas net nėra UAB „Logistics123”, todėl akivaizdu, jog vien tai, kad iškrovimo vietoje nurodoma UAB „SSG“, nesudaro pagrįsto pagrindo teigti, kad užsakovas yra UAB „SSG“.
17.4. Antroji sutartis yra su akivaizdžiai suklastotais parašais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas aiškino, jog pasirašyta antroji sutartis buvo gauta elektroniniu paštu, todėl atsakovė prašė gerbiamo teismo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė gavo elektroniniu paštu iš atsakovės pasirašytą antrąją sutartį. Teismas tenkino atsakovės prašymą ir įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė gavo elektroniniu paštu iš atsakovės pasirašytą antrąją sutartį, tačiau ieškovė jokių įrodymų nepateikė, motyvuodama tuo, kad elektroniniai laiškai nėra išsaugoti. Be to, abejotini liudijimai yra ir UAB „Logistics 123“ darbuotojos transporto vadybininkės J. H. (Y. H.), kad nėra išsaugojusi elektroninės žinutės „messenger“ programoje, juolab susirašinėjimas vyko tarp brolio ir sesės. Taigi akivaizdu, kad ieškovės darbuotojos transporto vadybininkės J. H., kuri yra atsakovės direktoriaus J. P. sesuo, liudijimai nėra objektyvūs ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.
17.5. Ieškovės teiginiai, susiję su PVM sąskaitos faktūros dėl 3 000 Eur sumos neįtraukimo į apskaitą, yra nenuoseklūs ir mažų mažiausiai nelogiški. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti ir paneigti ieškovės teiginius, prašė gerbiamo teismo apklausti byloje UAB „Logistics 123” buhalterę, kuri galėtų paaiškinti, kodėl nebuvo įtraukta ginčijama PVM sąskaita faktūra į PVM deklaraciją, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo ir priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi subjektyviais ir nepagrįstais ieškovės teiginiais, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neva atsakovė po 2019 m. rugpjūčio 26 d. sutarties (transporto užsakymo) ne tik neginčijo delspinigių dydžio, bet neva dar ir sudarė naują sutartį tomis pačiomis sąlygomis. Apeliantė pakartotinai nurodo, jog nesudarė su ieškove antrosios sutarties. Antroji sutartis buvo suklastota, pirmosios sutarties parašai perkelti ant antrosios sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad neva atsakovė sutiko su dideliais delspinigiais. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrįstai nuspręsta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinio gabenimo santykiai dėl antrojo krovinio, tokiu atveju turėtų būti priteisiamos palūkanos, o ne delspinigiai, nes antroji sutartis raštu nebuvo sudaryta.
17.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė sąmoningai nesumokėjo neginčijamos skolos sumos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu informavo, jog neprieštarauja atsiskaityti su ieškove, bet tam turi būti sudaromas susitarimas, sumažinamos netesybos, nes ginčijamas reikalavimas apima ne tik skolos sumą, bet ir netesybas.
17.8. Ieškovė neįrodė savo nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos. Ieškovė tik deklaratyviai reikalavo priteisti netesybas, kurios yra neprotingai didelės. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nurodė, kad neva atsakovė neįrodė pagrįstumo mažinti netesybas, tačiau apeliantė atkreipia dėmesį, jog būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti netesybų (nuostolių) pagrįstumą, kad būtų pagrindas nesumažinti ieškovės reikalaujamų 0,2 proc. dydžio delspinigių. Kaip apeliantė nurodė, reikalavimas priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius yra prieštaraujantis teismų praktikai bei tarpusavio šalių pusiausvyrai. Vadinasi, buvo būtinybė mažinti sutartyje nustatytą netesybų (delspinigių) dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino delspinigių dydžio.
17.9. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanų turi būti netenkintas dėl to, kad ieškovės ieškinys dėl skolos yra nepagrįstas, todėl išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
17.10. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl išvestinis reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „SSG“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
18.1. Atsakovė teigia, kad ji nesudarė 2019 m. rugsėjo 2 d. krovinių pervežimo sutarties Nr. LOG123_19091804950, tačiau neginčija ir neneigia teismo sprendimu nustatyto fakto, kad jai 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė išsiuntė abi ginčo sąskaitas apmokėjimui, vėliau atsakovė gavo ieškovės raginimus atsiskaityti. Gavusi nurodytus dokumentus atsakovė niekada nebuvo pareiškusi ieškovei, kad ji neturi prievolės sumokėti pagal gautą sąskaitą dėl to, kad apskritai nėra sudariusi sutarties.
18.2. Atsakovei tvirtinant, kad sutartis yra suklastota, atsakovė nepateikė į bylą jokių suklastojimą patvirtinančių įrodymų. Abiejų sutarčių sudarymą patvirtino liudytoja J. H., kuri yra atsakovės direktoriaus sesuo. Atsakovė neteikia nei argumentų, nei įrodymų, kad liudytojos parodymai neatitiko tiesos, todėl nėra pagrindo abejoti, kad liudytoja davė teisingus parodymus ir paaiškino teismui viską, ką ji žino byloje.
18.3. Teismas sprendime tinkamai įvertino, kad duomenys CMR važtaraščiuose Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02 visiškai atitinka 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 sąlygas. Atsakovė skunde nekritikuoja teismo sprendimo išvadų dėl duomenų CMR važtaraščiuose atitikimo sutarties sąlygoms, todėl galima spręsti, kad atsakovė pripažįsta teismo išvadų pagrįstumą.
18.4. Atsakovė taip pat teigia, kad CMR važtaraščiuose ieškovė nėra nurodyta kaip vežėjas. Ieškovė paaiškina, kad ginčijamos sutarties Nr. LOG123_19091804950 2.4 punkte nurodyta, kad vykdytojas (t. y. byloje ieškovė) naudojosi kitų asmenų paslaugomis šios sutarties vykdymui. Tai reiškia, kad sutartis neįpareigojo ieškovę pačiai savo transporto priemonėmis vežti atsakovės krovinį. Ieškovė pavedė krovinio pervežimą kitai įmonei, kuri krovinį pervežė. Ieškovė pagal CMR konvenciją yra laikoma vežėja.
18.5. Sutiktina su teismo sprendime nurodyta išvada, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina argumentų dėl sutartinių santykių buvimo tarp ieškovės ir minėtos įmonės „Music max group“. Ieškovė neturėjo jokių sutartinių santykių su minėta įmone, todėl jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė „Music max group“ buvo transporto paslaugų užsakovas ieškovės atžvilgiu, nėra.
18.6. Atsakovė nurodė, kad teismas netenkino jos prašymo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad kasos pajamų orderis ieškovės buvo išrašytas, o vėliau panaikintas argumentuodamas tuo, kad gavus įrodymus, kad kasos orderis net nebuvo išrašytas, leistų teigti, kad pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti, bet ieškovas jų neapskaitė. Ieškovė mano, kad atsakovė padarė loginio argumentavimo klaidą. Kasos orderio neišrašymo faktas objektyviai nesudaro pagrindo teigti, kad pinigai iš tikrųjų buvo kam nors sumokėti. Priešingai, priimant grynuosius pinigus turi būti naudojami pinigų priėmimo kvitai taip, kaip nurodyta Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklėse arba kasos pajamų orderiai, kaip nurodyta kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo.
18.7. Atsiliepiant į skundo dalį, kurioje atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo sumažinti delspinigius, ieškovė sutinka su teismo sprendimu, laiko teismo sprendimą pagrįstu ir motyvuotu. Atsakovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
21. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė neginčijamos skolos sumos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją ir prašo jį prijungti prie bylos bei nagrinėti kartu su kitais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad išnagrinėjus bylą sumokėjo ieškovei neginčijamą skolos sumą, todėl su apeliaciniu skundu teikia mokėjimo pavedimo kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai, kuriuos prašoma prijungti, buvo gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, atsakovės vertinimu, įrodymai nėra didelės apimties, o tik patvirtina atsakovės išsakytas aplinkybes.
22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateikto naujo rašytinio įrodymo turiniu, sprendžia, kad pateiktas rašytinis įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priima jį į bylą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
24. Byloje keliamas ginčas dėl dalies (3 000 Eur) skolos už krovinių pervežimą ieškovei UAB „Logistics 123“ (toliau – ieškovė) priteisimo. Apeliantė UAB „SSG“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) nesutinka nurodytos dalies mokėti, teigdama, kad ji nesudarė 2019 m. rugsėjo 2 d. krovinių pervežimo sutarties, sutartis yra suklastota, CMR važtaraštis neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai santykiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko sumažinti delspinigių, netinkamai taikė procesinės teisės normas.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove yra sudariusios dvi krovinių pervežimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė, kaip vykdytoja, įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Pirmoji sutartis sudaryta 2019 m. rugpjūčio 26 d. – transporto užsakymas Nr. LOG123_19081804830 (toliau – pirmoji sutartis), kuria šalys sutarė, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Kazanės miesto Rusijoje į Vilnių, o atsakovė už suteiktas paslaugas sumokės 3 650 Eur. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG123_1909311 3 650 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 24 d. 2019 m. rugsėjo 2 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta antroji krovinių pervežimo sutartis-transporto užsakymas Nr. LOG123_19091804950 (toliau – antroji sutartis), kuria sutarta, kad ieškovė dviem transporto priemonėmis perveš krovinius iš Vilniaus į Maskvą, pristatant krovinį 2019 m. rugsėjo 5 d., o atsakovė už paslaugas sumokės 3 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė už atsakovei suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG123_1911357 3 000 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 24 d. Ieškovės pateikta elektroninio laiško kopija patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. ji išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG123_1911357 dėl 3 000 Eur sumokėjimo ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG123_1909311 dėl 3 650 Eur sumokėjimo. Ieškovė įvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal ginčijamą antrąją sutartį grindžia CMR važtaraščiais Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02. Ieškovės į bylą pateikti duomenys liudija, kad ji ragino atsakovę atsiskaityti.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovė ir neginčijo skolos dėl 3 650 Eur, visgi nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio neatsiskaito su ieškove. Teismas vertino, kad antrosios sutarties įvykdymą patvirtina CMR važtaraščiai Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02; pagrįsti savo argumentams, kad antrosios sutarties nesudarė ir sutartis galimai yra suklastota, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų; liudytoja apklausta ieškovės UAB „Logistics 123“ transporto vadybininkė J. H., kuri yra atsakovės direktoriaus J. P. sesuo, patvirtino, kad ieškovė su atsakove sudarė dvi sutartis dėl krovinių pergabenimo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad šalys sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis ir nė pagal vieną iš jų atsakovė neatsiskaitė.
27. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai nesutinka. Vėliau, prieštaraudama pati sau, nurodo, kad 3 650 Eur skolos bylos nagrinėjimo neginčijo, ją sumokėjo 2021 m. liepos 20 d. ir tuo siekia pagrįsti savo sąžiningumą. Teisėjų kolegijos nuomone, tas faktas, kad atsakovė po sprendimo priėmimo, pateikdama apeliacinį skundą atsiskaitė pagal pirmąją sutartį, praleidusi skolos mokėjimo terminą beveik dvejus metus, nepagrindžia nei atsakovės sąžiningumo, nei nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, nesiėmė priemonių trūkstamiems įrodymams surinkti, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad buvo sudaryta ir antroji sutartis, pagal kurią atsakovė savo piniginės prievolės ieškovei neįvykdė – tinkamai neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
29. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pastebėtina, kad tuos pačius argumentus dėl nesudarytos antrosios sutarties, kuriuos atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, atsakovė jau buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teisme ir tie argumentai yra įvertinti skundžiamame teismo sprendime. Įvertinusi apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad jie nėra grindžiami konkrečių materialinės ar procesinės teisės normų, taikytų ginčo nagrinėjimui, pažeidimu.
31. Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kad šalys sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis ir nė pagal vieną iš jų atsakovė neatsiskaitė. Apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad antrosios sutarties ji nesudarė ar kad antroji sutartis yra suklastota. Ieškovės tvirtinimas dėl nesudarytos antrosios sutarties yra grįstas išimtinai jos subjektyvia nuomone, deklaratyviais teiginiais, nepateikiant objektyvių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai nei teigia apeliantė, liudytoja apklausta ieškovės transporto vadybininkė J. H., kuri yra atsakovės direktoriaus J. P. sesuo, patvirtino, kad ieškovė su atsakove sudarė dvi sutartis dėl krovinių pergabenimo. Ji pati su atsakove aptarė, suderino krovinių pervežimo sąlygas ir transportą (išklausytas 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šiais liudytojos parodymais teisėjų kolegija netikėti neturi pagrindo. Atsakovė teigia, kad antrosios sutarties nesudarė, tačiau, kaip iš esmės teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, ji neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kai jai 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė išsiuntė abi ginčo sąskaitas apmokėjimui, vėliau atsakovė gavo ieškovės raginimus atsiskaityti, tačiau gavusi nurodytus dokumentus, atsakovė niekada nebuvo pareiškusi ieškovei, kad ji nėra sudariusi antrosios sutarties ir neturi prievolės sumokėti pagal gautą sąskaitą.
32. Nors apeliantė ir tvirtina, kad CMR važtaraštis neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai santykiai, tačiau ji neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl duomenų CMR važtaraščiuose atitikimo antrosios sutarties sąlygoms teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs CMR važtaraščių Nr. SSG-09-01 ir Nr. SSG-09-02 duomenis, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje, Lietuvoje, buvo pakrauti kroviniai (10 600 kg svorio ir 7 400 kg svorio) bei nugabenti į Maskvą, Rusijos federacijoje, muitinės spaudo data – 2019 m. rugsėjo 5 d., teisingai vertino, kad jie visiškai atitinka 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto užsakymo Nr. LOG123_19091804950 sąlygas – 2 automobiliai, krovinio pristatymas iš Vilniaus į Maskvą, pakrovimo data – 2019 m. rugsėjo 2 d., pristatymo data – 2019 m. rugsėjo 5 d. Apeliantė iš esmės teisingai pažymi, kad CMR važtaraščiuose ieškovė nėra nurodyta kaip vežėjas. Pasirašydamos antrąją sutartį (jos 2.4 punktas) šalys sulygo, kad vykdytojas (t. y. ieškovė) naudojasi kitų asmenų paslaugomis šios sutarties vykdymui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Vadinasi, nepaisant to, kad krovinį į paskirties vietą nugabeno trečiasis asmuo, ieškovė yra vežėjas pagal CMR konvenciją, gaunanti atlyginimą už krovinio pervežimą, o ir CMR važtaraščiai įrodo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina atsakovės argumentų dėl sutartinių santykių buvimo tarp ieškovės ir įmonės „Music max group“. Nenuoseklią atsakovės poziciją, atsiradusią jau nagrinėjant bylą teisme, kad ji nesudarė antrosios sutarties ir aiškinimas, kad atstovaudamas įmonę „Music max group“ Viktoras G. M. susitikęs su ieškovės direktoriumi T. M. sumokėjo jam grynais 3 000 Eur sumą už krovinio pristatymą maršrutu Vilnius–Maskva (t. y. pagal antrąją sutartį), pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Byloje apklaustas liudytoju V. G. (išklausytas 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas) teigė, kad turi įvairaus pobūdžio susirašinėjimo medžiagos su ieškovės direktoriumi „whats up“ bei „messenger“ programėlėse, kas neva patvirtina atsakovės poziciją dėl atsikaitymo su ieškove ir nurodė susirašinėjimo medžiagą persiuntęs atsakovei, visgi tokie duomenys, siekiant pagrįsti nesutikimo su 3 000 Eur skolos suma argumentus, byloje nebuvo teikiami. Ieškovės atstovas direktorius T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo susitikęs su Viktoru G. M., tačiau pinigai jam nebuvo perduoti.
34. Atsakovė argumentuoja, kad siekdama įrodyti, jog buvo atsiskaityta sumokant grynais 3 000 Eur ir atsižvelgdama į ieškovės direktoriaus T. M. paaiškinimus teisme, prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė buvo išrašiusi kasos pajamų orderį, o vėliau jį panaikino, tačiau teismas, netenkindamas tokio jos prašymo, priėmė skubotą ir nepagrįsta sprendimą. Apeliantės teigimu, gavus įrodymus, kad kasos orderis net nebuvo išrašytas, leistų teigti, jog pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti, bet ieškovė jų neapskaitė.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasos orderio neišrašymo faktas objektyviai nesudaro pagrindo teigti, kad pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti, bet ieškovė jų neapskaitė, kaip argumentuoja apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo nagrinėjamu aspektu. Svarstant klausimą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais, verta pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 nutarimu Nr. 179 (ginčui aktuali nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojanti redakcija) yra patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, nustatančią grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą, jų apskaitą ir laikymą kasoje. Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita) (Taisyklių 10 punktas). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 yra patvirtintos Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, kurios reglamentuoja pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi, įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos iš šios kasos išmokant. Šių Taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams (įskaitant ir individualią veiklą vykdančius asmenis) (toliau – ūkio subjektas), kurie Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparato naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytais atvejais naudoja pinigų priėmimo kvitus ir/arba pinigų išmokėjimo kvitus (toliau kartu – kvitai) (Taisyklių 2 punktas). Kvitai yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentai, kurie, tinkamai užpildyti ir turintys visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą bei išankstinių (avansinių) įmokų sumokėjimo faktą (šių taisyklių 3 punktas). Vadinasi, aptariamu atveju priimant grynuosius pinigus, kaip bando įtikinti apeliantė, turėjo būti naudojami pinigų priėmimo kvitai, kurie išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus (Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punktas), tačiau apie tokių dokumentų buvimą apeliantė net neužsimena. Skirtingai nei interpretuoja apeliantė, neišrašytas kasos pajamų orderis, negali patvirtinti fakto, kad įvyko mokėjimas.
36. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sutartyse numatytus 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Tokio dydžio delspinigius, kuriuos numato pirmoji sutartis, apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo sumažinti, o antrosios rašytinės sutarties atsakovė nesudarė, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad tarp šalių susiklostė krovinio gabenimo santykiai, turėtų būti priteisiamos palūkanos, o ne delspinigiai.
37. Byloje yra nustatyta, kad šalys sudarė dvi sutartis, kuriose susitarė dėl konkretaus dydžio netesybų, todėl nepagristai apeliantė nurodo, kad dėl antrojo krovinio turėtų būti priteisiamos palūkanos, o ne delspinigiai.
38. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė susitarti dėl konkrečios netesybų sumos, mokėtinos už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą prievolę. Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas tariantis dėl konkretaus netesybų dydžio apribotas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teise sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog, susitariant dėl konkretaus netesybų dydžio, buvo pažeistos jos teisės, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Tai, jog įprastai netesybos būna mažesnės, nepaneigia sutarties šalių teisės susitarti dėl didesnių netesybų. Šioje byloje delspinigius ieškovė paskaičiavo pagal sutartyse numatytą jų dydį, t. y. po 0,2 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną – iš viso 2 394 Eur bendrą sumą, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta, nėra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningos verslo praktikos ar sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principų.
39. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, nes jie teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 550 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SSG“, juridinio asmens kodas 302893101, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Logistics 123“, juridinio asmens kodas 303298633, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.