- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1061-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05671-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SSG“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-11002-962/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistics 123“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SSG“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Logistics 123“ 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „SSG“, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 6 650 Eur skolą, 2 394 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtina tai, kad atsakovė yra nesąžininga, nes ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ieškovei, vengia bendradarbiauti. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina neigiami atsiliepimai apie ją interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt. Atsakovės atžvilgiu Lietuvos teismuose nagrinėjamos bylos pagal kitų atsakovės kreditorių pareikštus reikalavimus; vieši duomenys apie atsakovę patvirtina aplinkybę, kad atsakovė vykdo veiklą, uždirba lėšas, moka atlyginimus darbuotojams, tačiau vengia atsiskaityti su kreditoriais. Lėšų turėjimas ir tuo pačiu vengimas vykdyti įsipareigojimus rodo atsakovės nesąžiningumą tiek ieškovės, tiek kitų kreditorių atžvilgiu. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Logistics 123“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Spręsdamas dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismas nustatė, jog ieškovė atsakovei pareiškė 9 044 Eur dydžio reikalavimą. Nurodė, kad reikalavimo dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl atsakovės turtinės padėties, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė galimai jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė yra veikianti įmonė, gaunanti pajamas iš vykdomos veiklos, mokanti atlyginimus bendrovės darbuotojams, patvirtina tai, kad atsakovė būtų pajėgi vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, o reiškiamo reikalavimo suma atsakovei nelaikytina didele. Taip pat teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti ne tik asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Teismas nustatė, jog ieškovė, prašydama atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovė neatsiskaito už suteiktas paslaugas, nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių labiau tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė teismui nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, vertino, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje negali būti taikomos. Todėl konstatavo, jog ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui. Teismas nurodė, jog nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Logistics 123“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąją apsaugos priemonę - kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Areštuoti atsakovei UAB „SSG“ kilnojamąjį turtą, neviršijant 9044 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti už trūkstamą sumą pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „SSG“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Logistics 123“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurios įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimą, ieškovės prašymą atmetė vertindamas aplinkybę (reikalavimo dydį), kuria savo prašyme ieškovė apskritai nesirėmė. Ieškovei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo negrindžiant ieškinio reikalavimo dydžiu teismas neturėjo teisės atmesti ieškovės prašymo remdamasis ta aplinkybe kuria ieškovė nesirėmė. Be to, siekdama, kad teismas įvertintų bei aptartų atsakovės buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė teismui įrodymus, patvirtinančias, kad atsakovė lėšas, kurias privalo skirti įsipareigojimams ieškovei vykdyti, naudoja ne atsiskaitymui su ieškove, o kitiems tikslams, taigi lėšas naudoja ne pagal paskirtį. Nesant VĮ Registrų centras atsakovės pateiktų 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančiu, kad 2017 ir 2018 metais atsakovė turėjo pardavimo pajamų nuo pusės iki milijono eurų per metus, savo darbuotojams šiuo metu moka virš tūkstančio eurų darbo užmokestį per mėnesį, tačiau vengia atsiskaityti už ieškovės bei kitų asmenų suteiktas paslaugas. Nurodė, jog nesant duomenų apie nemokumo proceso atsakovei inicijavimą, laikytina kad atsakovė yra moki. Atsakovei esant mokiai, tačiau nevykdant įsipareigojimų ieškovei, laiko, jog atsakovė yra nesąžininga. Atsižvelgdama į tai, jog lėšos, kurias atsakovė privalo skirti įsipareigojimams ieškovei vykdyti, atsakovės yra naudojamos ne atsiskaitymui su ieškove, o kitiems tikslams, laiko, jog yra pagrindas manyti, kad atsakovė turimo turto dalį (pinigines lėšas), siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, gali perleisti kitiems asmenims. Be to, tuo atveju, jeigu piniginių lėšų atsakovė neperleistų kitiems asmenims, šias lėšas atsakovė turėtų ir galėtų skirti atsiskaitymui su ieškove pagal savo prievoles. Atsakovei perleidžiant turtą iki ieškinio pareiškimo, tikėtina, kad atsakovė ketins perleisti šį turtą ir ateityje, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgdamas į ieškovės prašyme išdėstytus argumentus, privalėjo įvertinti bei aptarti atsakovės buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu. Iš byloje esančių duomenų bei ieškovės procesinių dokumentų (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) akivaizdu, kad ieškovė nurodė objektyvius duomenis ir aplinkybes, liudijančias apie atsakovės galimą nesąžiningumą, t. y. neigiamų atsiliepimų apie atsakovę interneto tinklapyje https://rekvizitai.vz.lt/ssg/ bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie atsakovės atžvilgiu tenkintus pareiškimus dėl piniginių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
9. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimo dydį bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, jo elgesį sąžiningumo aspektu, sprendė, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, teigia, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji negrindė didele ieškinio suma, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje akcentavo ieškinio reikalavimo dydį. Ieškovės prašymas buvo grindžiamas sunkia atsakovės finansine padėtimi, todėl ši aplinkybė teismo turėjo būti vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis atsakovės nesąžiningumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
10. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).
11. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis ar ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo ieškovės valios, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą – visų pirma, sąlygoja šio asmens nesąžiningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai jis siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti.
12. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra nesąžininga, nes atsiskaito ne su ja, o su kitais savo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ja, negali būti vertinama kaip aplinkybė, pagrindžianti jos nesąžiningumą. Todėl mano, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realią grėsmę, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors atskirtajame skunde ieškovė nurodo atsakovės finansinės padėties sunkumus (įsiskolinimų tretiesiems asmenims turėjimą, galimą atsakovės nemokumą), tačiau kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir kartu su atskiruoju skundu – ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, atsakovės ketinimą turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Atsakovės nesąžiningumo nepagrindžia ir ieškovės nurodyti argumentai, kad ji, galimai siekdama nuslėpti savo turtinę padėtį ir ja manipuliuoti sau palankiu būdu, sąmoningai nepateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus. Tačiau šių dokumentų nepateikimas gali būti sąlygotas objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių, aplinkybių. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai išsprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.