Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.8.; 2.3.2.7.; 2.3.2.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.5

2019 m. kovo 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė K. S., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą tarp K. S. ir V. S., įregistruotą Marijampolės sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 173, dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S.; 3) pripažinti ieškovės K. S. asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti atsakovo V. S. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2018 m. vasario 8 d. kredito sutartį Nr. 2 dėl 2 000 Eur vartojimo kredito ; 7) priteisti iš atsakovo V. S. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės teismo posėdžio metu prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad santuokos pradžioje bendras gyvenimas buvo sklandus, pasitaikydavo nesutarimų, tačiau ilgainiui tarpusavio sutuoktinių santykiai pašlijo. Laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus sutuoktinei, nevedė bendro ūkio, palaikė artimus ryšius su kita moterimi, kurią rėmė finansiškai (apmokėjo buto nuomą, komunalinius mokesčius), pirko brangias dovanas. Atsakovas artimų santykių su kita moterimi neginčijo. Šeima iširusi, santuokos išsaugoti nėra galimybių. Santuokoje su atsakovu 2005 m. birželio 23 d. įgijo butą su sandėliuku, esančius (duomenys neskelbtini). Finansinių galimybių šeima savarankiškai įsigyti turto neturėjo, atsakovas neturėjo pastovaus darbo. Butas įgytas už mamos B. B. ir jos sutuoktinio N. B. dovanotus pinigus ieškovei. Buto paieškose, pirkimo pardavimo sutarties sudaryme atsakovas nedalyvavo ir nesidomėjo. Pirkimo pardavimo sutartyje sąlyga dėl įgijimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe įrašyta dėl įstatymų nežinojimo. Nors butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau atsižvelgiant į tai, kokiomis lėšomis įgytas, turėtų būti pripažintas asmenine nuosavybe arba turto dalijimo tarp sutuoktinių atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas prie buto išlaikymo neprisidėjo, komunalinių mokesčių nemokėjo. Pažymėjo, kad sutartys su paslaugų tiekėjais sudarytos ieškovės vardu. Santuokos metu bendrų kreditorių sutuoktiniai neįgijo. 2018 m. vasario mėn. atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 2 000 Eur sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Aplinkybės, kad davė sutikimą kredito įstaigai tikrinti ir vertinti jos pajamas, vėliau įmokėjo dvi įmokas iš atsakovo duotų 250 Eur, negali būti pagrindas pripažinti bendra abiejų sutuoktinių prievole. Nurodyta prievolė yra atsakovo asmeninė, todėl po santuokos nutraukimo turi būti vykdoma asmeniškai.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. T. papildomai paaiškino, kad šalių santuokos iširimą lėmė atsakovo artimi santykiai su kita moterimi, t. y. neištikimybė. Nuo 2016 m. rugsėjo atsakovas internetu facebook pradėjo bendrauti su kita moterimi, pirko dovanas, išlaikė – apmokėjo sąskaitas ir nuomą. Ieškovė tikėjosi ir dėjo pastangas išsaugoti santuoką, tačiau nepavyko. Nuo 2018 m. kovo mėn. šalys gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio. Atsakovas pripažino savo santykius su kita moterimi ir neginčijo, tačiau nepagrįstai akcentavo neva pasikeitusį ieškovės elgesį dėl vartojamų vaistų kaip tarpusavio santykių pablogėjimo priežastį. 2017 m. gegužės mėn. ieškovei buvo diagnozuota onkologinė liga, atlikta operacija, gydymas vaistais nebuvo taikytas. Ieškovė apie 8 metus vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus, kurie neturi jokio šalutinio poveikio. Atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesys ieškovės atžvilgiu kardinaliai pasikeitė būtent diagnozavus ligą ir po operacijos sužinojus, kad nėra galimybės susilaukti vaikų. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn., atsakovas pradėjo slėpti pajamas, nuo 2018 m. kovo 10 d. iškraustė ją gyventi į kitą kambarį. Ieškovės kaltės dėl santuokos išrimo nėra. Šalys kartu pragyveno 14 metų, atsakovą tenkino tiek šeimos finansinė padėtis, tiek ieškovės elgesys. Iš esmės sutuoktinių tarpusavio susitarimas buvo – ieškovė rūpinasi namais, atsakovas dirba. Šalių gyvenamosios vietos darbo rinkos situacija – nuolatinių darbų stoka, pagal galimybes ieškovė dirbo trumpalaikius darbus ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Šeimą rėmė finansiškai ir maisto produktais ieškovės giminaičiai. Šalys santuokos metu formaliai įsigijo turtą – butą ir 1/3 sandėliuko, kurie registruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kadangi buvo įgytas už asmenines pinigines lėšas. Ieškovės mama B. B. ir jos sutuoktinis N. B. 2005 metais dovanojo pinigų, kuriuos davė pasirašant buto pirkimo pardavimo sutartį pas notarą. Dovanojo apie 9 000 Lt. Ieškovė aiškiai išreiškė savo valią viena įgyti turtą kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovas nedalyvavo nei renkantis, nei įsigyjant butą – mokant avansą ir pasirašant pas notarą sutartį. Ieškovės tėvų valia buvo pinigus dovanoti jai vienai. Atsakovu jie nepasitikėjo, gerų tarpusavio santykių nebuvo. Atsakovas bute gyveno iš esmės panaudos pagrindu, turėjo pareigą rūpintis ir prižiūrėti turtą, be kita ko, remontuoti, todėl negali reikalauti kompensacijos už pagerinimą. Atsakovas neįrodė turto pagerinimo vertės. Dailylentės atiduotos darbdavio, buvo bevertės (statybinės atliekos), juolab, dabar nusidėvėjusios. Butą nuo įsigijimo daugiausia išlaikė ieškovė. Atsakovo, kaip sutuoktinio, pareiga yra išlaikyti ir materialiai remti sutuoktinę, todėl nutraukiant santuoką neįgyja reikalavimo teisės į kompensaciją dėl išlaikymo. Santuokos metu ieškovė tam tikrais laikotarpiais nedirbo dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės, juolab, tarp šalių buvo toks susitarimas, kad atsakovas dirba, ieškovė lieka namie. Atsakovas toleravo tokią situaciją 14 metų. Santuokos metu atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams, duomenų, kad gauti pinigai buvo naudoti šeimos poreikiams tenkinti, nėra. Atsakovas pats pripažino, kad tai asmeninė prievolė, sutiko mokėti po santuokos nutraukimo. Santuokos faktu buvo pasinaudota gauti didesnę paskolos sumą. Ieškovė niekada nepripažino paskolos, kreditorių informavo apie santuokos nutraukimo bylos inicijavimą. Prievolės kreditoriui turi būti pripažintos asmeninės atsakovo. Ginčo tarp šalių dėl kitų kilnojamųjų daiktų nebuvo, įgytus kompiuterius pagal naudojimosi faktą pasidalino geranoriškai.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad galimybių išsaugoti nėra, šalių santuoka yra iširusi, atkurti galimybių nėra. Nesutiko, kad vienas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Sutiko, kad abu yra kalti ir atsakingi, kad nepavyko išsaugoti santuokos. Neginčijo fakto dėl artimų santykių palaikymo su kita moterimi. Paaiškino, kad tokią situaciją lėmė ieškovės elgesys jo atžvilgiu, galimai nepakankamas sutuoktinių tarpusavio pareigų vykdymas, supratimo ir dėmesio stoka, iš dalies pasikeitęs ieškovės elgesys (nuotaikų kaita) galimai dėl pablogėjusios sveikatos (dėl nustatytos diagnozės, gydymo ir vartotų vaistų). Santuokos metu būdavo nesutarimų ir nekalbadienių, tačiau tarpusavio santykiai buvo normalūs iki nupirko sutuoktinei kompiuterį, po ko palaipsniui tarpusavio santykiai blogėjo. Santuokos metu iš ieškovės giminaičių dovanotų lėšų įgijo butą, tačiau tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti dalijamas. Butą remontavo patys, iškalė dailylentėm, pagerino, todėl ieškovė turėtų atlyginti pagerinimo išlaidas ir sumokėti kompensaciją, kai kuriuos baldus atidavė artimi giminaičiai. Prie buto išlaikymo prisidėjo visą laiką, pagal nusistovėjusią tvarką ieškovei duodavo pinigų sumokėti mokesčius. Šeimoje dirbo vienas, gaunamų pajamų užtekdavo minimaliai, mėnesinės šeimos pajamos galėjo būti 500-600 Eur, ieškovė epizodiškai dirbo darbus, tame tarpe viešuosius darbus, negaudavo nuolatinių pajamų, nors gaudavo darbo pasiūlymų, neįsidarbindavo, vengdavo fiziškai sunkių darbų. Šeima yra gavusi paramą maisto produktais, kelis kartus iš ieškovės giminaičių maisto produktų (daržovių). Žinojo, kad ieškovė iš artimųjų gaudavo dovanų pinigais gimtadienio progomis, apie finansinę paramą nežinojo. Būdavo laikotarpių, kad tekdavo skolintis pinigų mėnesio laikotarpyje būtiniems šeimos poreikiams. Laiko, kad butas turi būti padalintas lygiomis dalimis pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Galimų ginčų dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo neturėtų kilti. Dėl sunkios finansinės padėties, neturi galimybių mokėti ieškovei kompensacijos už dalį buto. Ginčo dėl kilnojamų daiktų nėra, sutinka dėl kompiuterių padalijimo. Pažymėjo, kad paskola 2018 m. vasario mėn. buvo paimta su ieškovės sutikimu. Tikslas buvo susitvarkyti dantis ir įgyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau nebuvo tam panaudota. Dalį – 250 Eur skyrė ieškovei, likusius pinigus naudojo asmeninėm reikmėm. Kredito grąžinimo įmokas moka ir vykdo asmeniškai, sutinka toliau vykdyti, tuo atveju, jeigu ieškovė gražins 250 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atliko visus mokėjimus dėl kompiuterio įsigijimo pagal 2016 m. vasario 12 d. sutartį..

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“ informuotas apie bylos dėl santuokos nutraukimą iškėlimą ir nagrinėjimą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas V. S. 2016 m. vasario 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 1 dėl 608,40 Eur vartojimo kredito sumos, mokama kas mėnesį po 16,90 Eur iki 2019 m. vasario 12 d., ir 2018 m. vasario 8 d. sandorį Nr. 2 dėl 2 000 Eur sumos, mokama kas mėnesį po 54,49 Eur iki 2024 m. vasario 28 d. Kredito vartojimo sutartys sudarytos šalims gyvenant santuokoje, todėl prievolės pagal sudarytas vartojimo sutartis turi būti pripažintos šalių bendromis prievolėmis, pagal kurias atsako solidariai. Pažymėjo, kad šalys tarpusavio sutarimu pagali nustatyti prievolės vykdymą, tačiau tai nepanaikina prievolės solidaraus pobūdžio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. B., ieškovės motinos B. B. vyras, parodė, kad K. ir V. susituokę neturėjo kur gyventi, sutuoktinė B. B. – K. mama, dovanojo pinigus, kad įsigytų savo būstą. Dovanojimo metu negalvojo, ar dovanojo K. ar šeimai. V. nelabai domėjosi, visur dalyvavo ir dokumentus tvarkė K.. V. sutiko, kad ji tvarkytų. Pinigus už butą pardavėjui padavė pas notarę pasirašant sutartį, papildomai 2 000 Lt davė K. žemės dokumentų tvarkymui. Pasirašant sutartį dalyvavo pardavėjas, K. ir pats su sutuoktine B., ar notarė garsino ir aiškino pirkimo pardavimo sąlygas negalėjo prisiminti. K. su V. tai pat rėmė maisto produktais, duodavo pinigų, gimtadienio ir kitų švenčių proga dovanodavo pinigus. Dukra R. paskutiniu metu nuolat siunčia pinigines perlaidas. Jie gyveno kukliai, K. darbo nevengė, norėjo dirbti. Sakė, kad V. neleidžia dirbti. Žinojo, kad yra dirbusi viešuosius darbus, mokykloje valytoja. Suprato, kad K. vengė tik sunkaus fizinio darbo dėl sveikatos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta R. D., ieškovės sesuo, parodė, kad mama – B. B. ir tėtis N. B. dovanojo pinigus, jog (duomenys neskelbtini) įsigytų K. ir V. savo butą. Sukūrę šeima neturėjo savo būsto, gyveno pas gimines pirma (duomenys neskelbtini), vėliau Dauguose, nuomojosi. Paskutiniu metu nuo 2018 m. gegužės mėn. finansiškai pati remia seserį, siunčia periodiškai pinigų. Yra dariusi perlaidas ir V.. Šeimai finansiškai sunku, dažniausiai dirbo vienas V., K. rūpinosi buitimi. Pinigų ne visada pakakdavo, K. yra kreipusis pagalbos. Išsimokėtinai pirko du kompiuterius, naudojasi abu. Žino, kad V. ėmė 2 000 Eur paskolą tvarkytis dantis, K. leido imti, bet guodėsi, kad pinigus panaudojo ne tam.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta J. S., ieškovės pusseserė, parodė, kad yra davusi N. B. užaugintų savo ūkyje daržovių, jog perduotų K. Daržovių paruošdavo, jis važiuodamas pas K. užsukdavo ir paimdavo. Paramą daržovėm teikia 10 metų.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M., atsakovo sesuo parodė, kad daugiausia bendraudavo su broliu, K. vengdavo bendrų švenčių ir susibūrimų, retai svečiuodavosi. Kaip šeima jie gyveno gana darniai. Žinojo, kad K. tėvai dovanojo pinigus įsigyti butą Dauguose, kurį patys remontavo, apsikalė dailylentėm, apsistatė padovanotais baldais, įsivedė vandentiekį, tam skolinosi pinigus. Visada gyveno kukliai. Šeimoje nuolat dirbo V. - lentpjūvėje, K. dirbo epizodiškai. Padėjo jiems V. mama, pardavusi savo tėvų turtą, pinigus padalino. Žinojo, kad K. buvo siūlyta dirbti darbus. V. sakydavo, kad K. sunku dirbti, galiausiai pasakė, kad neva ji rūpinasi namų ruoša, o jau vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą. V. jai duodavo pinigų, girdėjo K. kalbant, kad yra pasitaupiusi pinigų. Apie paskolas ir skolas nežino, anksčiau buvo SNORO paskola, ėmė butui įsirengti. Pastebėjo, kad jų tarpusavio nesutarimai prasidėjo, kai V. nupirko K. kompiuterį, vėliau kitą įsigijo sau. Patys kalbėjo, kad susirašinėja su kitais žmonėmis. Santykiai pablogėti galėjo ir dėl sunkios finansinės padėties.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. E., atsakovo dukterėčia parodė, kad daugiausia bendraudavo su dėde V., su K. mažai, jie lankydavosi pas močiutę, bendrai gerdavo kavą. Dėdė dirbo, tai ne visada ateidavo, kartais K. viena lankydavosi. Dėdė nupirko K. kompiuterį, tada nustojo lankytis, paskutinį kartą galėjo būti prieš puse metų. K. nedirbo. Anksčiau buvo dirbusi mokykloje valytoja, tai kažkiek buvo gavusi pinigų. Dėdė vienas dirbo šeimoje. Buvo atvejis, kai K. ėjo darbintis į Maximą (duomenys neskelbtini), siuntė Darbo birža, direktorė klausinėjo apie ją. Neįsidarbino, kadangi kitos darbuotojos direktorei paaiškino apie K. nepastovumą neva galimą nuolatinį sirgimą ir nedarbingumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 173. Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartys, priimtos 2007 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Ieškovės paaiškinimais nuo 2016 m. atsakovas bendrauja su kita moterimi, nuo 2017 m. atsakovas slepia pinigines lėšas, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2018 m. kovo mėn., faktiškai gyvena skyrium (skirtinguose kambariuose), ieškinys teisme pareikštas 2018 m. birželio 12 d.. Esminė santuokos iširimo priežastį įvardija atsakovo netinkamą sutuoktinio pareigų vykdymą – neištikimybę. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl bendravimo su kita moterimi, tačiau nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Atsakovo susirašinėjimas, artimų santykių palaikymas su kita moterimi, juolab, galimas bendros ateities planavimas, finansinės paramos skyrimas neabejotinai atitinka esminių savo sutuoktinės lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos ir visapusiško rūpinimosi šeimos interesais pareigų pažeidimą (CK 3.26–3.30 straipsniai), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas preziumuoti atsakovo kaltę. Pažymėtina, kad pripažįstant vieną iš sutuoktinių kaltu dėl santuokos iširimo, būtina nustatyti tiek santuokos iširimą lėmusias priežastis, tiek įvertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Teismo vertinimu, faktinį šalių santuokos iširimą lėmė bendro gyvenimo metu ilgainiui atsiradęs skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nepakankama pagarba vienas kitam, santykių pablogėjimo metu nenoras dėti pastangas, ieškoti sutarimo ir kompromiso, kad būtų išsaugota šeima, ko pasėkoje galėjo susiklostyti atsakovo artimi santykiai su kita moterimi. Esminė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų absoliuti kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, negalėjimas ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys ilgainiui tapo nelojalios ir nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie tarpusavio visapusiškų poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, neberėmė vienas kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – „S.“, „S.“. Atsakovas prieštaravimų dėl to nereiškė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl paliekamos santuokinės pavardės –„S.“, „S.“ (CK 3.31, 3.69 straipsniai).

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas reiškė ieškovei pretenzijas dėl santuokos metu teikto išlaikymo, akcentuodamas ieškovės nenorą dirbti ir prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškė, išlaikymo fakto neįrodinėjo. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių bylose teismo aktyvumas nėra absoliutus, todėl detaliau nepasisako.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti sudarytas turto balansas, nustatomas bendras sutuoktinų turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vardu kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė registruoti nekilnojamieji daiktai - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2005 m. birželio 23 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 6370. Ieškovė prašo butą laikyti asmenine nuosavybe, atsakovas – vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir priteisti kiekvienam po ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indelio sukuriant daiktą, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis laikantis, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vienos sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė aplinkybes, dėl buto ir 1/3 dalies ūkinio pastato įgijimo asmeninės nuosavybės teise, įrodinėjo tuo, kad įgijimui naudojo asmenines lėšas, gautas kaip dovaną iš artimų giminaičių –motinos B. B. ir jos sutuoktinio N. B., be kita ko, faktu, kad iš esmės butu rūpinosi ir prižiūrėjo, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir mokėjo mokesčius.

Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, kad pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-365/2011).

Ginčo turtas – butas, įgytas 2005 m. birželio 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Byloje esanti pirkimo pardavimo sutarties 6.2 punktas patvirtina, kad turtas įgytas sutuoktinių K. S. ir V. S. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Vien tai, kad V. S. asmeniškai nedalyvavo sudarant pirkimo pardavimo sandorį, nėra pakankama pripažinti jo valios nebuvimą ar pasyvų atsisakymą nuo turto, be kita ko, sutikimą K. S. įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta ieškovės valia – butą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Buto pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Ieškovės įvardyta aplinkybė – įstatymų nežinojimas ir/ar nesupratimas, dėl sutarties 6.2 punkto, nepaneigia sutarties sąlygų turinio ginčo aspektu.

Ginčo dėl to, kad butas buvo įgytas už ieškovės giminaičių dovanotas lėšas, nėra. Ieškovė įrodinėjo, kad pinigai jai buvo dovanoti asmeninės nuosavybės teise. Byloje esantis B. B. – ieškovės mamos, aktualaus laikotarpiu momentinis banko sąskaitos išrašas patvirtina 5 000 Lt nuėmimo faktą. Rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Abejonių, kad ieškovės giminaičiai galėjo turėti daugiau piniginių lėšų, nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti šalių artimi giminaičiai patvirtino pinigų dovanojimo faktą. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu nei ieškovės motinos sutuoktinis N. B. (laikas 52:34 iki 1:14:00), nei ieškovės sesuo R. D. (laikas apie 1:14:00 iki 1:30:41) kalbėdami apie buto įsigijimo aplinkybes negalėjo paaiškinti ar pinigai buvo dovanoti vienai K., ar šeimai. Akivaizdu, kad nesant aiškios valios dovanoti pinigus vien tik ieškovei, juolab, ieškovei pirkimo pardavimo metu butą įgyti asmeninės nuosavybės teise, pripažintina, kad dovanotos lėšos buvo skirtos būtent šeimos poreikiams tenkinti, t. y. įgyti nuosavą gyvenamą plotą.

Bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyti teiginiai ir pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė, kaip galima vienintelė savininkė, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir mokėjo komunalinius mokesčius. Įstatymai įtvirtina pareigą sutuoktiniams turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu, atitinkamomis sąlygoms atskiras sutuoktinio sutikimas nėra būtinas (CK 3.92 straipsnio 1, 2 dalys). Bendraturčiams įtvirtintos vienodos teises į bendro turto duodamas pajamas, be kita ko, pareigos atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, be kita ko, solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu nėra susitarta kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priežiūros ir teikiamų paslaugų sudaro vienas iš sutuoktinių, atitinka teisinį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo reglamentavimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ieškovė rūpinosi buitiniais klausimas (namų ruoša, maisto gaminimu, mokesčių mokėjimu ir pan.), juolab, atsakovas nurodė, kad ieškovei duodavo kiekvieną mėnesį pinigų apmokėti mokesčiams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė neturėjo nuolatinių pajamų, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 23 d. (buto įgijimas) iki 2018 m. birželio 12 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), dirbo epizodiškai, dalis pajamų gauta iš byloje liudytojais apklaustų asmenų – N. B., R. D. (t. 2 b. l. 45-47), atsakovo nuolatinę darbinę veiklą patvirtina SODROS duomenų bazės išrašas (t. 2 b. l. 62-102). Ieškovė galėjo mokėti mokesčius tiek asmeninėmis lėšomis, tiek bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis. Vertinant ginčo turto teisinį rėžimą, mokesčiams skirtų pajamų kilmė (ar asmeniniai, ar bendri) teisiškai nėra reikšminga aplinkybė. Bendraturčių prievolių vykdymas nesukuria jokių teisinių prielaidų transformuotis bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei į asmeninę. Akivaizdu, kad mokant mokesčius ieškovės asmeninių lėšų naudojimas atitiko šeimos poreikių tenkinimą (CK 3.87, 3.89, 3.90, 3.92 straipsniai).

Nurodyti teisiniai argumentai bei bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, paneigia ieškovės argumentus dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Pagal ieškovės reikalavimus nepripažinus buto asmenine nuosavybe, nespręstinas klausimas dėl kompensacijos už vieno iš sutuoktinių turto pagerinimą priteisimo (CK 3.98 straipsnis).

Nutraukiant šalių santuoką privalu spręsti klausimą dėl jo padalijimo (CK 3.59 straipsnis). Teismas šeimos bylose, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuoti galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato viena skito atžvilgiu ar kreditorių sąskaita. Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė, nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima. Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo būdo, pirmiausia atsižvelgiam į sutuoktinių pageidavimus, nesant sutarimo, santuokinio turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinant aplinkybes dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir turto dalijimo natūra principą pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Dalintinas turtas – dviejų kambarių butas iš esmės nėra nedalus daiktas, tačiau galima naudotis atskirais kambariais, kitomis patalpomis naudotis bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad nors šalių tarpusavio santykiai nėra geranoriški, negalima daryti išvados, kad sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai, todėl pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus šalių pajamas, galimybę vienam iš sutuoktinių priteisti butą natūrą, kitam – kompensaciją, nėra objektyviai įmanoma. Byloje esantys duomenys apie šalių pajamas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nė vienas iš sutuoktinių turimos pajamos yra pakankamos realiai mokėti kompensaciją. Pažymėtina, kad ieškovė naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymėtina, kad negalėjimas vykdyti sprendimo priteisti kompensaciją, automatiškai sąlygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimą į ginčo butą. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto (CPK 185 straipsnis). Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagal CK 3.123 straipsnį nenustatyta.

Ginčo tarp šalių dėl kilnojamųjų daiktų nekilo. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pasidalino geranoriškai pagal faktinį naudojimąsi santuokos metu atsakovo vardu įgytus nešiojamuosius kompiuterius, ieškovei – K. S. kompiuterį Dell, gamintojo kodas 105326, gamyklinis Nr. 6SQ1402, atsakovui – V. S. kompiuterį HP 15-ac001na, gamintojo kodas 9353696, gamyklinis Nr. CND5268D41.

Dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi. Atsakovas turi galiojantį kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2018 m. vasario 8 d. sandorį Nr. 2 (t. 2 b. 17-23, 32). Pagal 2016 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimai bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti, prievolė baigėsi. Ginčo tarp šalių, kad kreditas pagal 2018 m. vasario 8 d. sutartį buvo paimtas ir naudotas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, nekilo. Ieškiniu prašoma pripažinti atsakovo asmenine prievole, atsakovas neprieštaravo Trečiasis asmuo UAB „General Financing“ nesutiko, kad prievolė po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole, kadangi sandoris sudarytas santuokos metu, ieškovė žinojo ir sutiko būti vertinama kartu svarstant vartojimo kredito išdavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2018 m. vasario 8 d. vartojimo kredito paėmimo tikslą realus panaudojimas buvo ne šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui, pripažinimas solidariąja sutuoktinių prievole, teismo vertinimu, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, todėl pripažintina atsakovo asmenine prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnis).

Byloje nenustatyta ir šalys nenurodė, kad turi kitų (asmeninių ar bendrų) prievolių kreditoriams.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 83,33 proc. ((100 proc. + 50 proc. + 100 proc.)/3).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 243,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (20,55 Eur +100,55 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur už ieškinio parengimą). Ieškovei priteistina iš atsakovo 202,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (243,55 Eur x 83,33 proc). Bylos nagrinėjimo metu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (2018 m. gruodžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-6004-22059 7 punktas). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje pagal 2019 m. vasario 25 d. pažymą Nr. NTP-7-1281 sudarė 265,20 Eur. Pagal pateiktą paskaičiavimą, bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose, rengtus procesinius dokumentus, įvertinus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžius, pagrindo abejoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo pagrįstumu nėra. Pagal ieškovės tenkintus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybės naudai priteisina 220,99 Eur (265,20 Eur x 83,33 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 5,71 Eur. Ieškovė atleista nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų dalyje atlyginamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 4,75 Eur (5,71 Eur x 83,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp K. S. (a. k(duomenys neskelbtini) ir V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 173), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S..

Priteisti ieškovei K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti atsakovo V. S. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2018 m. vasario 8 d. kredito sutartį Nr. 2 dėl 2 000 Eur vartojimo kredito.

Priteisti ieškovei K. S. (a. k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S.(a. k. (duomenys neskelbtini)) 202,95 Eur (du šimtus du eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4,75 Eur (keturis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 220,99 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 99 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.