Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-522-924/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: 2A-522-924/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00419-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida Ir Ko“
Atsakovas: M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro

Kategorijos

2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
2.6.6.2Įskaitymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. 2A-522-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00419-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.11.1; 2.6.8.11.3; 2.6.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida Ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko” patikslintą ieškinį atsakovams M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarei R. S., A. P., R. P., notarės draudikui AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, bei atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrida ir Ko”, trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarei R. S. dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ingrida ir Ko” kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti 2019 m. balandžio 5 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1889 negaliojančia nuo sudarymo momento dėl 14839/89039 pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui M. M. už 2000 Eur, kartu panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimus - 2019 m. kovo 4 d. sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. 3ST-15-(14.3.5.), 2019 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3SŽN-182-(14.3.55), 2019 m. balandžio 29 d. įsakymą dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3VĮ-345- (14.3.2), atitinkamai ir įrašus NTR; 2) taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Ingrida ir ko“ nuosavybėn 14839/89039 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovo „Ingrida ir ko“ atsakovo M. M. naudai – 2000 Eur, sumokėtų sudarant 2019-04-05 pirkimo pardavimo sutarti Nr. 1889 per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ji tik 2019 m. gegužės 24 d. išsiėmusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (toliau - NTR CDBI) pastebėjo, kad ieškovės vardu nėra likusio registruoto turto, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, t. y. 59,09 kv. m. Patikrinusi pirkimo - pardavimo sutartį ieškovė pastebėjo, kad sutarties 2.1. punkte įrašyta, jog ji pardavė 14839/89039 pastato ((duomenys neskelbtini)) dalis, vietoj sutartų 8930/89039. Toks įrašas neatitiko tikrovės, buvo padaryta grubi klaida, kadangi su atsakovu M. M. buvo susitarta dėl žymiai mažesnės pastato dalies, t. y. ne 148,39 kv.m. pirkimo - pardavimo, o dėl – 89,30 kv. m. Tikrąją sudarytos sutarties šalių valią įrodo eilė aplinkybių ir rašytinių dokumentų, o būtent: 1) pačios 2019-04-05 notarinės sutarties Nr. 1889 2.3. punktas, kuriame nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius neprieštarauja ir sutinka, kad pardavėjas - ieškovas perleistų 0.2557 ha ploto žemės sklypo dalies (bendrame 0.8907 ha plote) valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/98-005 (2018-02-23 susitarimo Nr. 3SŽN-37-(14.3.55), 2018-04-09 susitarimo Nr. 3SŽN-67-(14.3.55) redakcija), dalies 0,0238 ha, nuomos teisę, reikalingą perleidžiamo pastato - sandėlio daliai, t. y. 89,3 kv. m. eksploatavimui (pagrindas: 2019-03-04 NŽT Varėnos skyriaus išduotas sutikimas Nr. 3ST-15-(14.3.5.); 2) Alytaus 2-ajam notarų biurui pateiktas ieškovo 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame akcininkė I. V. nusprendė parduoti turto dalį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 89,30 kv.m. už 2000 Eur; 3) Alytaus 2-ajam notarų biurui pateiktas NŽT Varėnos skyriaus sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę (2019-03-04 Nr. 3ST-15-(14.3.5.)), kuriame taip pat nurodyta, kad parduodamo pastato dalis tėra 89,30 kv.m. Pažymėjo, jog notarė R. S., tvirtinusi minėtą sutartį, 2020-05-2 teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019-04-05 notarės patvirtintoje sutartyje nėra padarytos rašytinės klaidos ar apsirikimo, o notarinė sutartis pasirašyta UAB „Ingrida ir ko“ atstovui žinant ir suprantant, kad parduoda 14839/89039 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad tą žinojo ir atsakovas. Ieškovės teigimu, notarė, tvirtindama sutartį privalėjo įsitikinti, ar jai sudaryti yra tinkamai išreikšta šalių valia ar pakanka duomenų sudaryti minėtą sutarti - būtent nurodytai pastato daliai. Akivaizdu, kad notarė R. S. patvirtino sutartį, neatsižvelgdama į pateikus dokumentus ir šalių valią parduoti daug mažesnę pastato dalį - t. y. 89.30 kv. m pastato ploto už 2000 Eur. Notarė nevertino ir nekreipė dėmesio į NŽT sutikimą, kuriame nurodyta, kad parduodamo pastato dalis tik 89,30 kv.m. Teigia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas 2019-04-05 sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. 2019-04-05 sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir CK 6.396 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018 dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-05 buvo parduodama plane pažymėta 2fg pastato dalies dalis, t. y. 89.30 kv. m., todėl notarinėje sutartyje turėjo būti tiksliai pažymėta, kurios pastato dalies dalis buvo parduodama. Paaiškinta, kad prie sudarytos notarinė sutarties turėjo būti pridėtas žemės sklypo planas su pavaizduota parduodamo pastato dalimi, kaip neatskiriama sutarties dalis. Ieškovė sutiktų su taikos sutarties sudarymu, jei atsakovas M. M. sutiktų su MB „Alytaus geodezija“ 2019-12-04 parengtu žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos plano projektu M 1:500 (plotas 8907 kv.m.), nustatant ir sutariant, kad notarinėje sutartyje darant pakeitimus būtų apartas ir valstybinės žemės nuomos klausimas, atsakovui priskiriant naudotis žemės sklypo, kurio plotas 8907 kv. m. dalį plane pažymėtą indeksu F, iš viso 90 kv. m. ploto. Taip pat jei atsakovė NŽT sutiktų su atitinkamais pakeitimais savo sprendimuose, t. y. mažinant atsakovui M. M. nuomos teise perleistą naudoti valstybinės žemės sklypo plotą, pagal pateiktą MB „Alytaus geodezija“ naudojimosi tvarkos planą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. M. 2020-07-09 atsiliepimu į ieškinį teismo prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl 2019-04-05 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1889, tarp šalių ginčo nėra, kad šalys buvo susitarę parduoti ir pirkti būtent 89,30 kv. m dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė parduos atsakovui 89,30 kv.m., t. y. 8930/89039 dalį pastato-sandėlio, plane žymimo 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sudarant notarinį sandorį buvo padaryta grubi klaida, dėl ko perleista buvo daugiau, negu šalys susitarė. Konfliktai vykstantys tarp ieškovės atstovo V. V. ir atsakovo M. M. dėl naudojimosi žemės sklypu, patvirtina, kad ieškovės atstovas V. V., pats nerūpestingai veikė sandorio sudarymo metu, dabar siekia pripažinti visą sandorį negaliojančiu, nes jis kaip fizinis asmuo yra nepatenkintas susiklosčiusiais santykiais tiek dėl pastato, tiek dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir visiškai neatsižvelgia į tai, kad tikroji ieškovės valia, išreikšta UAB „Ingrida ir Ko“ 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1, sudaryti sandorį dėl 89,3 kv. m. pastato pardavimo už 2000,00 Eur, nėra niekaip paneigta. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų yra akivaizdu, kad siekiama ne išspręsti problemą ir patikslinti notarinį sandorį tokiu būdu, kad jis atitiktų šalių valią, o piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiama visai kitų tikslų – sandorio naikinimo visa apimtimi, kad pakenkti atsakovui M. M., sukelti jam neigiamas pasekmes, finansinius nuostolius, nes į įsigytas patalpas M. M. yra investavęs lėšas, dėl ko panaikinus sandorį visa apimtimi patirtų žalą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad notarinėje sutartyje turėjo būti tiksliai nurodyta, kad parduodama priestato 2f1g dalis. Ieškovė teigia, kad sutartyje neteisingai nurodoma, kad parduodama plane pažymėto 4F1g pastato dalis. Su tokiais ieškovės teiginiais atsakovas M. M. nesutinka, nes: 1) pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4F1g priestatai 1f1g ir 2f1g, stoginė 3f1g nėra atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, neturi savo atskirų unikalių numerių ir negali būti pardavinėjami atskirai, jie yra pagrindinio pastato 4F1g dalimi, tai matyti tiek iš NTR Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, 1A formos; 2) pati ieškovė pateikė 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad nutarta parduoti nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 89,3 kv.m už 2000 Eur. Jokie priestatai, jų dalys protokole neįvardinti, aiškiai nurodytas parduodamo objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o toks numeris suteiktas pastatui 4F1g; 3) ieškovė 2019-02-21 prašyme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį) reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti nurodė, kad perleidžia 89,3 m² pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokie priestatai, jų dalys nenurodyti. Ieškovė 2019-02-21 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, prašydama išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį) reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti. Prašyme nurodė, kad žemės sklypo dalis reikalinga perleidžiamam pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 89,3 kv.m. eksploatuoti. Kartu su prašymu pateikė 2019-02-18 MB „Alytaus geodezija“ rengtą žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad atsakovui M. M. priskiriamas naudojimui plotas B (1698 kv.m., pagal ankstesnę sutartį) ir F – 238 kv.m. Ieškovė parašu yra suderinusi šį planą, t. y. planas ir ta aplinkybė, kad atsakovui M. M. perleidžiama nuomos teisė į 0,0238 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį visiškai atitiko ieškovės valią, interesus. Atsakovas M. M. priėmė sprendimą įsigyti 89,3 kv.m. dalį pastato, tik aiškiai susitarus su ieškove kokia žemės sklypo dalis bus išnuomojama atsakovui įsigyjamos pastato dalies eksploatacijai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad ieškovė teigia, kad atsakovui turėjo būti išnuomota mažesnė žemės sklypo dalis, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 89,30 kv.m. dalies eksploatacijai, ieškovės teigimu tai turėtų būti 0,0090 ha žemės sklypo dalis, tačiau kokiais kriterijais ieškovė remiasi nustatydama tokią dalį yra neaišku. Taip pat ieškovė nepaaiškina, kodėl iš pradžių jos interesus visiškai atitiko ta aplinkybė, kad atsakovui pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 89,30 kv.m. dalies eksploatacijai, būtų išnuomota 0,0238 ha dalis žemės sklypo, o dabar jau nebeatitinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo pateiktame 2020-04-10 žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, pastato 3B1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 16,35 kv.m., eksploatacijai ieškovės iniciatyva išnuomota 0,0832 ha. Pagal ieškovės prašymą ir pateiktus dokumentus Skyrius 2019-03-04 išdavė ieškovei sutikimą Nr. 3ST-15-(14.3.5.) perleisti 0,2557 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (bendrame 0,8907 ha plote), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/98-055( 2018-02-23 susitarimo Nr. 3SŽN-37-(14.3.55.), 2018-04-09 susitarimo Nr. 3SŽN-67-(14.3.55.) redakcija) dalies - 0,0238 ha, nuomos teisę, reikalingą perleidžiamo pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, t.y. 89,3 kv.m eksploatuoti. Ieškovė šio sutikimo neginčijo, su juo sutiko, pati sutikimą pateikė notarei sudarant 2019-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1889, ir nenurodo jokių paaiškinimų, kodėl dabar kardinaliai keičia savo poziciją ir kaip tai pažeidžia ieškovės ir atsakovo tikrąją valią dėl parduodamos pastato dalies ir išnuomojamos žemės sklypo dalies dydžių. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sklypo dalis pažymėta indeksu F negalėjo būti išnuomota atsakovui M. M., nes nėra pavaizduota jokio pastato, o žemė išnuomojama pastatų eksploatacijai. Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje F raide yra dalis pastato 4F1g priestato 2f1g ir stoginė 3f1g, tai matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir 1997 metų žemės sklypo plano. Būtent ieškovė yra 2019-02-18 žemės sklypo plano rengimo iniciatorė, yra pasirašiusi šiame žemės sklypo plane. Ta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo klaidingai nurodyta parduodama pastato dalis, ir abi šalys tai pripažįsta, nėra pagrindas naikinti Skyriaus sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, kuris atitiko šalių interesus, tarpusavio susitarimus, poziciją dėl teisės nuomotis atitinkamą žemės sklypo plotą patvirtinant parašais 2019-02-18 žemės sklypo plane.

Šalies argumentai

4. Atsakovas M. M. pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: ištaisyti 2019-04-05 pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio reg. Nr. 1889 2.1 p. padarytą rašymo apsirikimo klaidą - vietoje „14839/89039“ įrašyti „8903/89039“ ir visą 2.1 p. išdėstyti: „Pardavėjas per atstovą parduoda, o Pirkėjas asmeninės nuosavybės teise (2019-04-05 GTR išrašas) perka 8930/89039 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamo - Daiktas.“; taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė parduos atsakovui 89,30 kv. m, t.y. 8930/89039 dalį pastato-sandėlio, plane žymimo 4Flg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalių valia dėl to, kokia dalis pastato yra perleidžiama, buvo aiški, ginčo dėl to nebuvo ir nėra. 2019-04-05 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1889, 2 punkte neteisingai nurodyta, kad perleidžiama pastato dalis - 14839/89039, vietoje 8903/89039. Tai yra rašymo apsirikimo klaida, dėl ko pats sandoris nėra laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, niekiniu ir negaliojančiu, nes yra visos galimybės be teismo ištaisyti padarytą pirkimo-pardavimo sandoryje klaidą, abiem šalims kreipiantis į notarą. Formaliai pagal dokumentus atsakovas yra didesnės, negu įsigijo, apmokėjo, faktiškai naudoja ir prižiūri, dalies savininku. Be to, pastatu ir toliau naudojasi ieškovė, kuri laiko save 5909/89039 pastato dalies savininke, nors formaliai tokios teisės neturi.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Ingrida ir Ko” 2019-12-13 atsiliepimu į priešieškinį prašė: atsakovo M. M. priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas M. M. nurodo netikslias ir neišsamias aplinkybes, siekdamas sau naudos nuslepia pagrindines priežastis, kodėl pirkimo - pardavimo sutartis 2019-11-15 ir nebuvo pakeista abipusiu sutarimu, pačiam atsakovui M. M. laikantis kategoriškos pozicijos, nesutikdamas sumažinti ir sutartyje aptarti valstybinės žemės sklypo nuomos pakeitimus. Nors nuo pat sutarties sudarymo dienos jam buvo žinoma, kad per suklydimą atsakovas NŽT jam perleido nuomos teisę į per didelį nuomotiną sklypo plotą. Ieškovė iš dalies galėtų sutikti su atsakovu M. M., kad nėra ginčo dėl to kokia pastato - sandėlio dalis buvo ir yra perleidžiama, nes pats atsakovas sutinka, kad ieškinyje nurodytos ir tikrąją šalių valią atitinkančio pastato - sandėlio dalys turi būtų atitaisytos. Visgi atsakovas M. M. teikdamas priešieškinį nuslepia ir visiškai neaptaria, jau teismo posėdyje kelto klausimo ir dėl valstybinės žemės nuomos sutarties taisymo klausimo iš esmės atsakovui M. M. išnuomojus didesnį žemės sklypo plotą, nei yra reikalingas jo turimoms pastato dalims eksploatuoti. Tikėtina, kad atsakovas M. M. jau po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo žinojo, kad sutartyje įsivėlė klaida ir jam per klaidą buvo perleista didesnė pastato dalis, nei buvo sutarta prieš sudarant sutartį. Tokia prielaida darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovo 2019-02-21 Prašyme išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę <...> Nr. 21 ir NŽT 2019-03-04 Sutikime Nr. 3ST-15-( 14.3.5.) perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, buvo aiškiai nurodyta, kad duodamas sutikimas perleisti nuomos teisę į 0,2557 ha sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrame 0,8907 ha plote, reikalingą tik 89,3 kv. m. ploto pastato eksploatacijai. Tik 2019-04-05 sudarius pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas M. M. iškart kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių ir sudarė 2019-04-29 Susitarimą dėl 1998-12-30 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N38/98/055 pakeitimo ir nurodė klaidingai perleistas statinio dalis. Tuo pagrindu NŽT Varėnos skyrius priėmė 2019-04-29 įsakymą Nr. 3VĮ-345- (14.3.2.) su blogai paskaičiuotomis išnuomotino valstybinio žemės sklypo dalimis. Akivaizdu, kad kreipdamasis į NŽT atsakovas M. M., žinodamas tikrąsias dalis, turėjo pastebėti, kad pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos kitos dalys. Tačiau kreipęsis į teritorinį NŽT skyrių, nurodė tas dalis, kurios pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodytos, kaip teigia pat atsakovas M. M. „per rašymo suklydimą“ . Ieškovės manymu atsakovas M. M. pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, dar prieš NŽT teritorinio skyriaus įsakymo pagrindu jam perleidžiant valstybinės žemės nuomos teisę siekdamas ištaisyti klaidą, neinformavo ieškovės ir taip pat elgėsi savanaudiškai, nesąžiningai. Ieškovė su atsakovo M. M. reikalavimais sutinka tik iš dalies, iš esmės abiem šalims sutariant, tik dėl vieno klausimo, t. y. 2019-04-05 pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimo.

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovas V. V. 2020-05-24 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad notarė R. S. sudarė notarinę sutartį ir ją pasirašė pažeisdama įstatymus, kadangi nebuvo nei pardavėjo nei pirkėjo tokios valios. Nekreipė dėmesio ir į Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad parduodama pastato dalis yra 89,30 kv.m. Tai reiškia, kad neturėjo NŽT sutikimo perleisti žemės sklypo dalį 0,0238 reikalingą pastato 148,39 kv.m. eksploatacijai. Kadangi notarė R. S., žinodama koks pastato plotas įrašytas sutartyje pasirašė notarinę sutartį. Teismo posėdžio metu tapo aišku, kad notarė R. S. pasirašydama sutartį žinojo, kad sutartyje yra įrašyta 14839/89039 pastato dalis. Tai reiškia, kad notarė tokią sutartį pasirašė sąmoningai. Todėl mano, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos ir toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

Atsiliepimas

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020-01-23 atsiliepimu į 2020-01-10 patikslintą ieškinį teismo prašė ieškovės UAB „Ingrida ir Ko“ patikslintą ieškinį dalyje dėl NŽT Varėnos skyriaus sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019-04-05 Sutarties 2.1. papunktyje numatyta, kad M. M. įsigijo 14839/89039 dalis sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties 2.3. papunktyje nurodyta, kad naujasis savininkas turės kreiptis per 1 mėnesį į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomos teisės perleidimo į 0,0238 ha sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Sutartį šalys pasirašė ir taip patvirtino, kad sutartyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jie su jomis sutinka. Tai, kad sutarties šalys iš pradžių susitarė dėl vieno parduodamo pastato ploto, o pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė kitą plotą yra jų susitarimo reikalas. Nacionalinė žemės tarnyba tokiu atveju įvertina, ar padidėjus sklypo daliai bus užtikrinamas jos tinkamas naudojimas, nekeičiant perleidžiamos sklypo dalies. Aplinkybė, kad buvo parduota didesnė pastato - sandėlio dalis, Varėnos skyriui tapo žinoma tik M. M. 2019-04-23 pateikus prašymą bei pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, tačiau NŽT nesikiša į kitiems asmenims nuosavybės teisę priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos reglamentuoja sklypo nuomą ar pardavimą, o jau sudarytos sutarties nuomos teisės perleidimą reglamentuoja Taisyklių 45 punktas. Tad ieškovės teiginys, kad išnuomojus M. M. 0,0238 ha sklypo dalį buvo pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė dėl sutikimo keitimo ar naujo sutikimo išdavimo į Varėnos skyrių nesikreipė, taip pat naujai parengto plano nepateikė. Varėnos skyrius nustatė, kad visas sandėlio plotas yra 890,39 kv. m. 17800/89039 dalys šio sandėlio 2018 m. perleistos A.P. ir R.P., o 56400/89039 dalys - M. M.. 2018-04-29 susitarimu Nr. 3SŽN- 182-(14.3.55) M. M. buvo perleista nuomos teisė į sklypo dalį, reikalingą perleistai pastato daliai eksploatuoti: į 0,1698 ha (Plane pažymėta B), A.P. ir R.P. - į 0,4652 ha. 2019 metais M. M. perleista likusi dalis sandėlio, t. y. 14839/89039 dalys. Nurodė, kad NŽT Varėnos skyrius įvertino ir tą aplinkybę, kad tiek ieškovė, tiek M. M. išreiškė savo valią perleisti/išsinuomoti būtent 0,0238 ha sklypo dalį. Visų pirma, tą patvirtina ieškovės parengtas Planas, kurį abi šalys pasirašė. Antra, ieškovė nesikreipė dėl Varėnos skyriaus išduoto sutikimo keitimo ar naujo išdavimo, neparengė naujo plano, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad neprieštaravo Plane nustatytam plotui. Trečia, šalys pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad su visomis sutarties sąlygomis sutinka, o viena iš sąlygų - kreiptis M. M. dėl 0,0238 ha ploto nuomos (Sutarties 2.3. papunktis). Ketvirta, M. M. pasirašė susitarimą Nr. 3SŽN- 182-(14.3.55.), kuriuo jam išnuomota 0,0238 ha sklypo dalis, taip patvirtindamas, kad tokia dalis užtikrina tinkamą sandėlio dalies eksploataciją. Atsakovė nurodo, kad įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes ir nustačius, kad perleidžiama sklypo dalis užtikrina sandėlio dalies tinkamą naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, kad savininkui patogu naudotis žemės sklypu, be to, sklypo dalis yra taisyklingos formos, vientisa, M. M. prašymas buvo patenkintas - jam išnuomota sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis - 0,0238 ha (2019-04-29 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 3VĮ-345- (14.3.2.) bei 2019-04-29 susitarimu Nr. 3SŽN-182-(14.3.55.)). Ta aplinkybė, jog prašyme ir sutikime nurodyta, kad ieškovė perleidžia 89,3 m², o iš tiesų perleistos 14839/89039 sklypo dalys, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus sutikimą ir įsakymą bei susitarimą. Pažymi, kad Varėnos skyrius išnuomojo tokį plotą, kuris nurodytas sutikime ir Plane (dėl kurio ieškovė su M. M. susitarė); Varėnos skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, nustatė, kad perleidžiama sklypo dalis užtikrina sandėlio dalies tinkamą naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

8. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) (notarės profesinės civilinės atsakomybės draudikas) 2020-10-22 atsiliepime į patikslintą ieškinį teismo prašė ieškovės UAB „Ingrida ir Ko“ patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo M. M. priešieškinį patenkinti, prašė priteisti trečiojo asmens, AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog sudarant Sutartį dėl galimai įvykusio rašymo apsirikimo Sutarties 2.1. punkte buvo neteisingai nurodyta ieškovės atsakovui M. M. perleidžiama sandėlio dalis, t. y. vietoj šalių sutartų 8930/89039 dalių, buvo nurodytos 14839/89039 dalys. Draudiko vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį visa apimtimi negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų kitos sandorio šalies M. M. teises ir teisėtus interesus. Teismui tenkinus tokį ieškovės patikslintą ieškinį M. M. netektų nuosavybės teisės ne tik į nepagrįstai įgytas 5936/89039 dalis sandėlio, tačiau ir į teisėtai įgytas 8930/89039 dalis. Rašymo apsirikimas nagrinėjamu atveju galėjo (ir vis dar gali) būti ištaisytas šalims pasirašant papildomą susitarimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų tenkinti atsakovo priešieškinį dėl Sutarties pakeitimo, tai sprendžiant ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio tenkinimo klausimą, akivaizdu, jog jis galėtų būti tenkintas tik iš dalies, t. y. Sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia tik dalyje dėl 5936/89039 sandėlio dalių atsakovui M. M. perleidimo, o likusioje dalyje dėl 8930/89039 sandėlio dalių perleidimo turi likti galiojanti. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad šalys susitarė tik dėl 8930/89039 sandėlio dalių perleidimo, o dėl papildomų 5909/89039 sandėlio dalių perleidimo nesitarė ir tokios valios neturėjo. Sutartis buvo sudaroma tik dėl 8930/89039 sandėlio dalių perleidimo ir tokioje apimtyje turi likti galioti. Dėl ieškovės reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimus – trečiojo asmens manymu šie reikalavimai, yra nepagrįsi ir atmestini, nepriklausomai nuo to, kaip teismo bus išspręsti šalių reikalavimai dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia bei jos pakeitimo. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (2019 m. vasario 1 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1) patvirtina, kad ieškovės valia buvo perleisti atsakovui M. M. 89,3 kv.m. sandėlio ir žemės nuomos teisę į 0,0238 ha dalį žemės sklypo. Pati ieškovė atsakovui 2019 m. vasario 21 d. pateikė prašymą perleisti nuomos teisę į 0,0238 ha, reikalingą perleidžiamai sandėlio daliai – 89,3 kv. m., eksploatuoti. Atsakovė NŽT 2019 m. kovo 4 d. išdavė ieškovei sutikimą Nr. 3ST-15-(14.3.5.) perleisti 0,2557 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (bendrame 0,8907 ha plote), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/98-055( 2018-02-23 susitarimo Nr. 3SŽN-37-(14.3.55.), 2018 m. balandžio 9 d. susitarimo Nr. 3SŽN-67-(14.3.55.) redakcija) dalies - 0,0238 ha, nuomos teisę, reikalingą perleidžiamo pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, t. y. 89,3 kv.m eksploatuoti. Ieškovė šio sutikimo neginčijo, su juo sutiko, pati sutikimą pateikė notarei sudarant Sutartį, ir iš esmės nenurodo jokių paaiškinimų, kodėl dabar kardinaliai keičia savo poziciją ir kaip tai pažeidžia ieškovės ir atsakovo M. M. tikrąją valią dėl parduodamos pastato dalies ir išnuomojamos žemės sklypo dalies dydžių.

9. Trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. 2020-07-10 atsiliepime į patikslintą ieškinį teismo prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atvykęs į notaro biurą UAB „Ingrida ir ko“ atstovas V. V., turėdamas itin platų įgaliojimą disponuoti visu įmonės turtu išreiškė valią parduoti visą įmonei nuosavybės teise priklausančią, ankstesnėmis sutartimis neparduotą dalį pastato - sandėlio 4Flg. Šalims sutarus ir pripažinus, kad įvyko esminis suklydimas ir kad tarp šalių buvo susitarimas tik dėl 89,3 kv.m. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2019 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, buvo paskirtas laikas - 2019 m. lapkričio 15 d. 10.00 val. Alytaus m. 2-ojo notaro biure sutarties šalims atvykti pasirašyti susitarimo pakeisti 2019 m. balandžio 5 d. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. 1889, pasirašymui. Šalys į notaro biurą atvyko, tačiau susitarimo pakeisti 2019 m. balandžio 5 d. sutartį, nepasirašė. Notarė nurodė, kad UAB „Ingrida ir Ko“ atstovas V. V. nesutiko pasirašyti susitarimo pakeisti 2019 m. balandžio 5 d. sutartį. Ieškovės atstovas V. V. savo veiksmais siekė ir toliau siekia išspręsti ne dėl esminio suklydimo atsiradusią problemą ir susitarimu patikslinti notarinį sandorį, kad jis atitiktų šalių valią, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko teisingumo vykdymas šiuo atveju pasidaro sudėtingas ir komplikuotas. Teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu pirkimo-pirkimo pardavimo sutartį visa apimtimi nėra, o dėl esminio suklydimo atsiradusi klaida gali būti ištaisyta ir nėra pagrindo naikinti visą sandorį, kad būtų atstatyta šalių valia. Šioje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad sandorių ginčijimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), ieškovas mūsų manymu turėtų pasirinkti kitą adekvatų gynimo būdą - t. y. pasirašytų susitarimą pakeisti 2019 m. balandžio 5 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1889, 2 punkto sąlygas. Pagal UAB „Ingrida ir Ko“ direktorės įgaliojimą V. V. galėjo laisvai savo nuožiūra disponuoti turtu, nesiklausęs akcininko ir kad akcininko sprendimas jam nėra privalomas. Toks platus įgaliojimas sandorio sudarymo metu galėjo turėti įtakos klaidingai nurodant parduodamą dalį, nes V. V. susipažinęs su sutartimi nereiškė pastabų dėl parduodamos dalies dydžio, o pagal jo įgaliojimą parduodama dalis galėjo neatitikti akcininko sprendime nurodytos dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – nusprendė ištaisyti 2019-04-05 pirkimo-pardavimo sutarties notarinio reg. Nr. 1889 2.1 punkte padarytą klaidą - vietoje „14839/89039“ įrašyti „8930/89039“ ir visą sutarties 2.1 punktą išdėstyti nauja redakcija: „Pardavėjas per atstovą parduoda, o Pirkėjas asmeninės nuosavybės teise (2019-04-05 GTR išrašas) perka 8930/89039 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamo – Daiktas.“

11. Dėl klaidos notarinėje sutartyje fakto. Teismas nustatė, jog sutartis 2019-04-05 buvo atspausdinta ir pasirašyta sutartį sudariusių asmenų bei notarės. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutarties šalims buvo sutrukdyta nustatyti sutarties sąlygas, kurios, kaip pareiškė sutarties šalys, buvo suprantamos ir priimtinos, nenustatyta, kad sutarties šalims buvo sutrukdyta susipažinti su sutartimi, ar, kad nebuvo pateiktas sutarties projektas, šalys sutarties sudarymo metu buvo pareiškusios, kad sutartis šalių suprasta dėl turinio. Teismas preziumavo, kad šalys perskaitė 2019-04-05 atspausdintą sutartį, tokią pareigą jos turėjo savo interesų labui. Taip pat nurodė, jog vis dėlto, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, šalys turėjo omeny, kad iš tikrųjų parduoda 8930/89039 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Tarp šalių nėra ginčo, jog sudarant sutartį jos 2.1. punkte buvo neteisingai nurodyta ieškovės atsakovui M. M. perleidžiama sandėlio dalis, t. y. vietoj 8930/89039 dalių, buvo nurodytos 14839/89039 dalys. Šalys bei trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. pripažįsta, kad sutarties 2.1 punktas turi būti taisomas. Bylos ginčo esmė yra ne klaida, o tos klaidos sukeltų teisinių pasekmių sutvarkymo būdas.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu nėra teisiškai svarbu kieno tai buvo padaryta klaida (notarės ar abiejų sutarties šalių ar tik vienos iš jų). Klaida yra esminė, nes nurodytos pastato dalys tiesiogiai apibūdina sutarties dalyką – parduodamą daiktą. Kaip yra nurodžiusi sutartį tvirtinusi notarė: atvykęs į notaro biurą UAB „Ingrida ir ko“ atstovas V. V., turėdamas itin platų įgaliojimą disponuoti visu įmonės turtu išreiškė valią parduoti visą įmonei nuosavybės teise priklausančią, ankstesnėmis sutartimis neparduotą pastato - sandėlio 4Flg dalį. Tuo tarpu ieškovės atstovas yra nurodęs, kad esą notarė R. S. pasirašydama sutartį žinojo, kad sutartyje yra įrašyta 14839/89039 pastato dalis, tai reiškia, kad notarė tokią sutartį pasirašė sąmoningai. Teismas nenustatė, kad klaida sutarties 2.1 punkte buvo padaryta tikslingai ar, kad notarė siekė iškreipti šalių valią. Šalys nenurodė, o ir teismas nežino priežasčių kodėl notarė ar kiti asmenys, kuriems buvo pavesta parengti sutarties projektą (pavyzdžiui notaro biuro darbuotojai) galėjo turėti suinteresuotumą įrašyti klaidingas pastato dalis. Teismas, nesant jokių įrodymų, atmetė ieškovės prielaidas apie galimą sąmoningą klaidingų duomenų įrašymą į sutartį, o klaidą laikė apsirikimu dėl nesėkmingo (nepaisant aplinkybės, kad notarės biurui buvo pateikti NŽT dokumentai ir ieškovės 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1) notarės ir sutarties šalių komunikavimo prieš sudarant sutartį. Nurodė, jog tikėtina, kad šalys aiškiai nenurodė arba klaidingai kokią dalį pastato jie parduoda ir perka, yra pasitvirtinusi aplinkybė, kad šalys prieš pasirašydamos sutartį neperskaitė arba neatidžiai perskaitė sutartį, todėl teismas atmetė bet kokias prielaidas, kad notarė turėjo kokį nors privatų interesą įtvirtinti kitokio turinio sandorį, negu norėjo sutarties šalys. Klaidos teismas nelaikė rašymo apsirikimu, nes skaičiai 8930 ir 14839 nėra panašūs.

13. Dėl klaidos ištaisymo būdo. Teismas sprendė, kad naudojimasis realiomis pastato dalimis nėra nustatytas jokiu rašytiniu dokumentu – notaro ar teismo patvirtinta naudojimosi tvarka, tačiau tai bendraturčiams netrukdo naudotis pastatu, nes yra faktinė konkliudentinių veiksmų pagrindu nusistovėjusi naudojimosi tvarka, dėl kurios ginčo kol kas nėra. Pažymėjo, jog šiuo metu bendraturčiams (šalims, tretiesiems asmenims A. P., R. P.) nėra kliūčių, jeigu yra poreikis, notarine arba teismo tvarka nusistatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką (realiąsias dalis). Tai turi inicijuoti bet kuris iš bendraturčių.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2019-04-05 sutartimi buvo perleistos konkrečia skaitine išraiška nurodytos idealiosios pastato dalys. Teismas to nelaikė sutarties trūkumu ar pagrindu naikinti sandorį, nes pagal įstatymus bei galiojančią teismų praktiką bendroji dalinė nuosavybės teisė (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas. Vertino, jog idealiųjų pastato dalių perleidimas atitiko šalių valią, kaip sutartyje yra patvirtinę sandorio šalys - jų interesų tai nepažeidžia, teismas nenustatė, kad idealiųjų pastato dalių perleidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (nėra žinoma tokia norma, kuri draustų perleisti idealiąsias turto dalis).

15. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas visiškai naikinti 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1889. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti taikomas favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

16. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo atveju yra įmanoma išsaugoti sutartį, tereikia pataisyti jos 2.1 punktą, nes dėl kitų sutarties sąlygų ginčo nėra. Teismas sutarties klaidos ištaisymą šiuo atveju laikė visiškai priimtinu ir adekvačiu teisių gynimo būdu. Be to, nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. 10.00 val. Alytaus m. 2-ojo notaro biure abi sutarties šalys atvyko pasirašyti susitarimo pakeisti 2019 m. balandžio 5 d. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. 1889, tačiau UAB „Ingrida ir Ko“ atstovas V. V. nesutiko pasirašyti susitarimo. Tai rodo, kad ieškovės atstovas V. V., keldamas naujas sutarties sąlygas, ėmėsi veiksmų, prieštaraujančių tikslui ištaisyti esamą klaidą. Teismas vertino, kad nėra jokio teisingo ir protingo pagrindo, kuriuo būtų atšauktas pats nekilnojamojo turto perleidimo-įsigijimo faktas, kai į įsigytas patalpas M. M. nuo 2019 metų yra investavęs lėšas, jas pritaikė savo reikmėms, jomis naudojasi. Pardavėjo persigalvojimas, jam naujai įvertinus sandorio aplinkybes bei su tuo susijęs naujų sąlygų kėlimas negali būti laikomas pagrindu naikinti visą sandorį.

17. Dėl NŽT teisės aktų naikinimo. Teismas sprendė, kad klaida sutarties 2.1 punkte neturėjo įtakos NŽT priimtiems teisės aktams, NŽT ir M. M. 2019-04-29 susitarimo turinio teisėtumui, nes 0,0238 ha žemės sklypo dalis M. M. buvo išnuomota būtent 89,3 kv.m. pastato daliai eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra jokio faktinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimus - 2019 m. kovo 4 d. sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. 3ST-15-(14.3.5.), 2019 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3SŽN-182-(14.3.55) ir 2019 m. balandžio 29 d. įsakymą dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3VĮ-345- (14.3.2).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Atsakovė UAB „Ingrida ir Ko” apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti 2019 m. balandžio 5 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1889, negaliojančia nuo sudarymo momento dėl 14839/89039 pastato, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui, M. M. už 2000 Eur, kartu panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimus - 2019 m. kovo 4 d. sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. 3ST-15-(14.3.5.), 2019 m. balandžio 29 d. susitarimą Dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3SŽN-182~(14.3.55, 2019 m. balandžio 29 d. įsakymą Dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3VĮ-345-(14.3.2), atitinkamai ir įrašus Nekilnojamojo turto registre; 2) taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Ingrida ir ko“ nuosavybėn, 14839/89039 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės UAB „Ingrida ir ko“ , atsakovo M. M. naudai – 2000 Eur, sumokėtų sudarant 2019-04-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1889, per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas; 4) atsakovo M. M. priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad šalys aiškiai nenurodė arba klaidingai nurodė, kokią dalį pastato jos parduoda ir perka, nes yra pasitvirtinusi aplinkybė, kad šalys prieš pasirašydamos sutartį neperskaitė arba neatidžiai perskaitė sutartį.

9.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu, motyvuodamas, kad nėra teisiškai svarbu kieno buvo padaryta klaida (notarės ar abiejų sutarties šalių ar tik vienos iš jų), nors klaidą pripažino esmine, pripažindamas kad sutartyje nurodytos pastato dalys tiesiogiai apibūdina sutarties dalyką - parduodamą daiktą. Visiškai nevertinta, kad notarui dėl jo vykdomos profesinės veiklos yra taikomi didesni atidumo reikalavimai. Nes notarė, tvirtinusi sudaromą sutartį, nepriklausomai nuo šalių „nekomunikavimo“ ar kitų aplinkybių, privalėjo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir atidžiai tikrinti sandorio šalių pateiktus dokumentus sandorio sudarymo metu bei savarankiškai spręsti dėl jų patikimumo ir (ar) pakankamumo teisėtam sandoriui sudaryti.

9.3. Teismo sprendime iškraipomas notarės liudijimas, esą atvykęs į notaro biurą UAB „Ingrida ir ko“ atstovas V. V., turėdamas itin platų įgaliojimą disponuoti visu įmonės turtu, išreiškė valią parduoti visą įmonei nuosavybės teise priklausančią, ankstesnėmis sutartimis neparduotą pastato - sandėlio 4Flg dalį, ir nepripažino UAB „Ingrida ir ko“ aiškinimo, kad notarė R. S. tvirtindama sutartį žinojo, kad sutartyje yra įrašyta 14839/89039 pastato dalis. Tai reiškia, kad notarė tokią sutartį tvirtino sąmoningai. Rašymo apsirikimas ar rašymo klaida būtų tada, jei notarė būtų suklydus netyčia įrašant kitą patalpos plotą, bet šiuo atveju notarė tvirtina, kad ji nepadarė jokios rašymo klaidos. Ji teigia, kad buvo parduodama būtent 148 kv.m. pastato ploto ir ji tiek parašė sutartyje. Tuo tarpu ieškovės atstovas vienintelio akcininko sprendimo pagrindu turėjo įgaliojimą parduoti tik konkrečią pastato dalį ne didesnę nei 89,30 kv. m. - tokiu būdu notarė ignoravo pateiktą rašytinį dokumentą - ir patvirtino sutartį didesnei daliai nei nurodyta protokole.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „klaidos teismas nelaiko rašymo apsirikimu, nes skaičiai 8930 ir 14839 nėra panašūs“, tačiau visiškai nekreipė dėmesio, kad būtent rašymo apsirikimą prašė ištaisyti priešieškiniu atsakovas M. M.. Teismui pripažinus padarytą klaidą esmine turėjo būti tenkinamas ieškovės ieškinys, o ne nurodoma, kad tenkinamas priešieškinis. Nepaisant to, kad teismas pripažino esmine klaidą dėl sutarties dalyko, nepagrįstai sudarytos sutarties nepripažino negaliojančia nuo sudarymo momento.

9.5. Teismas nepagristai atmetė reikalavimą panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį, motyvuodamas, kad ieškovei ir atsakovei tiek sandorio sudarymo metu 2019-04-05, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo ir dabar yra aišku kokia pastato dalimi (konkrečiomis patalpomis) naudojasi ieškovė, o kokia atsakovas bei bendraturčiai tretieji asmenys A. P. ir R. P.. Šalys jau sandorio sudarymo metu skirtingai suprato ir išreiškė skirtingą valią dėl sutarties dalyko. Dėl to negalima teigti kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi faktinė pastato naudojimosi tvarka, ir jie galėsią ateityje nusistatyti tvarką, kuria kiekvienas naudosis atskira pastato dalimi. Ieškovė, sudarydama sutartį, nesiekė parduoti jai priklausančios stoginės, nesiekė perleisti visos jos turimos nuosavybės teise pastato 4F1 g dalies, o tik 89,6 kv. m. iš 148,39 kv. m. turimų. Tuo tarpu atsakovo aiškinimas, kad jis pirko bet kurią idealiąją dalį iš ieškovo turimos dalies iš esmės prieštarauja visų kitų bendraturčių teisėtiems interesams tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu. Nurodytas ginčas ir skirtingas sutarties dalyko aiškinimas tik patvirtina, kad sutarties dalyku esantis daiktas nebuvo tinkamai individualizuotas.

9.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimus, visiškai nepasisakė dėl ieškinio motyvų - kurie nurodyti dėl reikalavimų perleidžiamos žemės sklypo nuomos teisei. Neteisingai nurodžius perleidžiamą pastato dalį ir kartu su ja perdavus didesnio žemės ploto nuomos teisę, yra pažeidžiami ieškovės interesai, nes atsakovo - NŽT sprendimais perduodama nuomos teisė ir į atsakovui M. M. neperleistą dalį pastato - t.y. 59,09 kv. m., ir po šioje pastato dalyje esančia žeme (žemės nuomos teise). Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo šią nuostatą ir priėmė sprendimą - nenaikinti visiškai ar iš dalies atsakovo NŽT sutikimo dėl perleidžiamo žemės sklypo nuomos, vertinant kad NŽT sutikimas dėl valstybinės žemės nuomos perleidimo yra vienašalis sandoris.

9.7. M. M. dviem sutartimis įgijo ir iki šiol nuosavybės teise valdo - 56400/89039 dalis pastato ir 8930/89039 arba 65330/89039 pastato, kas sudaro iš viso 65330/89039 pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (ne 71239/89039, kaip klaidingai vėl nurodyta teismo sprendime). Ir šiai daliai eksploatuoti reiktų mažesnio nei 0,1936 ha žemės sklypo ploto (turėjo būti mažesnė nei 0,0238 ha dalis pagal 2019-04-05 sutartį).

9.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog prie bylos pateiktame atsakovo NŽT 2020-03-16 rašte Nr. 3SD-t48714.3.104) nurodoma, kad planas turėjo būti su nurodytomis sklypo išorinėmis koordinatėmis, jame pažymėti pastatai pagal NTR išrašus, pastatų kampų koordinatės, parduodamo pastato dalis ir plotai, perduodamo nuomojamo žemės sklypo plotai ir kampų koordinatės, reikalingos parduodamo pastato daliai eksploatuoti. Šiuo konkrečiu atveju, toks planas nebuvo pateiktas, jis nebuvo pridėtas ir prie 2019-04-05 pirkimo - pardavimo sutarties, dėl ko notarė neturėjo pagrindo tvirtinti sutartį be nurodyto žemės sklypo plano. Analogiškai reglamentuojama ir Žemės įstatymo 30 str. 1 d. kuri nustato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis, o tokio plano nesant, sandoris laikomas negaliojančiu.

9.9. Nesutiktina su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, jas priteisiant trečiajam asmeniui notarei R. S.. Teismas turėjo vertinti, jog notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė taikoma dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar klaidos, todėl nagrinėjamu atveju spręstina egzistuojant ir trečiojo asmens - notaro kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, dėl to, kad ji nepadarė visko, ko būtų galima protingai reikalauti, t.y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino, neišnagrinėjus visų pateiktų dokumentų, ypač vieninteli akcininkų susirinkimo sprendimo, ko pasėkoje kilo šis ginčas. Be to notarė nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos patirtų išlaidų pagrįstumą, o tik pati nusistačiusi vienos valandos 45,09 Eur atlygį.

Atsiliepimas

19. Atsakovas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės UAB „Ingrida ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantės valia yra aiškiai išreikšta UAB „Ingrida ir Ko“ 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1, kuriame nurodyta, kad nutarta parduoti nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 89,3 m² už 2000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šis juridinio asmens valdymo organo sprendimas yra galiojantis, nepakeistas, nėra jokių duomenų, kad akcininko valia yra kitokia ar buvo išreikšta netinkamai ir t.t. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad šiame akcininkų susirinkimo protokole išreikšta akcininko valia ir turėjo būti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku.

10.2. Atsakovo M. M. nuomone, rengiant sutartį įvyko klaida nurodant trupmena išreikštą idealiąją dalį. Nei sutarties šalys, nei sutartį patvirtinusi notarė neturėjo ketinimų iškreipti šalių valią, pačios šalys buvo nepakankamai atidžios pasirašant sutartį. Apie tai, kad sutartyje klaidingai nurodyta perleidžiamo pastato dalis, atsakovui M. M. tapo žinoma ir suprantama tik apeliantei pareiškus ieškinį teisme. Apeliantė apie nustatytą klaidą atsakovo M. M. neinformavo ir spręsti klaidos ištaisymo klausimo ikiteismine tvarka nesiūlė, vietoj to, apeliantė teisme pareiškė ieškinį, kurį tikslino daugelį kartų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinio patikslinto ieškinio reikalavimai, pagal kuriuos nagrinėta byla, neatitinka UAB „Ingrida ir Ko“ 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1 išreikštos juridinio asmens valdymo organo valios, nes reikalaujama pripažinti negaliojančia visą sutartį, o ne jos dalį, kiek tai neatitinka akcininko išreikštos valios.

Šalies argumentai

10.3. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad iš esmės pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-05 buvo parduodama plane pažymėta 2fg pastato dalies dalis, t.y. 89,30 kv.m. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sudarant sutartį šalys skirtingai suprato ir išreiškė skirtingą valią dėl sutarties dalyko, sutartyje turėjo būti tiksliai pažymėta, kurios pastato dalies dalis buvo parduodama, teigiama, kad tokiu būdu pažeistas CK 6.396 str. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja įrodymams esantiems byloje. UAB „Ingrida ir Ko“ 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1, aiškiai nurodyta, kad nutarta parduoti nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 89,3 m² už 2000 Eur. Jokie priestatai, jų dalys protokole neįvardinti, aiškiai nurodytas parduodamo objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o toks numeris suteiktas pastatui 4F1g.

10.4. Apeliantės teiginiai, kad notarinėje sutartyje turėjo būti pažymėta, kad parduodama priestato 2f1g dalis – 89,30 kv.m nepagrįsti. To nepatvirtina nei UAB „Ingirda ir Ko“ 2019-02-01 akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, nei apeliantės 2019-02-21 prašymas NŽT skyriui išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį) reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti, kuriame nurodyta, kad perleidžia 89,3 m² pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokie priestatai, ar jų dalys nenurodyti. Apeliantės atstovas V. V. 2020-11-04 teismo posėdyje, teismui aiškinantis aplinkybes dėl sandorio dalyko, nurodė, kad jis pardavinėjo ne konkrečius priestatus, o tiesiog 89,3 kv. m. pastato, t.y. idealiąją dalį (2020-11-04 teismo posėdžio garso įrašas 38:50 – 41:24) Tai paneigia apeliantės teiginius, kad sutartyje šalių valia turėjo būti išreikšta nurodant, kad parduodama priestato 2f1g dalis – 89,30 kv.m ir, kad pirkėjo ir pardavėjo lūkesčiai buvo skirtingi.

10.5. Perleidžiant idealiąją pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4F1g, dalį, skirtingai negu teigia apeliantė, sutartyje yra nurodyti duomenys apie šį pastatą – jo unikalus numeris, paskirtis, pažymėjimas plane, bendras plotas ir kiti Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, apibūdinantys pastatą. Nesant patvirtintos ir registruotos naudojimosi pastatu tvarkos, nuorodos į tokią tvarką sutartyje negalėjo būti padarytos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4F1g, bendraturčių nei iki sutarties sudarymo, nei po jos, kai bendraturčiu tapo ir atsakovas M. M., nėra jokių ginčų dėl naudojimosi realiomis pastato dalimis. Taip pat nėra jokių kliūčių bendraturčiams pasitvirtinti naudojimosi tvarką.

10.6. Apeliantė savo reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia taip pat grindžia tuo, kad sutartį patvirtinusi notarė veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, neįsitikino ar sutarčiai sudaryti yra tinkamai išreikšta šalių valia ar pakanka duomenų sudaryti sutartį. Apeliantė kaltindama notarę nutyli aplinkybę, kad pačios sandorio šalys taip pat buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos. Atsakovas M. M. neturi pretenzijų dėl neteisingai nurodytos perleidžiamos dalies trupmeninės išraiškos, klaidos pasitaiko ir gali būti padaromos dėl įvairių priežasčių (apsirikimo, techninės, prasto bendradarbiavimo, komunikavimo). Atsakovo M. M. nuomone klaida sutartyje neteisingai nurodant perleidžiamą dalį nebuvo padaryta sąmoningai, kam nors siekiant kokių nors tikslų. Atsakovas M. M., pripažįsta, kad jis, taip pat, kaip ir apeliantės atstovas V. V., nepatikrino ar nurodyta idealioji dalis trupmenine išraiška atitinka 89,30 kv.m, tačiau klaida sutartyje neturi nieko bendro su jo tikrąja valia, kuri sutampa su apeliantės valia, todėl nesuprantama, kodėl apeliantė siekia panaikinti visą sandorį, o ne ištaisyti jame padarytą klaidą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės atstovas V. V. turi didelę patirtį sudarant tokio pobūdžio sandorius.

10.7. Apeliantės teiginiai, jog turėjo būti panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimai - 2019 m. kovo 4 d. sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. 3ST-15-(14.3.5.), 2019 m. balandžio 29 d. susitarimas Nr. 3SŽN-182-(14.3.55) „Dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo“, 2019 m. balandžio 29 įsakymas Nr. 3VĮ-345-(14.3.2.) „Dėl1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo“, yra nepagrįsti. Ginčo, kad sutartimi turėjo būti parduota 89,30 kv.m. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Pastatas yra žemės sklype (0,8907 ha ploto), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pati apeliantė prieš sudarant sutartį 2019-02-21 kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydama išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį) reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti. Kartu su prašymu pateikė 2019-02-18 MB „Alytaus geodezija“ parengtą žemės sklypo planą. Apeliantė savo parašu plane patvirtino, kad parengtas planas ir ta aplinkybė, kad atsakovui M. M. perleidžiama nuomos teisė į 0,0238 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį visiškai atitiko apeliantės valią, interesus.

10.8. Pagal apeliantės prašymą ir pateiktus dokumentus NŽT Skyrius 2019-03-04 išdavė apeliantei sutikimą Nr. 3ST-15-(14.3.5.) perleisti 0,0238 ha, nuomos teisę, reikalingą perleidžiamo pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, t.y. 89,3 kv.m eksploatuoti. Apeliantė šio sutikimo neginčijo, su juo sutiko, pati sutikimą pateikė notarei sudarant sutartį ir nenurodo jokių argumentų, kodėl dabar kardinaliai keičia savo poziciją ir kaip tai pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, kertasi su akcininko išreikšta valia.

10.9. Apeliantė teigia, kad tiek sudarant sutartį, tiek NŽT Skyriui priimant sprendimus dėl žemės nuomos teisės perleidimo nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, dėl ko notarė neturėjo pagrindo tvirtinti sutarties, kadangi Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad sutartis dėl dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo nėra žemės sandoris, kuriam taikoma Žemės įstatymo 30 str. 1 d. normos, todėl priešingai negu teigia apeliantė, sutartis šiuo pagrindu negali būti laikoma negaliojančia. NŽT Skyriui pati apeliantė pateikė 2019-02-18 MB „Alytaus geodezija“ parengtą žemės sklypo planą, todėl nepagrįstai teigia, kad plano nėra. Apeliantė plečiamai aiškina Žemės įstatymo 30 str. normas, nepagrįstai išplėsdama jų taikymą ne žemės sandoriams.

Atsiliepimas

20. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės UAB „Ingrida ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydama pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl jos pakartotinai nekartojamos.

21. Trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės UAB „Ingrida ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliantės reikalavimas pripažinti sutartį visa apimtimi negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų atsakovo šioje byloje – M. M. teises ir teisėtus interesus. Tenkinus tokį ieškinį, atsakovas netektų nuosavybės teisės ne tik į nepagrįstai įgytas 5936/89039 dalis sandėlio, tačiau ir į teisėtai įgytas 8930/89039 dalis. Rašymo apsirikimas nagrinėjamu atveju galėjo (ir vis dar gali) būti ištaisytas šalims pasirašant papildomą susitarimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Tą šalys bandė padaryti dar 2019 m. lapkričio 15 d., tačiau apeliantės atstovas susitarimą pasirašyti atsisakė.

Šalies argumentai

21.2. Apeliantė teigia, kad tiek sudarant sutartį, tiek NŽT Skyriui priimant sprendimus dėl žemės nuomos teisės perleidimo nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, dėl ko notarė neturėjo pagrindo tvirtinti sutarties, kadangi Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad sutartis dėl dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo nėra žemės sandoris, kuriam taikoma Žemės įstatymo 30 str. 1 d. normos, todėl priešingai negu teigia apeliantė, sutartis šiuo pagrindu negali būti laikoma negaliojančia.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) (notarės profesinės civilinės atsakomybės draudikas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Ingrida ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliantė apeliaciniame skunde pasisako apie tai, jog notarė R. S. tvirtindama 2019-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 1889) veikė galimai neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi Sutartyje klaidingai nurodė parduodamo pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) idealiųjų dalių dydį, t.y. vietoj 8930/89039 buvo nurodyta 14839/89039. Draudiko vertinimu, minėti apeliacinio skundo argumentai nėra niekaip susiję su ginčo dalyku, ar tuo labiau - su apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo ginčo Sutarties teisėtumas. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo ir nėra notarės R. S. deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Apeliantė nepagrįstai ignoruoja faktą, jog pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją vertino kaip Sutartyje padarytą klaidą, nors ir ne dėl rašymo apsirikimo, kuri gali būti ištaisoma tenkinant atsakovo M. M. priešieškinį. Būtent tai teismas skundžiamu sprendimu ir padarė, t.y. ištaisė Sutartyje padarytą klaidą.

22.3. Apeliantė šioje byloje net neįrodinėjo, jog ji dėl sutartyje padarytos klaidos patyrė kokių nors realių nuostolių. Tad apeliantės nurodyti teiginiai apie tariamus nuostolius yra niekiniai.

Šalies argumentai

22.4. Apeliantė nurodo, jog šalys jau sutarties sudarymo metu skirtingai suprato ir išreiškė skirtingą valią dėl sandorio dalyko, šalys turėjo skirtingus lūkesčius, kas ir kaip po sandorio sudarymo naudosis bendro pastato dalimis. Draudiko vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandėlio dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą perleidimo panaikinimo, tačiau tenkinant atsakovo priešieškinį dėl ginčijamame sandoryje padarytos rašymo klaidos ištaisymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

26. Apeliantė 2021 m. kovo 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais papildo pateiktą apeliacinį skundą.

27. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

28. Apeliantės rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo. Be to, apeliantės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti tik 2021 m. kovo 17 d., tokiu būdu apribojant procesinio oponento (atsakovų) teisę atsikirsti į paaiškinimuose nurodytus argumentus. Apeliantės pateiktų dokumentų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes atsakovams ir tretiesiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė su jais susipažinti bei į juos atsikirsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

29. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Ingrida ir Ko”, kuriai atstovavo V. V., ir M. M. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1889 (toliau – ir Sutartis) dėl 14839/89039 dalių pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo bendraturčiui pirkėjui M. M. už 2000 Eur, sutartį patvirtino Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S.. Pažymėtina, kad visas sandėlio plotas yra 890,39 kv. m., kurio 56400/89039 dalys jau 2018 metais buvo perleistos atsakovui M. M..

30. Byloje iš esmės nekilo ginčo, jog Sutarties šalių valia buvo ne dėl 14839/89039 (148,39 kv.m.) dalių pastato, o 8930/89039 (89,3 kv. m.) idealiosios pastato dalių pirkimo – pardavimo.

31. Kadangi parduodamo pastato dalis yra ant valstybinės žemės sklypo, ieškovė UAB „Ingrida ir Ko” 2019 m. vasario 21 d., t.y. prieš sudarant ginčijamą Sutartį, Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą perleisti nuomos teisę į 0,0238 ha, reikalingą perleidžiamai sandėlio daliai - 89,3 kv.m., eksploatuoti. Sklypo dalis, reikalinga pastato daliai eksploatuoti, nustatyta pagal ieškovės kartu su prašymu pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą 2019 m. vasario 18 d. MB „Alytaus geodezija“ matininko E. Z.. Plane nurodyta, kad perleidžiamai statinio daliai eksploatuoti reikalinga 238 kv.m. (tai atitinka 0,0238 ha) sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (plane pažymėta F).

32. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, įvertinęs prašymą bei pateiktus dokumentus, 2019 m. kovo 4 d. išdavė sutikimą Nr. 3ST-15-(14.3.5.), kuriuo leido ieškovei perleisti sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, t. y. 0,0238 ha, nuomos teisę. 2019 m. balandžio 29 d. su M. M. sudarytas susitarimas dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38/98-055 pakeitimo Nr. 3SŽN-182-(14.3.55). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu pakeista 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis.

33. Ieškovė UAB „Ingrida ir Ko” pamačiusi, kad 2019 m. balandžio 5 d. Sutartimi pardavėjui yra perleista didesnė dalis sandėlio nei buvo šalių valia, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti šią Sutartį nuo sudarymo momento negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, bei panaikinti administracinius aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimu bei nuomos sutarties pakeitimu.

34. Atsakovas M. M. nurodydamas, kad tarp šalių nėra ginčo, kad jos buvo susitarę parduoti ir pirkti būtent 8903/89039 (89,30 kv. m) dalį sandėlio, o ne kiek Sutartyje nurodyta, t.y. 14839/89039 (148,39 kv.m.) dalis pastato, vertintina tai tik kaip rašymo klaidą, todėl pateiktu priešieškiniu prašė ištaisyti 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio reg. Nr. 1889, 2.1 p. padarytą rašymo apsirikimo klaidą - vietoje „14839/89039“ įrašyti „8903/89039“ ir visą 2.1 p. išdėstyti: „Pardavėjas per atstovą parduoda, o Pirkėjas asmeninės nuosavybės teise (2019-04-05 GTR išrašas) perka 8930/89039 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamo - Daiktas.“.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas naikinti 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1889. Teismas vertino, kad yra įmanoma išsaugoti sutartį, tereikia pataisyti jos 2.1 punktą. Be to, kadangi teismas vertino, jog klaida sutarties 2.1 punkte neturėjo įtakos Nacionalinės žemės tarnybos priimtiems teisės aktams, jos ir M. M. susitarimo turinio teisėtumui, ieškovo reikalavimus dėl jų panaikinimo taip pat atmetė.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir administracinių aktų panaikinimo

36. Ieškovė pateiktu ieškiniu siekia Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu (kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms), o būtent CK 6.396 straipsniui, teigdama, jog parduotas daiktas nebuvo individualizuotas, t. y. nenurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, to daikto vietą atitinkamame žemės sklype ar jo vietą kitame daikte, o Sutartyje nurodytos pastato dalys, kurios tiesiogiai apibūdina sutarties dalyką, neatitiko tikrosios šalių valios bei buvo klaidingos. Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs esminę klaidą dėl sutarties dalyko, nepagrįstai sudarytos sutarties nepripažino negaliojančia nuo sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708-378/2015). Imperatyvias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. – aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvų pobūdį. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus. Kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

38. CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 1 dalis).

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad sutarties dalykas būtų apibrėžtas nesilaikant CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kas būtų pagrindas pripažinti Sutartį dėl dalies sandėlio pirkimo-pardavimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Kaip teisingai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Ingrida ir Ko” ir M. M. sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 1889, yra nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, t.y. 8903/89039 dalys (ištaisius joje padarytą rašymo klaidą) pastato sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo vieta atitinkamame žemės sklype, t.y. esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas -sandėlis, yra vienas nekilnojamojo turto objektas, todėl šio pastato parduodamų dalių vietos tame pačiame nekilnojamajame nėra privaloma nustatyti. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sutartyje šalių valia turėjo būti išreikšta nurodant, kad parduodama priestato 2f1g dalis – 89,30 kv.m, nes visų pirma, priestatas nėra atskiras nekilnojamojo turto - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; antra, apeliantės atstovas V. V. 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad jis pardavė ne konkretų priestatą, o tiesiog 89,3 kv. m. pastato, t.y. idealiąją dalį (2020-11-04 teismo posėdžio garso įrašas 38:50 – 41:24), kas aiškiai nurodyta ir ieškovės UAB „Ingrida ir Ko“ 2019 m. vasario 1 d. akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1, bei kas atitiko ieškovės valią (pvz. 2020-11-04 teismo posėdžio garso įrašas 43.54 – 44.13); trečia, atsakovas taip pat neginčija sutarties dėl jo dalyko neaiškumo bei įvykdymo neįmanomumo ar šalių valios nebuvimo (šalys susitarė ne dėl realiųjų, o dėl idealiųjų sandėlio dalių). Tai, kad tarp sandėlio bendraturčių kyla ar gali ateityje kilti ginčai dėl naudojimosi juo tvarkos, kuri iki šiol nėra nustatyta, nėra pagrindas ginčo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Kadangi šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra notarės R. S., tvirtinusios sandorį, ar sutartį pasirašiusių šalių civilinės atsakomybės taikymo klausimai, todėl nėra reikšminga dėl kokių veiksmų bei kieno kaltės buvo padaryta ši rašymo klaida, t.y. sutartyje vietoj 8930/89039 dalių, įrašyta - 14839/89039 dalys pastato (t.y. visa pardavėjo UAB „Ingrida ir Ko“ turėta sandėlio nuosavybės dalis).

40. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad tiek sudarant ginčijamą Sutartį, tiek Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimus dėl žemės nuomos teisės perleidimo nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, dėl ko notarė neturėjo pagrindo tvirtinti sutarties, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Akcentuotina, kad sutartis dėl dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo nėra žemės sandoris, kuriam taikoma Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies normos, todėl priešingai nei teigia apeliantė, sutartis šiuo pagrindu negali būti pripažinta negaliojančia.

41. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog įvertinus tai, kad parduotų 8930/89039 dalių statinio eksploatacijai reikia mažesnės valstybinės žemės sklypo dalies nei 14839/89039 dalių, kuri klaidingai buvo įrašyta Sutartyje, pastato eksploatacijai, todėl bylos šalių susitarimai ir administraciniai aktai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo bei nuomos sutarties pakeitimo, kuriais buvo nustatyta, kad 14839/89039 dalių pastato eksploatacijai reikalinga 0,0238 ha ploto valstybinės žemės sklypas, turėtų būti panaikinti ar bent pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad klaida sutarties 2.1 punkte neturėjo jokios įtakos Nacionalinės žemės tarnybos priimtiems teisės aktams, jos ir M. M. susitarimo turinio teisėtumui, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti ar pakeisti. Akcentuotina, kad pagal byloje esančius duomenis 0,0238 ha žemės sklypo dalis atsakovui M. M. buvo išnuomota būtent 89,3 kv.m. pastato daliai eksploatuoti. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas M. M., pati apeliantė prieš sudarant ginčijamą Sutartį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį) reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti išdavimo. Kartu su šiuo prašymu pateikė 2019 m. vasario 18 d. MB „Alytaus geodezija“ parengtą žemės sklypo planą. Iš šių bei kitų byloje esančių duomenų matyti, kad ji ir siekė būtent 89,3 kv.m. ketinamos parduoti pastato dalies eksploatacijai pirkėjui (atsakovui M. M.) perleisti nuomos teisę į 0,0238 ha valstybinės žemės sklypo dalį ir tai visiškai atitiko apeliantės valią bei interesus.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovė ne tik, kad neįrodė, jog ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, bet ir tai, kad ginčijamo sandorio sudarymas ar administracinių aktų priėmimas pažeidė ieškovės materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju buvo padaryta tik rašymo klaida, kuri nėra tokio pobūdžio, kad būtų teisinis pagrindas Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, o administracinius aktus dėl teisių į valstybinės žemės nuomą perleidimo kaip neteisėtus panaikinti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vienas iš esminių reikalavimų, kad galiotų prievolė, yra įmanomumas – galimybė ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl padarytos klaidos, kuri teismo sprendimu ištaisytina, objektyviai būtų negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė.

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

44. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui M. M. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarei R. S. - 1056,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grindė tuo, kad vykimas į teismo posėdžius ir dalyvavimas juose užtruko iš viso 19 val., o pagal jos pačios parengtą pažymą vidutinis vienos valandos atlygis sudaro 45,09 Eur, todėl jos bylinėjimosi išlaidos sudaro 856,71 Eur (45,09 Eur x 19 val.). Taip pat trečiasis asmuo prašė priteisti 200 Eur už procesinių dokumentų rengimą.

46. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos trečiajam asmeniui notarei R. S., teigdamas, kad notarė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o tik pati nustatė 1 val. 45,09 Eur atlygį. Be to, apeliantės teigimu, turėjo būti įvertinta ir trečiojo asmens (notarės) kaltė, patvirtinant sandorį, kuriame buvo nurodyta klaida dėl sutarties dalyko bei dėl ko vėliau tarp šalių kilo šis ginčas.

47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl šios išlaidos jai neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tai yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos, o atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Tai, kad pati notarė vykimą į teismo posėdžius ir dalyvavimą juose bei laiką sugaištą procesinių dokumentų parengimui prilygino notaro darbui ir nustatė 1 val. 45,09 Eur įkainį, nėra teisinis pagrindas šias notarės nurodomas išlaidas pripažinti pagrįstomis bei jas atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai notarės nurodytą 1056,71 Eur sumą pripažino pagrįsta bei ją priteisė iš ieškovės, todėl sprendimas šioje dalyje panaikintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikintina tik sprendimo dalis dėl iš ieškovės trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarei R. S. priteistų 1056,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuri nėra susijusi su ginčo esme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

50. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos.

51. Atsakovas M. M. pateikė duomenis dėl patirtų 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

52. Pašto išlaidos, susijusios su apeliaciniu procesu, šioje byloje sudaro 7,30 Eur, kurios, atmetus apeliacinį skundą, valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalį dėl iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“ trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarei R. S. priteistų 1056,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui M. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“ 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“ valstybei 7,30 Eur (septynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė