- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-241-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00367-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. G.
- Institucija
- Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucijos) 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu E. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 25 Eur dydžio bauda. E. G. nubaustas už tai, kad 2022 m. kovo 4 d., apie 14 val., jo nurodymu buvo pakeista buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laukinių durų spyna, taip apribojant galimybę šio buto gyventojui Ra. P. ir jo šeimos nariams patekti ir naudotis butu. Šiais veiksmais E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 punktą. Nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. įpareigotas iki 2022 m. birželio 18 d. atlyginti nukentėjusiajam Ra. P. padarytą 181,50 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G. skundas tenkintas iš dalies ir ištaisytas Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad nukentėjęs asmuo yra ne Ra. P., o R. P. Kita Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismo nutartis motyvuojama tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. G. savo teisę naudotis įmonei nuosavybės teise priklausančiu pastatu vykdė savavališkai, nesilaikydamas CK 1.137 straipsnyje įtvirtinto draudimo įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Toks savavališkas ir netinkamas nuosavybės teisės gynimo būdas pažeidė patalpose gyvenančių asmenų teisę į būsto saugumą ir teisėtą lūkestį, kad ginčai bus sprendžiami teisėtomis priemonėmis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatyti visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu. ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). E. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių ir jo veika nebuvo pavojinga tiek, kad kiltų administracinė atsakomybė.
3.2. E. G. pakeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų durų spyną siekė apsaugoti juridinio asmens nuosavybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo žinoma apie tai, kad patalpose be jo žinios ir sutikimo gyvena R. P. R. P. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos vadovui E. G. nepranešė apie tai, kad gyvena patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su E. G. dėl apsigyvenimo minėtose patalpose tarėsi kitas asmuo – G. Č. E. G. daro išvadą, kad jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
3.3 Institucijos, tiriančios ir nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnai nevykdė įstatymo nustatytos pareigos įrodyti nusižengimo aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „E. G. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog R. P. buvo išsikėlęs iš buto“. Taigi teismas perkėlė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju Institucijos pareigūnai privalėjo gauti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybę, jog R. P. bylai aktualiu laiku gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bute esantys baldai nepatvirtina fakto, kad bute kažkas gyvena. Be to, 2022 m. kovo 4 d. turto savininkės atstovas E. G., kelis kartus atvykęs į butą, jame gyventojų nerado. Ši aplinkybė leido jam pagrįstai manyti, kad bute niekas negyvena.
3.4 E. G. manymu, teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo įvertinti, ar nukentėjusiojo R. P. veiksmais nebuvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp turto savininkės ir R. P. vyksta ginčai dėl minėto buto nuosavybės, tačiau šių ginčų pagrindu R. P. neturi jokios teisės gyventi bute. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje R. P. turtinius interesus iškėlė aukščiau teisėtos turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų, taip pažeisdamas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) principą. R. P. neturėjo jokios teisės gyventi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame bute (su juo nebuvo sudarytos nuomos, panaudos ar kitos turto perdavimo naudotis sutartys), todėl negalėjo turėti ir tokių teisėtų lūkesčių.
3.5 Nukentėjusiojo R. P. tvirtinimas, kad jis neva įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl turi teisę jame gyventi. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį. Skunde daroma išvada, kad R. P. neturi jokių teisių į ginčo butą, t. y. neturi teisės nei jame būti, nei tuo labiau gyventi, todėl, pakeitus buto spyną, jo interesai ar lūkesčiai nebuvo pažeisti. Priešingai, R. P. neteisėtai užvaldžius svetimą butą, buvo pažeisti šio buto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai.
3.6 Tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G. ir nukentėjusiojo R. P. nesutarimai vyksta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo. Toks ginčas gali ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl paskutinės griežčiausios administracinės atsakomybės klausimas negali būti taikomas. Šios pozicijos nuosekliai laikomasi ir susiformavusioje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1007-258/2019, e2A-1007-258/2019 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020).
3.8 Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliantas E. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas nesant jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tarp ginčo šalių susiklosčius civiliniams teisiniams santykiams, o tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. yra kilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 15 d. nutarime nurodyta, kad R. P. tvirtina 2018 m. nusipirkęs ginčo butą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjęs 98 000 Eur. VĮ (duomenys neskelbtini) centro duomenimis, šiam butui (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroro nutarimu nuo 2021 m. sausio 27 d. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi perduota (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G. pateikė pareiškimą, kad įmonė iš R. P. kasos pajamų orderiuose nurodytos sumos – 98 950 Eur –negavo ir kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. nebuvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis. Šie duomenys patvirtina, kad ginčas dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dar nėra išspręstas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad R. P. sutuoktinei buvo suteikta teisė gyventi ginčo bute.
4.2 2022 m. kovo 4 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo baldai, rūbai ir kiti daiktai, kurie nepriklauso nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė patvirtina, kad gyventojas ar gyventojai nebuvo išsikėlę iš buto. Vadovaujantis CK4.98 straipsniu, turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tačiau nurodytas reikalavimas negali būti įgyvendintas paties savininko veiksmais. CK 1.138 straipsnyje yra numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos.
4.3 E. G. žinojo apie teisės į turtą ginčijimą, tačiau ėmėsi veiksmų ir 2022 m. kovo 4 d. pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų spyną, tokiu būdu apribodamas galimybę šio buto gyventojui R. P. naudotis butu. Tokie E. G. veiksmai teisingai įvertinti kaip netinkamai pasirinktas nuosavybės teisės gynimo būdas, pažeidęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose gyvenančių asmenų teisę į būsto saugumą ir teisėtą lūkestį, jog ginčai bus sprendžiami teisinėmis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar E. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Institucija ir nukentėjęs asmuo R. P. savo reikalavimą patraukti administracinėn atsakomybėn E. G. sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės, kurią ginčija R. P., vykdymu, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
8. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelę žalą kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi kaltininko veika turi pažeisti konkrečių įstatymų konkrečius reikalavimus, kurių būtina laikytis realizuojant savo ar kito asmens teisę. Įstatymų nustatytos teisės realizavimo tvarkos pažeidimas taip pat turi atitikti pavojingumo kriterijų (būti pavojingas). Tačiau nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-357/2014, 2K-470/2014 ir kt.).
9. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuotina, kad šis teismas palikdamas galioti Institucijos nutarimą pripažinti E. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės pažeistų ir ginčijamų teisių, kurias bandyta ginti pasirenkant būtent administracinių nusižengimų įstatymą, turinys ir jų realizavimo būdas leidžia daryti išvadą, kad E. G. veikoje nėra visų savavaldžiavimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamoje byloje E. G. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį už tai, kad, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę, nepadarydamas esminės žalos R. P. ir kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Aptartas ANK straipsnis jam pritaikytas iš esmės už tai, kad 2022 m. kovo 4 d. 14 val. pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laukinių durų spyną ir tokiu būdu apribojo R. P. ir kitiems jo šeimos nariams galimybę patekti ir naudotis butu. Šiais veiksmais E. G. nesilaikė CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos esmę sudaro kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadovo E. G., ir R. P. kilo ginčas dėl disponavimo turtu – butu (duomenys neskelbtini), naudojimo. Šis turtas (duomenys neskelbtini) registro duomenų bazėje registruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro 2021 m. sausio 27 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į šį butą laikinai apribota, uždraudžiant disponuoti turtu (b. l. 15–16). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apribojimas taikomas siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį 43 811 Eur turtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) duomenys baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus E. G., iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. P., iš kitos pusės, dėl nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. (duomenys neskelbtini) duomenimis, teisme ginčo dėl buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad šis butas buvo perduotas naudotis kitam asmeniui nuomos, panaudos, preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties ar kitos sutarties pagrindu. Taigi nekilnojamojo turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – direktorius E. G. – turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir teisę lankytis bute (duomenys neskelbtini).
12. Savavaldžiavimo sudėties požymių buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Kaip minėta, savavaldžiavimo (ANK 518 straipsnis) dalykas yra savavališkas įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos asmens tikros ar tariamos teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis. Ši įrodinėtina aplinkybė turi būti aiškiai nustatyta, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais jis vykdė savo teisę, kokias pasekmes kitam asmeniui sukėlė tikros ar tariamos teisės vykdymas. Teismas, nenustatęs šių aplinkybių, neatskleidė ir motyvuotai nepagrindė administracinio nusižengimo sudėties buvimo anksčiau aprašytoje E. G. veikoje. Teisėja, skundžiamoje nutartyje nurodydama, kad VĮ (duomenys neskelbtini) centre buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininke įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuosavybės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis), ėmėsi spręsti civilinio santykio šalių ginčą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės ir peržengė savo kompetencijos administracinio nusižengimo byloje ribas.
13. Byloje neginčijama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G. 2022 m. kovo 4 d. 11 val. pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pakeitė šio buto durų spyną. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas R. P. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodoma, kad 2022 m. kovo 4 d., apie 14 val., grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis rado pakeistą durų spyną ir ant durų užklijuotą lapelį su užrašu: „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Patekti galima tik su direktoriaus leidimu. Direktoriaus tel.(duomenys neskelbtini)“. R. P. šį butą 2018 m. birželio 18 d. nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo 98 000 Eur, tačiau neįregistravo (duomenys neskelbtini) registre, nes namas nebaigtas statyti. Pareiškėjas R. P. dėl tokio E. G. elgesio turėjo pakeisti durų spyną ir patyrė 150 Eur bei 3 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 28–32). Faktinę aplinkybę, kad jis gyveno bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. P. grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. P. suteikta durų spynos pakeitimo ir remonto paslauga, kurios vertė 181,50 Eur (150 Eur+31,50 Eur PVM) (b. l. 25–26). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 29 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. P. pareiškimą, kadangi E. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjo R. P. skundas atmestas, tačiau nutarta tyrimo medžiagą perduoti Institucijai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, teisenai pradėti (b. l. 28–32).
14. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jog buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebuvo išnuomojęs, tačiau žodiniu susitarimu (duomenys neskelbtini) m. jame leido gyventi buvusiai R. P. sutuoktinei. Nukentėjusysis R. P. informavo E. G., jog buvusi jo sutuoktinė prieš metus išsikraustė iš buto, o bute jis leido gyventi savo pažįstamam G. Č. R. P. neteisėtai, be turto savininko atstovo žinios pakeitė buto durų spyną, taip apribodamas galimybę turto savininkės atstovui patekti į savo patalpas. E. G. pateikė 2022 m. vasario 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ siųstą pranešimą dėl patikrinimo. Pranešime nurodyta, kad bendrovės kontrolierius negali patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūrėti, ar pajungtas bei naudojamas vanduo. AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pranešti, kada kontrolierius gali apžiūrėti bendrovei priklausančias patalpas ir patikrinti, ar patalpose yra naudojamas vanduo (b. l. 9). Darytina išvada, kad E. G. privalėjo vykdyti AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą leisti kontrolieriui patikrinti bendrovei priklausančias patalpas, taip pat tinkamai įgyvendinti savo pareigą rūpintis nuosavybės teise priklausančiu turtu ir jį prižiūrėti taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
15. Nukentėjusysis R. P. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skunde dėl (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodo, kad jis teisėtai ir nuolat gyveno šiame bute kartu su (duomenys neskelbtini) vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių šį R. P. teiginį, nėra. (duomenys neskelbtini) registro duomenimis, R. P. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra buto perdavimo pagal ketinimų sutartį, nuomos ar panaudos sutarties. R. P. pateiktas dokumente UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad spynos pakeitimo paslauga R. P. suteikta 2022 m. vasario 28 d. (b. l. 25), už paslaugą sumokėta 2022 m. balandžio 21 d. (b. l. 26). Pažymėtina, kad šiame dokumente nėra informacijos apie paslaugos atlikimo vietą. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 3 d. pranešimas patvirtina, jog bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo į butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartis b. l. 9). Taigi, priešingai nei nurodė teismas, byloje patikimai nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame bute nuolat negyveno, tačiau, ginčydamas buto nuosavybės teisę, pakeitė jo durų spyną ir taip apribojo turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises.
14. Byloje yra antstolio M. M. 2022 m. kovo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad į antstolį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G., prašydamas konstatuoti patekimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); galbūt neteisėtą apsigyvenimą ir (ar) nekilnojamo turto užvaldymą; kotedže esančių daiktų užfiksavimą. 2022 m. kovo 4 d. 11 val. antstoliui atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. G. paaiškino, kad negali patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas ir pateikė nuosavybę patvirtinantį (duomenys neskelbtini) registro duomenų bazės išrašą. E. G. nurodė gavęs AB „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl patikrinimo šiuo adresu, tačiau negali sudaryti sąlygų kontrolieriui patekti į butą, nes buto durų spyna pakeista ir jis negali į jį patekti. Buto durų niekas neatidarė. E. G. paaiškino, kad turto savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra niekam turto perleidusi, išnuomojusi ar leidusi kam nors juo naudotis, todėl mano, jog turtas buvo užvaldytas neteisėtai. Atvykęs spynų meistras, panaudojęs specialius įrankius, atrakino durų spyną. Patekus į vidų, užfiksuota faktinė patalpų būklė, viduje esantys baldai, rūbai ir kiti daiktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G. po patalpų apžiūros pasitarė su advokatu ir nusprendė, kad apie galimą neteisėtą nekilnojamo turto užvaldymą reikia informuoti policiją. Atvykę policijos pareigūnai E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato buvo supažindinti su įvykio aplinkybėmis. Policijos pareigūnams apžiūrėjus vidaus patalpas, durys buvo užrakintos naujai sumontuota spyna, o ant durų buvo pritvirtinta informacija dėl spynos pakeitimo, turto nuosavybės ir kontaktinis E. G. telefono numeris (b. l. 60–61). Šis dokumentas patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. į buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidų pateko ne įgyvendindamas tariamą ar ginčijamą teisę iškeldinti iš jo R. P. (ar apriboti jo galimybę naudotis turtu), bet siekdamas patikrinti, ar butas yra apgyvendintas, ir sudaryti sąlygas (duomenys neskelbtini) kontrolieriui patikrinti, ar bute yra naudojamas vanduo. Šiam veiksmui atlikti jis pasitelkė antstolį, informavo policijos pareigūnus, kurie dalyvavo buto vidaus apžiūros metu. Nustačius, kad bute yra kitiems asmenims ar asmeniui priklausantys daiktai, E. G. nesiėmė savavališkų veiksmų juos iš buto iškraustyti ar palikti be priežiūros. Priešingai, meistro pažeistą durų spyną pakeitė nauja ir apie tai informavo daiktų savininką, palikdamas jam pranešimą. Tokiais savo veiksmais E. G. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų, nepažeidė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisinį pagrindą patekti į buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidų, ir šią subjektinę teisę įgyvendino pasirinkdamas būdą, kuris nepažeistų kitų asmenų interesų arba kad toks pažeidimas būtų kaip įmanoma mažesnis.
16. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kiekviena iš šalių sprendžia, kad turi atitinkamų teisių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute. Tai tik patvirtina išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo šalių teisių ir pareigų, nes tiek R. P., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. G. suvokimas apie jų subjektines teises į ginčo objektą yra grindžiamas tam tikra teisine argumentacija, dokumentais. Tačiau nepaneigus E. G. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jo veiksmai atitinka savavališko savo tikros ar tariamos teisės vykdymo požymius. Apygardos teismas daro išvadą, kad E. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
17. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-152-895/2019 ir kt.). Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433-507/2016).
18. Remdamasis ištirtais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) savininko E. G. veiksmai valdant savo turtą ir galbūt kito asmens, turinčio pretenzijų į šį turtą, teisių suvaržymai neturi būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, kadangi šie galbūt padaryti pažeidimai gali būti ištaisyti įprastinėmis privačių asmenų teisių gynimo priemonėmis – reiškiant pretenzijas, ieškinį.
19 Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nutraukus administracinio nusižengimo bylą, panaikinamas Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtas įpareigojimas E. G. per šešis mėnesius atlyginti R. P. 181,5 Eur žalą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu E. G. paskirtą įpareigojimą per šešis mėnesius atlyginti R. P. 181,5 Eur žalą.
Nutartis neskundžiama.