- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1007-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05263-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Ž. G., A. G.
- Ieškovas
- V. M., M. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 4.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Ž. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir M. M. ieškinį atsakovams A. G., Ž. G., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisų gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems, pastatytus ant servituto kelio, esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini) ir pašalinti kitas naudojimosi servitutu kliūtis, t. y. tvorą, augalus ir pan., o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovams teisę atlikti šiuos veiksmus patiems atsakovų lėšomis, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Apskrities viršininko 2005-12-06 įsakymu Nr. 2.3-11338-41 bei Apskrities viršininko 2006-02-20 įsakymu Nr. 2.3-1459-41 buvo nustatytas kelio servitutas sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę prieiti ir transporto priemonėmis privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ieškovų žemės sklypo (servitutas). Padalijus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus (žemės sklypas 1 ir žemės sklypas 2) Nacionalinės žemes tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-26 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1417, nurodyta, kad nustatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku (plotis 3 metrai), išlieka ir padalintuose žemes sklypuose. Ieškovai po sutarties sudarymo laisvai naudojosi nustatytu servitutu. 2014 m. žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2 kartu įsigijo atsakovai Ž. G. bei A. G.. Įsigydami šiuos žemės sklypus, atsakovai žinojo, kad jų dalyse yra nustatytas kelio servitutas, nes šis servitutas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tinkamai išviešintas. Iš pradžių jie ribojimų dėl servituto naudojimo nesudarė, todėl ieškovai juo naudojosi įprasta tvarka, galėjo nekliudomai įvažiuoti / išvažiuoti iš žemės sklypo, į jį praeiti ir pan. Tačiau 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. atsakovai savo iniciatyva ir nesusiderinę su ieškovais ant servituto pastatė vartus bei savo sklypą apsitvėrė metaline tvora. Metalinė tvora ir vartai buvo įrengti ties įvažiavimu šalia Žemės sklypo 2 ribos. Tokiu būdu ieškovams buvo apsunkintos galimybės be trukdymų naudotis jiems suteiktu servitutu – teise naudotis Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 dalimis.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, aptverdami jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Priešingai, tvoros statymo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė žemės sklypo savininkams pareigą ir, kartu teisę, apsitverti asmenine nuosavybe priklausančius žemės sklypus. Ieškovų pritarimo/sutikimo tvoros įrengimui teisinis reguliavimas nenumatė. Paminėtina, kad ieškovai kurį laiką pretenzijų dėl įvažiavimo vartų nuotolinio valdymo pultelių, jų veikimo atstumų nereiškė. Ieškovams pareiškus pretenzijas, jog automatinių vartų valdymo pultelio veikimo atstumas yra sumažėjęs, atsakovų iniciatyva ir lėšomis, buvo iškviestas meistras, kuris nustatė, kad pultelio veikimas yra sutrikęs dėl nulaužtos įrenginio antenos. Šis įvažiavimo vartų atidarymo įrenginio gedimas buvo operatyviai pašalintas, todėl minėti vartai ir toliau veikia be sutrikimų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovams yra perduoti įvažiavimo vartų valdymo pulteliai, todėl jie turi neribojamą galimybę atidaryti/uždaryti vartus ir vartelius, tame tarpe ir tada, kai pas ieškovus atvyksta svečiai ar kiti asmenys. Šiuo metu pėsčiųjų įėjimo varteliai yra nerakinami, todėl nėra jokių kliūčių pašto darbuotojams ar kitiems asmenims patekti į ieškovų teritoriją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems, pastatytus ant servituto kelio, esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini), bei pašalinti kitas naudojimosi servitutu kliūtis. Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas leido ieškovams atlikti šiuos veiksmus patiems atsakovų lėšomis.
5. Teismas iš pateiktos matavimų schemos nustatė, kad metalinė tvora nežymiai įsiterpia į servitutinį kelią, o metaliniai varteliai pėstiesiems ir vartai transportui įrengti laisvoje valstybinėje žemėje. Teismas pažymėjo, kad dalis tvoros, vartai ir varteliai yra pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurią, kaip nurodo atsakovai, jie ketina išsipirkti, tačiau teismas bylą nagrinėja esamos faktinės situacijos kontekste ir sprendė, kad vartų, tvoros ir vartelių statymas laisvoje valstybinėje žemėje yra neteisėtas.
6. Teismas taip pat nustatė, jog šalia servitutinio kelio augančios tujos ypač žiemos sezono metu siaurina pravažiavimą servitutiniu keliu. Teismas sprendė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir ieškovui nuolat surašomi administracinių nusižengimų protokolai už tai, kad užklijuojami vartų davikliai, ieškovai nurodo, kad vykdo veiklą, kuri lemia nuolatinį asmenų lankymąsi pas juos, todėl teismas sprendė, kad neprotinga servitutinį kelią riboti varteliais ir vartais, o ieškovų naudojimasis servitutiniu keliu yra apsunkintas.
7. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovų pastatyta tvora yra segmentinė ir lengvai perkeliama, o auginamos tujos gali būti apgenėtos, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Teismas neanalizavo ir visiškai nevertino apeliantų į bylą pateiktų įrodymų, nenurodė, dėl kokių priežasčių visi be išimties šie įrodymai yra atmetami. Teismo sprendime nėra nurodytas ieškovų reikalavimų tenkinimo faktinis, teisinis pagrindas. Apeliantų nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendime nenurodė, kokiu teisiniu reguliavimu remiantis, teismas padarė išvadas, kad ieškovų teisės buvo pažeistos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos CPK 270 str. numatytos nuostatos.
8.2. Byloje esantys nutarimai administracinio nusižengimo bylose negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovų teisė naudotis nustatytu kelio (privažiavimo) servitutu yra pažeidžiama. Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, apeliantų nuomone, patvirtina ne aplinkybę, kad apeliantai sudaro kliūtis naudotis servitutiniu keliu, o faktą, kad tik paties ieškovo piktavalių veiksmų pagrindu (užklijuojant įvažiavimo vartų atidarymo/uždarymo daviklį), vartai negali būti naudojami pagal paskirtį (atidaromi-uždaromi). Ieškovai teismo posėdžio metu, teikdami teismui paaiškinimus, patvirtino atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad, įrengus vartus, ieškovams nuotolinio valdymo pulteliai, taip pat pėstiesiems skirtų vartelių raktai buvo įteikti, jais naudojosi. Vartai veikė ir veikia. Dėl nurodyto, teismo vertinimas, kad administracinių nusižengimų protokolai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus, pažeidžiamas ieškovų teises, yra nepagrįstas, prieštaraujantis nustatytoms bylos įrodymais faktinėms aplinkybėms.
8.3. Iš pateiktų byloje vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad 2017-04-26, 2017-04-26, 2017-06-30 į ieškovams priklausantį žemės sklypą atvyksta plačių gabaritų transporto priemonės, kad įvažiavimo vartus ieškovai atsidaro, kelio pločio pakanka plačių gabaritų transporto priemonėms važiuoti, ir, kad atsakovai neatliko jokių papildomų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad yra pažeidžiama ieškovų teisė naudotis kelio servitutu. Teikiama filmuota medžiaga leidžia teigti, kad ieškovų nepilnamečiai vaikai, taip pat jų draugai moka naudotis nuotoliniu įvažiavimo vartų nuotolinio valdymo pulteliu, todėl nekliudomai patenka į savo žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Teismas sprendė, kad augančios tujos siaurina pravažiavimą servitutiniu keliu. Apeliantų nuomone, aptarta teismo išvada yra paneigta byloje pateiktu antstolio D. Š. 2018 m. vasario l d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-18-05. Antstolis D. Š. faktinių aplinkybių protokolu užfiksavo UAB „Inreal GEO“ matininkų atliktus matavimus, kurių metu buvo konstatuota, kad skirtingose žemės sklypo vietose servitutinio kelio plotis yra didesnis nei 3 m. (pažymėtina, kad administraciniu aktu nustatyto kelio servituto plotas – 3 m.). Kelio servituto plotas yra toks, koks nustatytas administraciniu aktu, o augančios tujos net ir žiemos metu nesiaurina, todėl nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti, jog yra ribojamos ieškovų teisės.
8.5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys, apeliantų nuomone, negali būti vertinami kaip tikslūs, realią padėtį atitinkantys, kadangi atlikti matavimai natūroje nėra susieti su kadastrinių matavimų metu nustatytomis žemės sklypo koordinatėmis. Tokią nuostatą patvirtino byloje pateiktas, tačiau teismo nevertintas, antstolio D. Š. 2018 m. vasario l d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-18-05, kuriame užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad kelio servituto plotas yra toks, koks nustatytas administraciniu aktu, tvora neįsiterpia į kelio servitutą, todėl nėra jokių faktinių pagrindų konstatuoti, jog yra ribojamos ieškovų teisės.
Šalies argumentai
8.6. Apeliantų nuomone, ieškovų nurodytas nepatogumo argumentas („reikia laukti kelias sekundes iki vartai atsidarys“) nesudaro, bent kiek protingai suprantamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovams trukdoma naudotis servitutiniu keliu. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad apeliantai siūlė „nepatogumo“ klausimą išspręsti, įrengdami - GSM valdymo modulį (DiTel GSM – Gate), kuris leistų automatinius vartus valdyti iš bet kurio mobiliojo telefono ir iš bet kokio atstumo.
8.7. Vilniaus regiono apylinkės teismui skundžiamu sprendimu įpareigojus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti/nugriauti vartus, vartelius iš esmės buvo paneigta apeliantų, kaip žemės savininkų teisė apsitverti savo žemės sklypą. Tokia savininko teisė ir pareiga yra numatyta 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
9.1. Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, nes jo motyvuojamojoje dalyje yra įvertinti tie įrodymai, kuriais teismas grindžia sprendimo išvadas, o kiti įrodymai aprašyti sprendimo aprašomojoje dalyje, priešingai nei teigia apeliantai, nebuvo atmesti ir buvo vertinti, tačiau įvertinus įrodymų visetą teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą jį grįsdamas motyvuojamojoje dalyje nurodytais įrodymais ir argumentais.
Šalies argumentai
9.2. Užklijuojant ginčo vartų daviklį, vartai lieka atidarytoje padėtyje, t. y. tokiais veiksmais tik trumpam pašalinamos servituto naudojimo kliūtys esant būtinumui patekti į ieškovų sklypą. Tuo tarpu apeliantai klaidindami teismą apeliaciniame skunde nurodo, kad neva taip užkertamas kelias ir atidaryti ginčo vartus ar apskritai jais naudotis. Paaiškina, kad nėra techninės galimybės palikti ginčo vartų atidarytų ilgesniam laikui, nes jie automatiškai užsidaro po tam tikro laiko intervalo – siekiant atlaisvinti servituto naudojimo kliūtis ir ginčo vartus laikyti atidarytus ilgesniam nei keliasdešimties sekundžių laikui ir buvo užklijuoti ginčo vartų davikliai tam, kad į sklypą galėtų patekti ieškovų vaikai trumpam išėję iš sklypo ir servitutinio kelio teritorijos, ar ieškovų kviesti spec. paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, tačiau net ir už tokius veiksmus atsakovų iniciatyva ieškovai yra baudžiami administracine tvarka, nors turi neginčijamą teisę naudotis servitutiniu keliu be jokių apribojimų.
9.3. Ieškovai niekada ir neneigė, kad iš esmės kasdien naudojasi servitutiniu keliu, nes jie gyvena jiems priklausančiame sklype, į kurį patekti galima tik per servitutinį kelią, tačiau toks naudojimasis yra apsunkintas atsakovams savavališkai užtvėrus servitutinį kelią. Atsakovų pateikti vaizdo įrašai jokiu būdu nepatvirtina, kad naudojimasis servitutu dėl jame esančių ginčo vartų nėra apsunkintas, o ginčo dalyku šioje byloje būtent ir yra kliūčių naudotis servituto keliu pašalinimas.
9.4. Atsakovų pastatyta tvora ir vartai, riboja teisę nekliudomai naudotis visomis nustatyto servituto turinį sudarančiomis teisėmis. Todėl teismas sprendime teisingai nustatė, kad atsakovai pažeidė CK nustatytą pareigą užtikrinti, kad servitutu ir visomis jo suteikiamomis teisėmis asmenys galėtų naudotis netrukdomai. Nustatytu servitutu, priešingai nei supranta atsakovai, teisę turi naudotis visi asmenys, kurie teisėtai bando patekti į viešpataujantį daiktą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įskaitant ieškovus, jų šeimos narius, svečius, aptarnaujančius asmenis, įvairių tarnybų darbuotojus ir t.t. Atsakovams suteikus tik du vartų valdymo pultelius, pasitaiko atvejų, kai kitiems asmenims, teisėtai norintiems patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl uždarytų ginčo vartų tokios galimybės tiesiog nėra.
9.5. Ginčo vartų valdymo pultelis neveikia iš ieškovų žemės sklypo dėl didesnio atstumo, todėl kaskart atvažiavus svečiams ar kitiems asmenims, ieškovams tenka eiti iki vartų ir įleidinėti asmenis, neturinčius galimybių atidaryti vartų. Taip pat dėl ginčo vartų ir pėsčiųjų vartelių atidarymo ir uždarymo tarp šalių nuolatos kyla konfliktai, pavyzdžiui atsakovai nepagrįstai neleidžia ieškovų vaikams važinėti dviračiais servituto ribose, pakeltu tonu liepia uždaryti ar atidaryti vartus ar pėsčiųjų vartelius, dėl ko ieškovų vaikams net yra atsiradusi baimė naudotis ginčo vartais ar važiuoti / eiti servitutu dėl nuolatinių atsakovų konfliktiško elgesio. Be to, dėl esančių uždarų vartų kilus tam tikram pavojui, į ieškovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) negalės patekti specialiosios tarnybos (gaisrinės, greitosios ar policijos automobiliai negalės privažiuoti), todėl nuolat jaučiamas nesaugumo jausmas dėl neturėjimo galimybės laiku sulaukti pagalbos esant pavojingai situacijai.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ginčo vartus ir tvorą yra siekiama įsiteisinti prijungiant laisvą valstybinės žemės plotą, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste, nes tai nei patvirtina, nei paneigia byloje įrodinėjamas aplinkybes, juolab, kad net ir atsakovams išsipirkus valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje stovi vartai, tai nepanaikins turimų ieškovų daiktinių teisių – kelio servituto, o ieškovai, kaip šios daiktinės teisės turėtojai, savo sutikimo atsakovams apriboti ieškovų turimos teisės turinį nedavė (atsakovai to net niekada ir neprašė), kas reiškia, jog kito asmens teisės apribojimas prieš jo valią ar be jo sutikimo (ginčo atveju – vartų pastatymas užtveriant servituto kelią) negali būti pripažįstamas teisėtu.
9.7. Servitutas yra nustatytas administraciniu aktu dar 2005 metais, taigi jis buvo nustatytas dar prieš atsakovams įsigyjant žemės sklypus, taip pat servitutai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, atsakovai įsigydami aptariamus žemės sklypus žinojo, kad įsigyja žemės sklypus, kuriuose yra nustatytas kelio servitutas ir suprato ar turėjo suprasti, kad žemės sklypų dalimi, kurioje nustatytas servitutas atsakovai galės naudotis tik ribotai – tiek, kiek tai netrukdo nustatyto servituto tinkamam naudojimui.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovai jau esant bylai apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018-12-11 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo planą bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašą. Atsakovų teigimu, šis rašytinis įrodymas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovų vartai ir varteliai įrengti valstybinėje žemėje. Pažymi, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik apeliacinės instancijos teisme, nors pats žemės sklypo projektas buvo pradėtas rengti 2017-02-02.
12. CPK 314 str. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
Dėl bylos esmės
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnyje reglamentuotas servituto įgyvendinimo principas. Pastarojo straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 straipsnio 2 dalis).
14. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog atsakovai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-11 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovai įgijo 29 kv. m. žemės sklypą, kuriame įrengti ginčo vartai ir varteliai. Taigi nagrinėjamos bylos atveju ginčo vartai ir varteliai įrengti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Tačiau bylos aplinkybių tai nekeičia – automatiniai varteliai ir vartai įrengti taip, kad jie užtveria įvažiavimą ir praėjimą į servitutinį kelią. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar įvažiavimo į servitutinį kelią užtvėrimas pažeidžia ieškovų teises.
15. Apeliantų teigimu, ieškovai gali netrukdomai naudotis servitutiniu keliu, nes jiems yra perduoti automatinių vartų valdymo pulteliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pultelių įteikimas ieškovams tarp šalių ginčo neišsprendė – ieškovai be jokių kliūčių netrukdomai naudotis servitutiniu keliu negali. Ieškovai pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovų pastatyta tvora ir vartai, riboja teisę nekliudomai naudotis visomis nustatyto servituto turinį sudarančiomis teisėmis. Pagal byloje pateiktus žemės sklypo planus, matyti, kad servituto bendras ilgis nuo ginčo vartų iki ieškovų sklypo yra apie 50 m. (e. b. t. I, b. l. 51, 123). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai įrodinėjo, jog jie negali naudotis servitutu pilna apimtimi, nes iki jų sklypo nekliudomai negali atvažiuoti visi suinteresuoti asmenys, su kuriais ieškovai dirba, taip pat specialiosios tarnybos (greitoji pagalba, policija), įvairūs paslaugų tiekėjai. Valdyti vartų iš savo žemės sklypo ieškovai neturi galimybės dėl per didelio atstumo, o norint vartus atidaryti reikia eiti arčiau vartų. Taip pat, ieškovų teigimu, kyla sunkumų su atliekų išvežimu, kuomet jie atliekas priversti vežti per visą servitutinį kelią, nes atliekų surinkimo mašinos neprivažiuoja iki jų sklypo, o konteinerius su atliekomis paliktus už vartų, kuriais užtvertas įvažiavimas į servitutinį kelią, apeliantai nepasitenkindami nustumia nuo šių vartų į kitus sklypus. Kad ieškovai negali nekliudomai naudotis servitutiniu keliu patvirtina ir policijos surašytas 2018 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog ieškovas M. M., savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę į įvažiavimą į kiemą, dėl kurio vyksta ginčai, užklijavo automatinių įvažiavimo vartų daviklį, dėl ko neveikė vartų automatika, kas atitinka CK 4.88 str., todėl padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 518 str. 1 d.. Šio protokolo pagrindu ieškovas nubaustas bauda. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus rajono skyriaus 2017-05-22 atliktas žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 naudojimo patikrinimą bei surašė žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-757-(14.48.78.). Šiame akte NŽT Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad patikrinimo metu ant servituto įrengti vartai buvo uždaryti, todėl privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo servitutu nebuvo įmanoma. Ši aplinkybė patvirtina ieškovų dėstomas aplinkybes, kad suinteresuoti asmenys, iš anksto nesuderinę laiko su ieškovais, iki ieškovų sklypo vartų privažiuoti negali.
16. Apeliantai nurodo, kad teismas visiškai netyrė, nevertino į bylą pateiktų vaizdo įrašų, iš kurių matyti, kad į ieškovams priklausantį žemės sklypą atvyksta plačių gabaritų transporto priemonės, o ieškovų vaikai moka naudotis vartų pulteliais. Kolegijos vertinimu, šie įrodymai neturi esminės reikšmės, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai turi galimybę naudotis automatinių vartų pulteliais, jei jie tuo metu yra namie ar susitaria su atvykstančiais asmenims. Ieškovai byloje įrodinėjo, jog jiems apeliantai apribojo naudotis servitutiniu keliu visa apimtimi kaip tai numato Apskrities viršininko 2005-12-06 įsakymu Nr. 2.3-11338-41 bei Apskrities viršininko 2006-02-20 įsakymu Nr. 2.3-1459-41 nustatytas kelio servitutas apeliantų žemės sklype. Užtvėrus tvorą į įvažiavimą servitutiniu keliu, ieškovams apsunkinama galimybė atidaryti vartus iš savo sklypo, palikti vartus atvirus ilgesnį laiką, privažiuoti specialioms tarnyboms, tiek atliekų surinkimo mašinoms, kurios atvyksta iš anksto nesusitarus ir kurioms būtina privažiuoti iki ieškovų žemės sklypo, o ne iki ginčo vartų.
17. Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad apeliantai siūlė įrengti GSM valdymo modulį (DiTel GSM - Gate), kuris leistų automatinius vartus valdyti iš bet kurio mobiliojo telefono ir iš bet kokio atstumo. Pažymėtina, jog teismas vadovaujasi esama faktine situacija. Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantų procesiniuose dokumentuose aplinkybių nurodymas, jog apeliantai galėtų patobulinti prietaisą, kad ieškovai galėtų naudotis vartais iš tolimesnių atstumų, nesudaro pagrindo spręsti, kad taip ir bus padaryta, nes byloje nėra duomenų, kad tokius pasiūlymus perduoti pultelius su GSM valdymo moduliu ieškovams teikė asmeniškai. Ieškovai nurodė, kad sugedus vartams, apeliantai atsisakė vartus atidaryti rankiniu būdu, o ieškovai turėjo 3 valandas laukti, kol galėjo patekti į savo namus. Nors ši aplinkybė yra grindžiama, tik paaiškinimais, tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, neatmetama galimybė, kad vartų gedimo atveju susitarimas tarp šalių nebūtų lengvai pasiektas, o ieškovams iš viso būtų apribota teisė naudoti servitutinį kelią pagal paskirtį. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad automatinių vartų valdymo teisė išimtinai priklauso apeliantams, jie nesutinka, net su tuo, kad vartai būtų atidaryti ilgesnį laiką.
18. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad augančios tujos siaurina pravažiavimą servitutiniu keliu. Apeliantų nuomone, aptarta teismo išvada yra paneigta byloje pateiktu antstolio D. Š. 2018 m. vasario l d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-18-05. Antstolis D. Š. faktinių aplinkybių protokolu užfiksavo UAB „Inreal GEO“ matininkų atliktus matavimus, kurių metu buvo konstatuota, kad skirtingose žemės sklypo vietose servitutinio kelio plotis yra didesnis nei 3 m. (administraciniu aktu nustatytas kelio servituto plotas – 3 m.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų į bylą pirmosios instancijos teisme pateiktu faktinių aplinkybių protokolu, neturi pagrindo nesutikti su apeliantais.
19. CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Pagal CPK 635 str. 4 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Kasacinis teismas aiškindamas CPK 635 str. 4 d., suformulavo šios teisės normos taikymo taisyklę, pagal kurią antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje pateikti du skirtingi įrodymai, kurie pagrindžią šalių dėstomas aplinkybes, susijusias su servitutinio kelio pločiu, t. y. tuo ar yra išlaikytas 3 m. pločio servituto atstumas. Ieškovai patys išmatavo plotį ir pateikė nuotraukas, kuriose nurodytas atstumas apie 2,8 m. Apeliantai pateikė antstolio D. Š. 2018 m. vasario l d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 178-18-05. Antstolis D. Š. faktinių aplinkybių protokolu užfiksavo UAB „Inreal GEO“ matininkų atliktus matavimus, kuriame konstatuota, kad skirtingose žemės sklypo vietose servitutinio kelio plotis yra didesnis nei 3 m.. Teismas, atsižvelgdamas į apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus, kad jų teiginius patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas, teismas sprendžia, jog apeliantų įrodymas turi didesnę įrodomąją galią nei ieškovų pateiktos nuotraukos nepagrindžiant, kokiais prietaisais ir kaip buvo matuojamas servituto plotas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kelio servituto plotas atitinka administraciniame akte nustatyta 3 m. kelio plotį, todėl apeliantus įpareigoti šalinti augalus nuo kelio nėra jokio pagrindo. Tačiau tai neeliminuoja apeliantams pareigos tinkamai prižiūrėti savo augalus taip, kad medžiai augdami nesiaurintų servituto ploto, taip pat užtikrinti, kad kelio servitutas 3 metų plotyje būtų laisvai pravažiuojamas neužkertant kelio jokiais daiktais.
20. Apeliantai nurodo, kad teismo priimtas sprendimas neproporcingai varžo apeliantų kaip žemės sklypo, kuriame nustatytas, servitutas, teises. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu argumentu, pažymi, kad servitutas jau buvo nustatytas dar prieš apeliantams įsigyjant žemės sklypą. Apeliantams buvo žinoma apie servitutą ir juo ribojamas savininkų teises, kaip ir žinoma ta aplinkybė, kad ieškovai turi teisę nevaržomai naudotis apeliantų žemėje esančiu servitutiniu keliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, automatinių vartų įrengimas su pulteliais atitiktų šalių interesų pusiausvyrą tik tuo atveju, jei toks variantas būtų tinkamas abiem šalims. Šiuo atveju, byloje nustatyti duomenys, įrodo, kad ginčo vartų palikimas apeliantų žemės sklype užtveriant servituto kelią šalių ginčo neišspręstų – ir toliau kiltų nuolatiniai konfliktai dėl naudojimosi vartais. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantus nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems bei užtikrinti, kad nebūtų sudaromos kliūtys naudotis ieškovams servitutiniu keliu.
21. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apskųstojo sprendimo motyvai yra itin lakoniški, tačiau sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl šalių pareikštų materialiųjų reikalavimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1210 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015-03-19 redakcija) maksimalų dydį (maksimalus dydis – 1204,71 EUR). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei teisinių santykių specifiškumą, į tai, kad nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti Rekomendacijose įtvirtintą maksimalų dydį viršijančias bylinėjimosi išlaidas, todėl jos mažintinos iki 800 EUR sumos. Ši suma yra tinkamas atlyginimas ir vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno apeliacinės instancijos teisme.