- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1557-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05263-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- V. M., M. M.
- Atsakovas
- A. G., Ž. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir M. M. ieškinį atsakovams A. G., Ž. G., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisų gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems, pastatytus ant servituto kelio, esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Servituto koordinatės žemės sklype (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)), ir pašalinti kitas naudojimosi servitutu kliūtis, t. y. tvorą, augalus ir pan., o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovams teisę atlikti šiuos veiksmus patiems atsakovų lėšomis, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. kovo 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas) ir jame esančius pastatus – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (pastatai). Žemės sklypas buvo suformuotas padalijimo būdu padalijant prieš tai buvusį didesnį žemės sklypą į kelis mažesnius. Kadangi prie naujai suformuoto žemės sklypo nebuvo privažiavimo, kuris leistų juo tinkamai naudotis, Apskrities viršininko 2005-12-06 įsakymu Nr. 2.3-11338-41 bei Apskrities viršininko 2006-02-20 įsakymu Nr. 2.3-1459-41 buvo nustatytas kelio servitutas sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , suteikiantis teisę prieiti ir transporto priemonėmis privažiuoti nuo Vilties gatvės iki Žemės sklypo (servitutas). Padalijus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus Nacionalinės žemes tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-26 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1417, nurodyta, kad nustatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku (plotis 3 metrai), išlieka ir padalintuose žemes sklypuose: sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) („žemės sklypas 1“) nustatytas 0,0075 ha servitutas; sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) („žemės sklypas 2“) nustatytas 0,0076 ha servitutas. Ieškovai po sutarties sudarymo laisvai naudojosi nustatytu servitutu. 2014 m. žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2 kartu įsigijo atsakovai Ž. G. bei A. G.. Įsigydami šiuos žemės sklypus, atsakovai žinojo, kad jų dalyse yra nustatytas kelio servitutas, nes šis servitutas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tinkamai išviešintas. Iš pradžių jie ribojimų dėl servituto naudojimo nesudarė, todėl ieškovai juo naudojosi įprasta tvarka, galėjo nekliudomai įvažiuoti / išvažiuoti iš žemės sklypo, į jį praeiti ir pan. Tačiau 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. atsakovai savo iniciatyva ir nesusiderinę su ieškovais ant servituto pastatė vartus bei savo sklypą apsitvėrė metaline tvora. Metalinė tvora ir vartai buvo įrengti ties įvažiavimu šalia Žemės sklypo 2 ribos. Tokiu būdu Ieškovams buvo apsunkintos galimybės be trukdymų naudotis jiems suteiktu servitutu – teise naudotis Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 dalimis. Ieškovai turi automatinių vartų atidarymo pultelį, kurį po vartų įrengimo suteikė atsakovai. Tačiau suteikto pultelio veikimo atstumas yra trumpas, t. y. jų negalima atidaryti būnant namuose ir ieškovams kiekvieną kartą norint įleisti svečią ar šeimos narį reikia išeiti į lauką atidaryti vartų. Žiemą (esant šaltiems orams) dėl techninių kliūčių pultelio veikimo atstumas dar labiau sutrumpėja (iki 8-10 m.). Vartai darosi lėtai, todėl ieškovai kiekvieną kartą ne tik gaišta laiką keliaudami į ir iš savo sklypo bet ir patiria kitų apsunkinimų, pvz., esant slidžiam keliui reikia pajudėti iš vietos ir įvažiuoti į kalną. Dėl šių priežasčių ieškovai nuolat patiria nepatogumų, kadangi pas juos laisvai negali patekti vaikai, svečiai ir kiti suinteresuoti asmenys, pvz., pašto darbuotojai (kadangi dėl užrakintų vartelių nebuvo galimybių patekti į ieškovų sklypą, pašto darbuotojai ieškovų korespondenciją ilgą laiką dėdavo į atsakovų pašto dėžutę, o pastarieji ją gavę tiesiog išmesdavo ir neperduodavo ieškovams), statybos paslaugų teikėjai ir pan. Taip pat kilus ekstremalioms/pavojingoms situacijoms dėl atsakovų įrengtų vartų pas ieškovus negalėtų pateikti medikai, gaisrininkai, dujų avarinės tarnybos darbuotojai ar kiti asmenys. Maža to, dėl nuolatinių atsakovų skundų policijai ieškovams du kartus buvo skirtos administracinės nuobaudos vien už tai, kad jie per minutę nuo vartų atidarymo jų neuždarė ir tai kažkokiu būdu pažeidė atsakovų teises. Kadangi skirtos administracinės nuobaudos buvo sąlyginai nedidelės, o ieškovai patys neturi teisinio išsilavinimo, tokių skirtų policijos nuobaudų apskundimas naudojantis advokato pagalba būtų kainavęs keliolika kartų daugiau, nei pati nuobaudos suma, ieškovai vadovaudamiesi ekonomine logika šias nuobaudas tiesiog sumokėjo. Taigi, susidaro absurdiška situacija – ieškovai turi neginčytiną teisę naudotis nustatytus servitutu patekti į savo žemės sklypą, tačiau atsakovams savavališkai apribojus galimybę naudotis servitutu pastatant automatinius vartus, ieškovams policija skiria administracines nuobaudas vien už tai, kad jie nori naudotis servitutu pagal įstatyme apibrėžtą servituto turinį. Tinkamam naudojimuisi servitutu trukdo ne tik neteisėtai atsakovų įrengti vartai, tačiau ir žemės sklype 1 bei žemės sklype 2 augantys medžiai (tujos), kurie patenka į nustatyto servituto ribas. Tam tikrose servituto vietose nuo tujų šakų iki tvoros yra 2,70-2,80 m. atstumas. O pasnigus ir šakoms nulinkus šis atstumas gali sumažėti net iki 1,80, taip ženkliai apsunkinant naudojimąsi servitutu (pvz., važiuojant šakų braižomi automobilių šonai). Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovai, jos šeimos nariai, aptarnaujančių tarnybų darbuotojai ne visada gali patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Todėl neužtikrinimas pilnavertiškas ir nekliudomas ieškovų poreikių tenkinimas ir pažeidžiama ieškovų teisė tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir žemės sklypu bei ieškovų kaip viešpataujančio daikto savininkų teisės. Dėl nurodytų žemės sklype 1 ir žemės sklype 2 nustatyto kelio servituto naudojimo apribojimų, ieškovai kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su 2017-04-04 prašymu. Nagrinėjant šį prašymą, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017-05-22 atliko žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 naudojimo patikrinimą bei surašė žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-757-(14.48.78.). Šiame akte NŽT Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad patikrinimo metu ant servituto įrengti vartai buvo uždaryti, todėl privažiuoti prie žemės sklypo servitutu nebuvo įmanoma. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovų įrengta tvora patenka už jiems priklausančių žemės sklypų ribų ir yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Prie NŽT Vilniaus rajono skyriaus akto buvo pridėta ir matavimų schema M1:500, kurioje užfiksuota, kad atsakovų įrengta metalinė tvora žemės sklype 1 nuo 3 iki 10 cm įsiterpia į nustatyto servituto ribas. Be to NŽT Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad atsakovų įrengta metalinė tvora ir vartai taip pat patenka ir į laisvą valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Kaip matyti iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus pateikto matavimų schemos M1:500, metalinė tvora išeina už Žemės sklypo 2 šiaurinės ribos ir ties Vilties gatve atitveria apie 30 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, dalį. Pabrėžtina, kad nėra žinių, jog atsakovai būtų gavę valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimus dėl kitų inžinerinių statinių – tvoros statybos laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tokiu būdu atsakovai neteisėtai užvaldė apie 30 kv. m ploto valstybinę žemę, įrengta tvora prijungdami ją prie jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo 2.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovai, aptverdami jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Priešingai, tvoros statymo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė žemės sklypo savininkams pareigą ir, kartu teisę, apsitverti asmenine nuosavybe priklausančius žemės sklypus. Ieškovų pritarimo/sutikimo tvoros įrengimui teisinis reguliavimas nenumatė. Paminėtina, kad ieškovai kurį laiką pretenzijų dėl įvažiavimo vartų nuotolinio valdymo pultelių, jų veikimo atstumų nereiškė. Būtina paminėti, kad ieškovams pareiškus pretenzijas, jog automatinių vartų valdymo pultelio veikimo atstumas yra sumažėjęs, atsakovų iniciatyva ir lėšomis, buvo iškviestas meistras, kuris nustatė, kad pultelio veikimas yra sutrikęs dėl nulaužtos įrenginio antenos. Sis įvažiavimo vartų atidarymo įrenginio gedimas buvo operatyviai pašalintas, todėl minėti vartai ir toliau veikia be sutrikimų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovams yra perduoti įvažiavimo vartų valdymo pulteliai, todėl jie turi neribojamą galimybę atidaryti/uždaryti vartus ir vartelius, tame tarpe ir tada, kai pas ieškovus atvyksta svečiai ar kiti asmenys. Atsakovų nuomone, pagal nusistovėjusią įprastą gyvenimišką logiką ir praktiką, svečiai atvyksta tik tuomet, kai kviečiantys svečius šeimininkai patys yra namuose, t. y. kai yra kam pasinaudoti automatinių įvažiavimo vartų valdymo pulteliu ir atidaryti šiuos vartus, atsidaryti pėsčiųjų ėjimui skirtus vartelius, kurie, kaip buvo minėta, nėra net rakinami. Akcentuotina, kad šiuo metu pėsčiųjų įėjimo varteliai yra nerakinami, todėl nėra jokių kliūčių pašto darbuotojams ar kitiems asmenims patekti į ieškovų teritoriją.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai kreipėsi su negatoriniu ieškiniu. Atsakovams priklausančiuose dviejuose žemės sklypuose yra nustatytas servitutas. Atsakovams įsigijus žemės sklypus, atsirado ribojimai naudotis servitutiniu keliu, t. y. pastatyti vartai. Šalių santykiai yra konfliktiški. Be to yra papildomai užsodinti medžiai, todėl neįmanoma pravažiuoti. Servitutiniame kelyje taip pat statomi automobiliai. Tretysis asmuo konstatuoja, kad kliūtis servitute yra. Viešpataujančio daikto savininkų teisės yra pažeidžiamos.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad apsigyvenus atsakovams, patekimas į žemės sklypą yra apsunkintas. Įvažiavimą į kiemą siaurina tvora, kelio servitutas pasuktas, užgrobta valstybinė žemė. Kelio servitutas užtvertas be jų sutikimo. Šalių santykiai yra konfliktiški. Į jų žemės sklypą yra įrengti varteliai. Nori laisvo įvažiavimo. Vartus sustabdydavo, kad vartai neužsidarytų, todėl buvo nubausti administracine tvarka. Buvo įsirengę GSM modulį, bet jam sugedus, modulį išėmė.
Ieškovas ieškinį pilnai palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad gyventi yra sunku, tvorą galima perkelti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. apie rugsėjo – rugpjūčio mėnesį jo žmonai kieme buvo grasinta, todėl aptvėrė sklypą. Automatiniais vartais suteikė teisę naudotis ir ieškovams. Atsakovai buvo įsirengę ir GSM modulį. Vartai padaryti šešių metrų, papildomai įdėti praėjimo varteliai, kad būtų lengviau įsukti su ilgom mašinom. Pultelio veikimas buvo sutrumpėjęs, nes ieškovai nulaužė anteną. Lygiai tokius pačius vartus yra įsirengę ir ieškovai. Vartai yra prižiūrimi, ieškovai nuo vartelių turi raktus. Sudarius sutartį, vartai ir varteliai bus jų žemėje. Vartai ir varteliai taip pastatyti siekiant neiškirsti tujų. Šiuo metu servitutas yra nepakeistas.
Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai savo reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad nuolat patiria nemalonumų. Sutinka, kad servitutas buvo nustatytas, tačiau nesutinka su tuo, kad atsakovų veiksmai apsunkina ieškovams galimybes patekti į žemės sklypą. Ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų, kad ieškovų teisės yra pažeidžiamos. Tiek vaikai, tiek pašto darbuotojai nevaržomai gali patekti į ieškovų žemės sklypą. Ieškovams priklausančiame žemės sklype yra įrengti analogiški vartai. Dėl kelio servituto atsakovai netektų galimybės apsitverti savo žemės sklypo.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškovams yra sudaryta kliūtis naudotis nustatytu servitutu. Šiuo metu yra rengiamas formavimo – pertvarkymo projektas. Atsakovams suteikta galimybė įsigyti įsiterpusį plotą. Jeigu servitutas buvo nustatomas administraciniu aktu, viešpataujantis daiktas nebuvo nurodomas. Sklypas padalintas su sąlyga, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas turės privažiavimą. Turi būti ieškovų sutikimas siekiant pakeisti servitutą. Šiuo metu tvora stovi valstybinėje žemėje. Nenustatinėjo patikrinimo metu, ar varteliai veikia, ar neveikia.
Atsakovė Ž. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėja jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.). Todėl nagrinėjau atveju yra būtina nustatyti, ar ieškovai gali naudoti savo žemės sklypą pagal paskirtį, ar egzistuoja ribojimai (kliūtys) ieškovams naudotis servitutiniu keliu, ar ribojimai yra teisėti.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , ir jame esantys pastatai. Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu padalijant prieš tai buvusį didesnį žemės sklypą. Apskrities viršininko 2005-12-06 įsakymu Nr. 2.3-11338-41 bei Apskrities viršininko 2006-02-20 įsakymu Nr. 2.3-1459-41 buvo nustatytas kelio servitutas sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , suteikiantis teisę prieiti ir transporto priemonėmis privažiuoti nuo Vilties gatvės iki ieškovams priklausančio žemės sklypo (servitutas). Padalijus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus Nacionalinės žemes tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-26 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1417, nurodyta, kad nustatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku (plotis 3 metrai).
6. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-05-22 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-757-(14.48.78) nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ) šiaurinėje pusėje įrengti vartai buvo uždaryti, nustatytu servitutu privažiuoti prie žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įmanoma. Iš pateiktos matavimų schemos taip pat matyti, kad metalinė tvora nežymiai įsiterpia į servitutinį kelią, o metaliniai varteliai pėstiesiems ir vartai transportui įrengti laisvoje valstybinėje žemėje. Bylos nagrinėjimo metu, šalys šių aplinkybių neginčijo, su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko.
7. Pirma, teismas pažymi, kad dalis tvoros, vartai ir varteliai yra pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurią, kaip nurodo atsakovai, jie ketina išsipirkti, tačiau teismas bylą nagrinėja esamos faktinės situacijos kontekste ir laiko, kad vartų, tvoros ir vartelių statymas laisvoje valstybinėje žemėje yra neteisėtas.
8. Iš pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-05-22 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-757-(14.48.78) matyti, kad metalinė tvora nežymiai įsiterpia į servitutinį kelią, taip pat iš bylos duomenų matyti, jog šalia servitutinio kelio augančios tujos ypač žiemos sezono metu siaurina pravažiavimą servitutiniu keliu. Pažymėtina, kad ir tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškinio reikalavimu sutinka.
9. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovų pastatyti varteliai buvo sugedę, šalių santykiai yra itin konfliktiški, ieškovui nuolat surašomi administracinių nusižengimų protokolai už tai, kad užklijuojami vartų davikliai, ieškovai nurodo, kad vykdo veiklą, kuri lemia nuolatinį asmenų lankymąsi pas juos, todėl teismas laiko, kad neprotinga servitutinį kelią riboti varteliais ir vartais, o ieškovų naudojimasis servitutiniu keliu yra apsunkintas.
10. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes teismas pažymi, kad naudojimasis servitutiniu keliu yra apsunkintas, nagrinėjamos situacijos kontekste, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, vartams ir varteliams esant valstybinėje žemėje (dalis tvoros taip pat valstybinėje žemėje), įvertinus tai, kad atsakovų pastatyta tvora yra segmentinė ir lengvai perkeliama, o auginamos tujos gali būti apgenėtos, teismas laiko, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti pilnai, todėl ieškinys tenkintinas.
11. CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas, todėl ieškovams iš atsakovų priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 726,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 150,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 438,00 Eur iš kiekvieno atsakovo.
12. Iš atsakovų valstybės naudai taip pat priteistina ir 6,04 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, t. y. po 3,02 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automatinius vartus ir vartelius pėstiesiems, pastatytus ant servituto kelio, esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , bei pašalinti kitas naudojimosi servitutu kliūtis.
Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams atlikti šiuos veiksmus patiems atsakovų lėšomis.
Priteisti iš atsakovų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 438,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Priteisti iš atsakovų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,02 Eur (tris eurus 2 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) iš kiekvieno.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.