- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-598-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03911-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- L. Č., UAB „Litesko“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui antstoliui T. U. dėl įvykusių varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, buto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nenukreipimo į vienintelį turimą turtą, tretieji asmenys L. Č., UAB „Litesko“ filialas Kelmės šiluma, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, VŠĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Intrum Lietuva“, VMI prie LR FM.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti neįvykusiomis 2017-04-21 pravestas antstolio T. U. varžytynes, kurių metu už 13 154 Eur parduotas S. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsisakyti tvirtinti 2017 m. balandžio 24 d. įvykusių turto pardavimo iš varžytynių aktą bei nenukreipti išieškojimo į vienintelį ieškovo S. B. ir jo įgaliotos atstovės, mamos L. B. turimą gyvenamąjį butą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo, antstolis T. U., priėmė sprendimą dėl S. B. skolų ir paskelbė ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių. Butas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 13 154 Eur. Nagrinėjant 2017-02-08 antstolio T. U. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, kad antstolis patvarkyme, kaip skolinius S. B. įsipareigojimus, yra nurodęs ir tas vykdomąsias bylas, kurios jau yra užbaigtos. Minėtame patvarkyme nurodyta skolų suma siekia – 10 738, 34 Eur, į patvarkymą įtrauktos net tos vykdomosios bylos, kurių piniginis išieškojimas – 00,00 Eur. Tokiais veiksmais buvo siekiama suponuoti pardavimo iš varžytynių pagrindą ir kaip galima greičiau užbaigti S. B. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas.
2. Ieškovas, kaip nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje, dirbo iki 2016-06-31, vėliau draudiminis laikotarpis buvo nutrauktas ir ieškovui mokama ligos išmoka. Tai suponuoja, kad asmuo nevengė dengti turimų įsiskolinimų, turėjo nuolatinį darbą, tačiau, šiuo metu dirbti ir sistemingai mažinti įsiskolinimo negali dėl pasireiškusių ligų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes antstolis turėjo teisę sustabdyti išieškojimą ar išaiškinti apie galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl išieškojimo nenukreipimo į turimą vienintelį turtą Antstolis T. U. nepaisė skolininko interesų, nesiekė išlaikyti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros, priešingai, patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma kur kas didesnė ieškovo skola, nurodant vykdomąsias bylas, kuriuose išieškojimas yra baigtas. Šios aplinkybės suponuoja, kad S. B. nebuvo sudarytos galimybės geranoriškai mažinti turimą įsiskolinimą, taikiai susitarti su kreditoriais dėl skolų apmokėjimo tvarkos, taip pat nebuvo pasiūlyta galimybė susitarti su antstoliu dėl skolos dengimo tam tikromis dalimis ir terminais. Realizavus šias ieškovo teises, būtų užtikrinta vienintelio turimo nekilnojamojo turto apsauga ir užtikrintas savalaikis turimų įsiskolinimų mažinimas, o varžytinės turėjo būti kraštutine priemone išieškant skolą. Išieškojimas vykdomas dėl susidariusių skolų už komunalinius patarnavimus, todėl išieškotojams skolos grąžinimo periodas neturėtų būti itin svarbus ir daryti neigiamos įtakos finansinėms galimybėms. Antstolis neįvertino aplinkybių, kad asmuo gali būti gydymo įstaigoje ar dėl sunkios sveikatos būklės neturėti galimybių susipažinti su siunčiamais dokumentais. Šioje vykdymo proceso stadijoje antstolis nebuvo aktyvus, nesiėmė CPK 706 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių, kurios būtų užtikrinusios savalaikį informacijos gavimą.
3. A. T. U. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jo kontoroje skolų išieškojimas iš ieškovo S. B. buvo vykdomas nuo 2007 m., prieš tai vykdymo veiksmus apie 10 metų atliko kitas antstolis. Vykdymo eigoje antstolio atliekamus vykdymo veiksmus ieškovas skundė (civil. bylos Nr. 2YT-4049-1042/2017, 2YT-5652-772/2017), tačiau ieškovo skundai buvo atmesti, teismo nutartys yra įsiteisėję. Taip pat antstolis nurodė, kad S. B. ir L. B. ginčo bute Kelmėje iš esmės negyvena, L. B. suteiktas socialinis būstas Palangoje, Palangoje deklaruota jos gyvenamoji vieta, o ieškovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo savo gyvenamosios vietos adresą Palangoje. Taip pat pažymėjo, kad išieškojimas iš S. B. jau vykdomas jo žiniomis apie 20 metų, prieš tai vykdė kitas antstolis, jo kontoroje vykdoma nuo 2007 metų, nors ieškovas bei jo atstovai teigia, kad skola po truputi buvo mokama, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad skola nuolat didėjo. Pagrindinę skolą sudaro komunaliniai mokesčiai,butas S. B. jau buvo padovanotas su skolom. Antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į būstą, kai skolos suma viršija 2030 Eur, tačiau šiai dienai skolos suma išieškotojams sudaro 7268,11 Eur su vykdymo išlaidomis, kurių suma yra apie 800 Eur. Iš pradžių skolos išieškojimas buvo nukreiptas į garažą, paskutinės įmokos, gautos pardavus garažą 2016 m. 10 mėn., tačiau gautos sumos neužteko, todėl buvo paskelbtos ir buto varžytynės. S. B. yra vienintelis ginčo buto savininkas. Butas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, varžytinės vyksta elektroninėje erdvėje, 2017-04-21 patvarkymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje buvo priimtas kol bus išnagrinėti skundai, jau po varžytynių, nes elektroninėje varžytynių byloje nėra pažymėtas. Iš esmės šis patvarkymas nieko nepakeitė, nes teismas 2017-05-05 taikė laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio T. U. kontoroje buvo vykdomos buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas antrose varžytynėse. Butas buvo parduotas trečiajam asmeniui L. Č. už 13 154,00 Eur, tai patvirtina išrašas iš Antstolių informacinės sistemos AIS (II tomas, 24-25 b. l.). Dėl antstolio T. U. veiksmų buvo paduoti skundai, kurie yra atmesti (civilinės bylos Nr. 2YT-4049-1042/2017, 2YT-5652-772/2017). Nutartys yra įsiteisėję, tačiau teikdamas ieškinį, ieškovas iš esmės remiasi tais pačiais argumentais.
6. Teismas nurodė, kad šiai dienai ieškovo skola išieškotojams sudaro 7268,11 Eur su vykdymo išlaidomis, išieškojimas vykdomas jau ilgą laiką, apie 20 metų, nors skola po truputi mokama, tačiau skola nuolat auga, nuo 2016 m. liepos mėnesio jokių sumų iš skolininko nebeišieškoma. Akivaizdu, kad išieškoti iš skolininko buto galima, kadangi skolos suma viršija 2030 Eur (CPK 663 str. 3 d.) net kelis kartus, skolos suma ne mažėja, o pastoviai didėja ir skolininkas neįrodė, jog išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus (CPK 663 str. 1 d.). Taip pat atmestini ieškovo argumentai dėl to, kad su kitais išieškotojais yra atsiskaityta, nes šiuo atveju vertinamas ne išieškotojų skaičius, o skolos dydis. Varžytynės įvyko teisėtai, procesinių pažeidimų nenustatyta, kas konstatuota išnagrinėjus ieškovo skundus dėl antstolio veiksmų, butas parduotas už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad antstolio veiksmai yra sistemingai nukreipti prieš ieškovą, nesudarant jam jokių galimybių išsaugoti turimą turtą, nenustatyta, kad būtų padaryti CPK 602 straipsnyje nurodyti esminiai pažeidimai parduodant turtą iš varžytynių, arba, kad būtų iš esmės pažeistos varžytynių vykdymo procedūros, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto realizavimą vykdymo procese, veikė teisėtai, tinkamai vykdė procesiniame įstatyme jam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui vykdyti vykdomuosius dokumentus, įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų tinkamai apginti, todėl atmestini ieškovo argumentai ir dėl atsisakymo tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
7. Teismas konstatavo, kad antstolis T. U., vykdydamas išieškojimą iš ieškovo S. B. turto ir parduodamas varžytinėse ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepažeidė imperatyvių teisės normų, todėl nėra jokio pagrindo antstolio T. U. veiksmus pripažinti neteisėtais parduodant šį butą, taip pat pripažinti neįvykusiomis 2017-04-21 pravestas antstolio T. U. varžytynes, kurių metu už 13 154 Eur parduotas S. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu atsisakyti tvirtinti 2017 m. balandžio 24 d. įvykusių turto pardavimo iš varžytynių aktą.
8. Teismas nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) kuris parduotas iš varžytynių vienintelis savininkas yra S. B.. Kaip nurodė jo atstovė L. B., ieškovas nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie jo neįgalumą teismui nepateikta. Skola tęsiasi jau ilgą laiką, ir vis didėja. Kaip nurodo atstovė L. B., butą ieškovui padovanojo tėvas, kai šiam buvo 18 metų. Per tiek laiko ieškovas nedėjo maksimalių pastangų skolos panaikinti ar bent tam, kad jos sumažėtų. Nors ieškovas ir nurodo, kad tai jo vienintelis būstas, tačiau iš šalių paaiškinimo galima spręsti, kad didžiąją dalį laiko ieškovas praleidžia kitur, procesiniuose dokumentuose pažymi, kad jo adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovė L. B. turi socialinį būstą Palangoje. Nors skola susidarė už komunalines ir kitas paslaugas, neatitinka kitų reikalavimų, nurodytų CPK 663 straipsnio 4 dalyje, todėl gali būti išieškoma iš pareiškėjo nekilnojamojo turto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų gegužės 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas protokoline nutartimi be jokių teisinių motyvų atmetė ieškovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo, dėl civilinio proceso, dėl antstolio 2017-04-21 patvarkymo sustabdyti visus vykdymo veiksmus, todėl teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą ir teisę ginčyti teisme antstolio veiksmus.
9.2. Teismo 2018-05-04 sprendimo 3-iame psl. yra nurodyta, kad „Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, CPK 663str. 3d. norma turi būti aiškinama...”, todėl akivaizdu, kad bylą sprendė ne vienas teisėjas, o teisėjų kolegija, kuri teismo sprendime nėra įvardinta, o tai reiškia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Dėl šios aplinkybės buvo pažeistas teismo sprendimo priėmimo slaptumas.
9.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 663 straipsnį, kadangi bylos medžiaga ieškovas įrodė, jog butas yra jo vienintelis gyvenamasis būstas, o ieškovo mamos L. B. socialinis būstas Palangos mieste neturi jokios įtakos šiam teisiniam ginčui. Ieškovo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), yra ieškovo giminaičių adresas, kuris buvo nurodytas tik dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo.
9.4. Pagal CPK reglamentavimą asmuo pats pasirenka savo gyvenamąją vietą, todėl teismo išvados apie tai, kad ieškovas negyvena ginčo bute yra tik teismo deklaratyvios išvados, kurios yra pagrįstos antstolio subjektyvia nuomone. Teismas šioje dalyje netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas jokiomis leistinomis priemonėmis nenustatė, kad ieškovui butas nėra reikalingas. Teismas šioje dalyje palaikė antstolio ir trečiojo asmens L. Č. poziciją, tačiau jie teismui nepateikė jokių įrodymų, kad butas nėra ieškovo paskutinė gyvenamoji vieta, todėl teismas pažeidė proceso dalyvių interesų pusiausvyros principą bei pažeidė įrodymų vertinimo bei šalių rungimosi principo taisykles. Trečiasis asmuo L. Č. yra suinteresuotas asmuo įsigyti butą pigiau.
9.5. Teismas netinkamai vertino ieškovo skolos dydį ir išieškojimo galimybes. Byloje yra nustatyta, kad visos skolos yra už buto komunalines paslaugas. Teismas įvertino tik galutinės skolos dydį ir skolos išieškojimo vykdymo laikotarpį, tačiau teismas nevertino, jog didelė dalis skolos buvo išieškota ir sumokėta įvairiais laikotarpiais pagal ieškovo galimybes, todėl teismo išvada, kad galima buvo nukreipti išieškojimą į vienintelį ieškovo gyvenamąjį būstą, yra teisiškai nepagrįsta. Teismas nevertino skolos mokėjimo periodiškumo, todėl netinkamai nustatė ir konstatavo, kad byloje nėra nustatyta galimybė, jog skolą ieškovas galėtų sumokėti per 6 mėnesius.
9.6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 ir 2006-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, kadangi ieškovas įrodė, jog turi vienintelį būstą, kad jo materialinė padėtis yra sunki, kad jo sveikatos būklė yra nepatenkinama, kad jo skolos yra už buto komunalines paslaugas.
9.7. Teismas ieškinį išnagrinėjo nepilna apimtimi, kadangi teismas nevertino antstolio 2017-04-21 patvarkymo dėl visų vykdymo veiksmų sustabdymo. Niekur nėra užfiksuotas antstolio 2017-04-21 patvarkymo priėmimo laikas ir šis patvarkymas nebuvo siunčiamas ieškovui, o taip pat šis patvarkymas nebuvo paskelbtas viešai. Teismas šio svarbaus fakto netyrė, todėl ieškinį išnagrinėjo ne pilna apimtimi.
9.8. Teismas taip pat buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi teismas rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2YT-4049-1042/2017 ir Nr. 2YT-5652-772/2017 bei dėl šių civilinių procesų buvo sustabdęs civilinę bylą Nr.2-901-291/2018, tačiau teismas atmetė prašymą dėl bylos sustabdymo, dėl kito civilinio proceso, dėl antstolio T. U. 2017-04-21 patvarkymo.
9.9. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnį, kadangi Šiaulių apylinkės teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2YT-4049-1042/2017 ir Nr. 2YT-5652-772/2017 nebuvo išspręstas antstolio 2017-04-21 patvarkymo teisėtumas.
9.10. Teismas nevertino antstolio 2017-04-21 patvarkymo sustabdyti visus vykdymo veiksmus, nors ieškovo atstovas prašė teismo tai padaryti, todėl teismas bylą išnagrinėjo nepilna apimtimi, neatskleidė bylos esmės ir suvaržė ieškovo galimybes tinkamai ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis T. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apeliantas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog apeliantas savo gyvenamą adresą yra nurodęs Palangos mieste. Apelianto atstovė L. B. taip pat gyvena Palangoje, socialiniame būste. Trečiasis asmuo byloje L. Č. taip pat pasisakė, jog jai yra žinoma, kad S. B. tiek Kelmėje, tiek bute, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena. Tiek S. B., tiek L. B. reziduoja Palangoje, todėl S. B. turimas būstas Kelmės mieste nėra būtinas šiems asmenims gyventi. Šią aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai iš įvairių gydymo įstaigų, į kurias nuolatos dėl įvairių priežasčių kreipiasi tiek skolininkas, tiek jo įgaliota atstovė (VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, ambulatorija UAB ,.Paslaugų orbita“). Be to, pats ieškovas, skųsdamas antstolio veiksmus, ne kartą yra nurodęs, jog korespondenciją pageidauja gauti adresu (duomenys neskelbtini), arba kitais adresais ne Kelmės rajone – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kad skolininko asmeninių interesų centras yra Klaipėdos apskrityje, patvirtina ir tai, jog S. B. darbovietės taip pat buvo/yra minėtame regione.
10.2. Apeliantas, išskyrus tai, jog daugelis skolų susidarė už neapmokėtas komunalines paslaugas, neatitinka nei vienos iš šio galimo apribojimo sąlygų: S. B. neturi vaikų, nėra neįgalus ar socialiai remtinas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nors skola susidarė už komunalines ir kitas paslaugas, neatitinka kitų reikalavimų, nurodytų CPK 663 straipsnio 4 dalies, todėl gali būti išieškoma iš apelianto nekilnojamojo. Skolos suma viršija 2030 Eur ir skolininkas neįrodė, jog išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus (CPK 663 str. 1 d.).
10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėse bylose Nr. 2YT-4049-1042/2017 ir Nr. 2YT-5652-772/2017 nustatytais prejudiciniais faktais, kuriose tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismuose buvo atmesti apelianto skundai dėl antstolio veiksmų skelbiant buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirmąsias ir antrąsias varžytines. Teismas šioje civilinėje byloje buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą kol bus priimti sprendimai aukščiau nurodytose bylose, nes ieškovas tiek ieškinyje, tiek skunduose rėmėsi tais pačiais argumentais ir reikalavimais, todėl apelianto argumentai, kad teismas negalėjo remtis nustatytais prejudiciniais faktais yra nepagrįsti.
10.4. Apelianto reikalavimas susijęs su 2017-04-21 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo atsirado tik teismo posėdžio metu. Nesutinkama su apelianto pozicija išdėstyta apeliaciniame skunde dėl antstolio 2017-04-21 patvarkymo, kad antstolis turėjo stabdyti nuo 2017-03-22 11.43 min. iki 2017-04-21 11.43 min. vykusias varžytynes. Minėtas antstolio patvarkymas sustabdyti vykdymo veiksmus priimtas įvykus nurodytoms varžytynėms ir visi veiksmai susiję su varžytynių paskelbimu, atšaukimu ir kt. yra fiksuojami varžytinių informacinėje sistemoje. Iki varžytynių pabaigos nurodytas patvarkymas nebuvo įkeltas į varžytynių informacinę sistemą, todėl akivaizdu, kad jis priimtas jau įvykus varžytynėms. Dėl minėto antstolio patvarkymo iš apelianto 2018 m. balandžio 13 d. gautas skundas, t. y. praėjus daugiau kaip 90 dienų laikotarpiui nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo. Šiuo pagrindu bei aukščiau išdėstytais motyvais antstolis T. U. atsisakė tenkinti apelianto skundą ir 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu skundą grąžino pareiškėjui. Apeliantas 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymo dėl skundo grąžinimo, remiantis CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, teismui neskundė.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nesutiktina su ieškovo pasisakymu, kad jis netikėtai gatvėje sužinojo apie antrąsias varžytines. Jis jau keletą metų čia negyvena. Jo įgaliota atstovė L. B. laikas nuo laiko atvažiuodavo į Kelmę, lankėsi pas antstolį.
11.2. Ieškovo argumentai, kad L. Č. suinteresuota visais būdais įsigyti butą pigiau visiškai nepagrįsti. L. Č. pateikė teismui Kelmės rajono savivaldybės raštą apie S. B. ir tuo metu dar gyvenančios tame bute L. B. svarstymą jų skoloms padengti ir gyventojų surinktus parašus apie prieštaravimą jos prašymui. Šis susirinkimo protokolas yra viešas, kuris yra randamas interneto naršyklėje. Taip pat teismui buvo pateiktos S. B. socialinių tinklų Facebook nuotraukos, kuriose jis puikuojasi prabangiomis mašinomis ir geru gyvenimu. Iš jo gyvenimo būdo nesimato, kad jis yra ligonis ir tiek metų negalėtų padengti skolų. Jis yra jaunas ir darbingo amžiaus žmogus, elektroninėje erdvėje galėjo sekti savo skolas ir pagal galimybes mažinti įsiskolinimą.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir konstatavo, kad byloje nėra nustatyta galimybė, jog skolą pareiškėjas galėtų sumokėti per 6 mėnesius, S. B. tokių įrodymų nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjant teisme pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nei apeliaciniame skunde nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikia įrodymų ir dėl išieškojimo nukreipimo į kitą turtą, siekiant patenkinti išieškotojų interesus.
12.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo S. B. įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ yra kilę iš laisva valia prisiimtų įsipareigojimų, kurių dengimui nėra gauta lėšų nuo 2016-10-13, todėl ieškovo argumentai dėl apribojimo realizuoti nekilnojamą turtą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Kaip nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimo 3-iame puslapyje yra nurodyta, kad „Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, CPK 663str. 3d. norma turi būti aiškinama <...>”. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, atsižvelgdami į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją (CPK 61 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 3-iame puslapyje nurodymas „teisėjų kolegijos nuomone“ yra kito procesinio dokumento citata, kuri skundžiamoje teismo nutartyje vertinama kaip rašymo apsirikimas, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
13. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principą bei proceso dalyvių interesų pusiausvyros principą.
14. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
16. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
17. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Nagrinėjamu atveju bylos šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis bei jomis laisvai disponavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių paaiškinimus įvertino nustatytų faktinių aplinkybių ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą bei proceso dalyvių interesų pusiausvyros principą.
18. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėse bylose Nr. 2YT-4049-1042/2017 ir Nr. 2YT-5652-772/2017 nustatytais prejudiciniais faktais, kuriose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo atmesti apelianto skundai dėl antstolio veiksmų skelbiant buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirmąsias ir antrąsias varžytines. Teismas šioje civilinėje byloje buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą kol bus priimti sprendimai aukščiau nurodytose bylose, nes ieškovas tiek ieškinyje, tiek skunduose rėmėsi tais pačiais argumentais ir reikalavimais, todėl apelianto argumentai, kad teismas negalėjo remtis nustatytais prejudiciniais faktais yra nepagrįsti.
19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo nepilna apimtimi, kadangi teismas nevertino antstolio 2017-04-21 patvarkymo dėl visų vykdymo veiksmų sustabdymo. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.
20. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, reikalavimas susijęs su antstolio 2017-04-21 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo atsirado tik teismo posėdžio metu. Minėtas antstolio patvarkymas sustabdyti vykdymo veiksmus priimtas įvykus nurodytoms varžytynėms ir visi veiksmai susiję su varžytynių paskelbimu, atšaukimu ir kt. yra fiksuojami varžytinių informacinėje sistemoje. Iki varžytynių pabaigos nurodytas patvarkymas nebuvo įkeltas į varžytynių informacinę sistemą, todėl akivaizdu, kad jis priimtas jau įvykus varžytynėms. Dėl minėto antstolio patvarkymo iš apelianto 2018 m. balandžio 13 d. gautas skundas, t. y. praėjus daugiau kaip 90 dienų laikotarpiui nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo. Antstolis atsisakė tenkinti apelianto skundą ir 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu skundą grąžino pareiškėjui. Apeliantas 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl skundo grąžinimo, remiantis CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, teismui neskundė.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi be jokių teisinių motyvų atmetė ieškovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas stabdyti bylą negali būti skundžiamas atskiruoju skundu (CPK 165 str.), todėl teismas šį atsisakymą gali įforminti tiek protokoline, tiek rašytine nutartimi. Dėl šios priežasties išsamūs motyvai dėl atsisakymo stabdyti bylą nėra būtini.
22. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
23. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis T. U., vykdydamas išieškojimą iš ieškovo S. B. turto ir parduodama varžytinėse ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepažeidė imperatyvių teisės normų, todėl nėra jokio pagrindo antstolio T. U. veiksmus pripažinti neteisėtais parduodant šį butą, taip pat pripažinti neįvykusiomis 2017-04-21 pravestas antstolio T. U. varžytynes, kurių metu už 13 154 Eur parduotas S. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu atsisakyti tvirtinti 2017 m. balandžio 24 d. įvykusių turto pardavimo iš varžytynių aktą.
24. CPK 663 str. 1 d. yra nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų.
25. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl apribojimų nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena, taikymo momento, atsižvelgdamas į CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos konstrukciją („išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija <…>“) konstatavo, kad išieškoma suma turi viršyti toje normoje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).
26. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad šiai dienai ieškovo skola išieškotojams sudaro 7268,11 Eur su vykdymo išlaidomis, išieškojimas vykdomas jau ilgą laiką, apie 20 metų, nors skola po truputi mokama, nuo 2016 m. liepos mėnesio jokių sumų iš skolininko nebeišieškoma, pagrįstai sprendė, kad išieškoti iš skolininko buto galima, kadangi skolos suma viršija 2030 Eur (CPK 663 str. 3 d.) net kelis kartus, skolos suma ne mažėja, o pastoviai didėja ir skolininkas neįrodė, jog išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus (CPK 663 str. 1 d.).
27. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2014).Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-892-232/2015).
28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad didžiąją dalį laiko ieškovas praleidžia ne bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie jo neįgalumą teismui nepateikta, ieškovo skola susidarė už komunalines ir kitas paslaugas, pagrįstai sprendė, kad tai neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuoto apribojimo išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto sąlygų, todėl gali būti išieškoma iš ieškovo nekilnojamojo turto.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.