Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria prašymas dėl teismo priimto sprendimo vykdymo tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-238-862/2012 pagal ieškovo A. J. ieškinį atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, pareikštą, atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėtrungė“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. J. prašė išieškoti iš atsakovo atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimu buvo panaikintas atsakovo 2008-06-30 įsakymas Nr. V-52 dėl drausminės nuobaudos atsakovui skyrimo ir ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažintas neteisėtu. Ieškovas nebuvo grąžintas į darbą. Darbo sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteistas po 55,88 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną bei 0,18 Lt delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2009-12-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2010-10-07 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą ir priteisė iš atsakovo ieškovui 500 Lt neturtinės žalos. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad teismui pripažinus atsakovo atleidimą pagal iš darbo neteisėtu ir nutraukus darbo sutartį teismo sprendimu atsakovas privalėjo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir apie tai pranešti VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriui, tačiau iki šiol atleidimo pagrindas nėra pakeistas. Atsakovo neveikimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, trukdo susirasti kitą darbą ir turėti pajamų šaltinį, nes norint įsidarbinti, kiekvienas darbdavys reikalauja nurodyti išėjimo iš ankstesnių darboviečių pagrindus, pateikti apie tai duomenis, taip pat charakteristiką. Dauguma darbdavių, išsiaiškinę kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo, nepriima jo į darbą. Raštu ir kreipėsi į atsakovą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, tačiau atsakymo negavo.

Atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir paskirti ieškovui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Laiko, kad šiuo prašymu ieškovas pakartotinai prašo teismą išieškoti jo naudai iš atsakovo atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Pareiga sumokėti mokesčius tenka ieškovui, o ne atsakovui, todėl ieškovas privalėjo VSDFV Vilniaus skyriui pateikti teismo sprendimą ir sumokėti įstatymo nustatytus mokesčius nuo priteistos teismo pinigų sumos. Atsižvelgia į LR CPK 772 str. ir nurodo, jog šiuo atveju teismas nusprendė negrąžinti ieškovo į darbą, o šalių sudarytą 2008-03-30 darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas pats pakeitė ieškovo darbo sutarties nutraukimo formuluotę ir neįpareigojo atsakovo ją pakeisti, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas privalėjo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą pranešant VSDFV Vilniaus skyriui. Nurodo, kad VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.2 p. nustato, kad apdraustojo asmens duomenys apie draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami apdraustojo prašymu, o pagal 74.5 p. - pagal įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą. Taisyklių 97 p. nustato, kad draudėjui nepateikus patikslintų pranešimų apie apdraustojo asmens tikslinamus duomenis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, o apdraustajam pateikus įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą, duomenys tikslinami. Todėl ieškovas galėjo kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu patikslinti duomenis ir pateikti aukščiau nurodytus įsiteisėjusius teismo sprendimus. Ieškovas daugiau nei metus nesikreipė į atsakovą, kad šis pakeistų darbo sutartyje nurodytą formuluotę, nesikreipė į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymų pakeisti darbo sutarties formuluote ir nepateikė teismo sprendimo, o tai reiškia, kad ieškovas buvo pasyvus. Ieškovas nepateikė duomenų, kad nuo 2010-10-07 būtų mėginęs įsidarbinti kitoje darbovietėje bei įrodymų, kad būtent VSDFV Vilniaus skyriuje esantys duomenys dėl darbo atleidimo pagrindo jam trukdė įsidarbinti pas konkretų darbdavį.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė prašymą atmesti. Nurodė, jog teismas 2008-03-30 sudarytą darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismo sprendimu nebuvo nutarta pakeisti atleidimo iš darbo formuluotės, nes ieškovas nereiškė tokio reikalavimo. Todėl ieškovas neteisus nurodydamas, kad teismui pripažinus jo atleidimą neteisėtu ir įsiteisėjus sprendimui, atsakovas privalėjo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir apie tai pranešti VSDFV Vilniaus skyriui, nes atsakovui teismų sprendimais nebuvo numatyta minėto įpareigojimo. Dėl to nėra pagrindo taikyti DK 300 str. nustatytas sprendimų, priimtų darbo byloje neįvykdymo pasekmes.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ ieškovo A. J., 4.414,52 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-11-18 iki 2012-02-06 ir po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Išaiškino atsakovui, kad vykdydamas teismo sprendimą bei nutartį laikydamasis teisės aktų reikalavimų, papildomai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 10,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (b.l.29-32).

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovui 2010-10-07 atsirado pareiga vykdyti teismo sprendimą (CPK 331 str. 6 d.). Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutarties nuorašas atsakovui išsiųstas 2010-10-14. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1056-78/2009 esančios 2010-01-30 pažymos, patvirtinančios apie vykdomojo rašto išdavimą ir 2010-10-22 ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą teismas nustatė, kad ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą tam, kad galėtų inicijuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas, nurodydamas, kad sprendimas yra vykdomas per antstolį, patvirtino, kad jis teismo sprendimą dėl išmokų priteisimo vykdo priverstine tvarka. Kadangi piniginio pobūdžio sprendimas vykdomas priverstine tvarka, ieškovas prašymą dėl darbo užmokesčio už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos išieškojimo pareiškė dėl to, kad atsakovas nepranešė VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriui apie jo atleidimo iš darbo pagrindo pasikeitimą, teismas vertino tik šalių elgesį, susijusį su nepiniginio pobūdžio sprendimo dalies vykdymu. Teismas nustatė, kad atsakovui pripažinus faktą, nėra ginčo, kad ieškovas 2011-11-18 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo dalies vykdymo. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 buvo patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės. Šios taisyklės įsigaliojo 2010-06-24. Teismo sprendimas, priimtas šioje byloje įsiteisėjo 2010-10-07, todėl atsakovas kaip darbdavys, turintis pareigą žinoti ir vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių privalomuosius socialinio draudimo santykius, reikalavimus, galėjo tikėtis, kad ieškovas, iniciavęs priverstinį piniginio pobūdžio sprendimo dalies vykdymą, kreipsis teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Tačiau tokia situacija neatleido atsakovo nuo pareigos, įtvirtintos minėtų taisyklių 4.2. p. - pranešti apie apdraustųjų draudimo pabaigą, nes priėmus teismo sprendimą, buvo pakeistas ne tik atleidimo pagrindas bet ir draudimo santykių laikotarpis. Be to, taisyklių, kuriomis remdamasis atsakovas neigia savo pareigą informuoti VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyrių apie darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindo pakeitimą, 83 p. būtent draudėjui – atsakovui yra įtvirtinta pareiga tikslinti pateiktus duomenis apie apdraustąjį, teikiant SAM pranešimą. Teismas pažymėjo, kad taisyklių 87 p. pagrindu apdraustasis taip pat gali prašyti patikslinti apie ji kaupiamus duomenis, tačiau šia taisyklių nuostata nėra įtvirtinta apdraustojo pareiga. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nepateikė duomenų VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriui, nes neturėjo tokios pareigos. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo netinkamai aiškina DK 297 str.4 d. nuostatas, kurios reiškia, kad teismui nustačius, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas, teismas privalo priimti sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti darbuotojui DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Būtent toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju buvo priimtas. DK 140 str. 4 d. taip pat nurodyta, kad tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. O tai reiškia, kad pakeičiami ir darbo santykių nutraukimo pagrindas ir darbo santykių nutraukimo laikas. Teismas darė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas laiku nesiėmė aktyvių veiksmų dėl nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovui kaip darbdaviui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai dėl teismo sprendimo buvusiam darbuotojui tinkamo ir greito įvykdymo. Be to atsakovas neinformuodamas VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriaus apie tai, kad su darbuotoju darbo santykiai nutrūko, kitu pagrindu ir laiku, nevykdė ne tik teismo sprendimo, bet ir teisės aktais jam nustatytos pareigos, todėl ieškovo prašymas pritaikyti DK 300 str. įtvirtintas sprendimo nevykdymo pasekmes yra pagrįstas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas vykdo piniginio pobūdžio reikalavimą, kuriuo ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki įsiteisėjimo dienos, į tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nepiniginio pobūdžio reikalavimo vykdymo tik 2011-11-18, į tai, kad vien tik suma nuo 2009-12-21 iki 2012-02-06 būtų lygi 43.418,76 Lt ir būtų neproporcinga atsakovo neveikimui, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį po 55,88 Lt už kiekvieną dieną nuo 2011-11-18 iki 2012-02-06, t.y. 4.414,52 Lt (55,88 Lt x 79), ir po 55,88 Lt už kiekvieną dieną nuo 2012-02-07 iki Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimo ir Vilniaus apygardos 2010-10-07 nutarties visiško įvykdymo dienos. Ieškovo prašymas taikyti DK 300 str. įtvirtintas teismo sprendimo nevykdymo pasekmes patenkintas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovui išaiškintina, kad jis vykdydamas teismo sprendimą bei nutartį, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir papildomai privalo apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.37-40), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir A. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teisės nuostatos draudžia teismui priimti sprendimus neparemtus įrodymais ar priimtus remiantis tik prielaidomis. Pažymi, kad atsakovas savo atsiliepime teismui nurodė, kad ieškovo prašymą gavo 2011-11-23, todėl akivaizdu, kad teismo argumentai jog atsakovas pripažino, kad ieškovo prašymą gavo 2011-11-18 yra paremti prielaidomis, todėl neobjektyvūs ir visiškai nepagrįsti. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, o ieškovas sąmoningai nutylėjo ir teismui nenurodė, kad jis vadovaudamasis VSDVF prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 97 p. (prašymo metu galiojusi redakcija) jam suteiktomis teisėmis, 2011-11-04 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą patikslinti apie jį kaupiamus duomenis pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartį. Ieškovas tai žinodamas, 2011-11-23 papildomai kreipėsi atsakovą dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, prašydamas pateikti atsakymą iki 2011-11-28. Ieškovui pateikus prašymą VSDFV Vilniaus skyriui duomenys Registro duomenų bazėje tikslinami pagal VSDF valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (jo pavaduotojo) priimtą sprendimą dėl duomenų tikslinimo. Šios aplinkybės paneigia ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė jo teises, nes atleidimo iš darbo formuluotė turėjo būti pakeista pagal paties ieškovo prašymą. Šios aplinkybės patvirtina ir ieškovo piktnaudžiavimą jam suteiktomis įstatymo teisėmis. Teismas neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką, kurioje pažymima, jog spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 str. trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). 2009-12-21 teismo sprendimu atsakovas nebuvo teismo tiesiogiai įpareigotas pakeisti darbo atleidimo formuluotę, o ieškovas daugiau nei metus nesikreipė į atsakovą, kad šis pakeistų darbo sutartyje nurodytą formuluotę, nors teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai, taip pat daugiau nei metus nesikreipė į VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyrių su prašymų pakeisti darbo sutarties formuluotę, nors tokią teisę turėjo, tai rodo, kad ieškovas buvo pasyvus. Teismas nenustatė duomenų, kad nuo 2010-10-07 ar nuo 2011-11-23 ieškovas būtų kreipęsis ar mėginęs įsidarbinti kitoje darbovietėje ir kad būtent VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriuje esantys duomenys dėl darbo atleidimo pagrindo jam trukdė įsidarbinti pas konkretų darbdavį (CPK 772 str. ir DK 300 str.) Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo teismo sprendimo įsiteisinėjimo dienos VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriuje esantys duomenys apie ieškovo atleidimo pagrindą (formuluotė) trukdė jam įstoti į konkretų darbą. Todėl minėto straipsnio taikymui nebuvo visų būtinų sąlygų. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimu ir Vilniaus apygardos 2010-10-07 nutartimi ieškovui buvo priteistas darbo užmokestis neatskaičius įstatymų nustatytu mokesčių, todėl atsakovui sumokėjus ieškovui visą priteistą darbo užmokestį su neatkaitytais mokesčiai pareiga sumokėti įstatymo numatytus mokesčius tenka ne atsakovui, o ieškovui. Todėl, priešingai nei teismas nurodo, ieškovui taip pat atsirado pareiga informuoti VSDF Vilniaus skyrių dėl pasikeitusio darbo sutarties nutraukimo pagrindo, laikotarpio bei sumokėti įstatymo nustatytus mokesčius. Ieškovui už tai, kad jis neteisėtai buvo atleistas jau buvo priteista labai didelė pinigų suma, kuri šiuo metu yra išmokėta. Pažymi, kad ieškovas iki atleidimo išdirbo tik 3 mėnesius tuo tarpu jam išmokėta suma siekia daugiau kaip 38.000 Lt (t.y. daugiau kaip 31 jo vidutinis atlyginimas). Tačiau teismas nepaisant to, priteisė dar papildomas sumas ieškovui. Mano, kad tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Ieškovas A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.50-51) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog dėl formuluotės pakeitimo nuolat žodžiu kreipdavosi į atsakovo atstovę L. L., kuri aiškindavo, kad formuluotė bus pakeista pasibaigus bylinėjimuisi. Tačiau nei po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimo įsiteisėjimo, nei po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-07 nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl išieškojimo vykdymo, įsiteisėjimo atsakovas nesikreipė dėl formuluotės iš darbo pakeitimo. Ieškovas pats 2011-11-04 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą patikslinti apie jį kaupiamus duomenis pagal priimtas teismo nutartis, tačiau buvo paaiškinta, kad tokie duomenys gali būti tikslinami draudėjui, t.y. atsakovui, pateikus patikslintus SAM pranešimus apie apdraustuosius. Todėl gavęs tokį atsakymą nedelsiant raštu kreipėsi į atsakovą, kuris jokių veiksmų dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo nesiėmė. Mano, jog teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad atsakovui 2010-10-07 atsirado pareiga vykdyti teismo sprendimą. Taip pat padarė teisingą išvadą, kad gavęs 2011-11-18 ieškovo raštą, atsakovas privalėjo pateikti duomenis VSDFV Vilniaus skyriui. Teismas pagrįstai taikė LR DK 300 str. numatytą nuostatą. Atsakovui neteisėtai atleidus ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. nukentėjo jo, kaip gero ir sąžiningo darbuotojo reputacija, dėl ko nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki šiol negali susirasti darbo. Dėl tokio atleidimo pagrindo negalėjo gauti ir bedarbio pašalpos.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.52-55) prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, jog teismas, jokiais įrodymais nepagrįsdamas ir remdamasis vien prielaidomis, nusprendė, kad į atsakovą ieškovas kreipėsi 2011 m. lapkričio 18 d. Akivaizdu, jog teismas, padarydamas niekuo nepagristą išvadą, kad atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ gavo ieškovo A. J. prašymą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ 2011 m. lapkričio 18 d. ir nuo šios datos priteisdamas iš atsakovo ieškovui 4.414,52 Lt vidutinį darbo užmokestį, pažeidė jam įstatymu numatytą pareigą pagrįsti savo daromas išvadas. Mano, teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju gali būti taikomos CPK 772 str. ir DK 300 str. nuostatos. Remiantis DK 295 str. 2 d., 297 str. nuostatų analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2007 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2008 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-3- 8/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K- 3-464/2009), daro išvadą, jog atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimas ir atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu bei neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas yra skirtingi darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai. Darbuotojas, kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisų gynimo, privalo nurodyti, kokiu būdu galėtų būti apginta jo pažeista teisė. Kaip matyti, ieškiniu A. J. neprašė teismo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. CPK 265 str. 2 d. yra numatyta, jog teismui sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (t.y.CPK 417 str.) Teismų sprendimais nebuvo nutarta pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nes ieškovas nereiškė tokio reikalavimo, o teismai nenustatė būtinybės peržengti ieškiniu keliamų reikalavimų ribas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas savo prašyme dėl teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1056- 78/2009 vykdymo nepagrįstai teigė, kad teismui pripažinus jo atleidimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. iš Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ neteisėtu ir įsiteisėjus minėtam sprendimui, atsakovas privalėjo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir apie tai pranešti VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriui, nes, kaip minėta, atsakovui teismų sprendimais nebuvo numatyta minėto įpareigojimo. Dėl to taikyti DK 300 str. ir CPK 772 str., reglamentuojančius sprendimų, priimtų darbo byloje neįvykdymo pasekmes, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas skundžiamoje nutartyje, nuspręsdamas taikyti CPK 772 str. ir DK 300 str. nuostatas, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl minėtų straipsnių taikymo galimybės (2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teisino nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 424/2010). Teismas neišsireikalavo iš ieškovo ar VSDFV Vilniaus skyriaus visų bylai tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti reikalingų duomenų ir neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas, pateikdamas teismui 2011 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl teismo priimto sprendimo vykdymo (civ. byla Nr. 2-1056-78/2009) piktnaudžiavo savo teisėmis - ką griežtai draudžia DK 35 str. Nepaisydamas to fakto, kad pats 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą patikslinti apie jį kaupiamus duomenis 2010 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-851- 275/2010 nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas 2011 m. lapkričio 23 d. vis tik kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, ar atsakovas informavo atitinkamas valstybines institucijas, kad būtų pakeistas atleidimo ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas ir data, o, jei neinformavo, prašė nedelsiant tai padaryti, ir informuoti ieškovą. Šios aplinkybės pagrindžia akivaizdų ieškovo piktnaudžiavimą jam įstatymo suteiktomis teisėmis, nes, ieškovui pateikus prašymą VSDFV Vilniaus skyriui dėl duomenų apie jį tikslinimo, remiantis minėta 2010-10-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, duomenys buvo tikslinami būtent šio prašymo pagrindu ir jokie papildomi prašymai nebuvo būtini. Pažymi, jog tam, kad būtų galima taikyti CPK 772 str., ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog teismo sprendimo dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo nevykdymas sukėlė jam neigiamas pasekmes, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, sukliudė jam gauti kitą darbą, tačiau akivaizdu, jog ieškovas neįrodė minėtų aplinkybių.

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad teismas neįpareigojo atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ar atlikti pranešimus Sodrai, teisės aktai nenustato, kad būtent draudėjas turi tikslinti duomenis, juos tikslinti galėjo ir pats ieškovas; todėl DK 300 str. šiuo atveju netaikytinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu panaikino Vilniaus lopšelio – darželio „Vėtrungė“ direktorės 2008-06-30 įsakymą Nr. V-52 dėl A. J. drausminės nuobaudos skyrimo; pripažino A. J. Vilniaus lopšelio – darželio „Vėtrungė“ direktorės 2008-08-04 įsakymu Nr. 304 atleidimą iš darbo neteisėtu. Negrąžino A. J. į darbą bei A. J. ir Vilniaus lopšelio – darželio „Vėtrungė“ 2008-03-30 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo 19.116,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2.400,00 Lt išeitinę išmoką, 297,45 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 92,97 Lt delspinigių, iš viso 21.906,70 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, bei 1000,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovo A. J. naudai. Priteisė iš atsakovo po 55,88 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną bei po 0,18 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2009-12-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 668,54 bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio 1200,00 Lt sumoje, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, nurodė vykdyti skubiai. Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartimi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas pakeistas: ieškovui A. J. priteista iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš atsakovo valstybei žyminio mokesčio išlaidų suma padidinta iki 722,99 Lt. Kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-1056-78/2009 esančios 2010-01-30 pažymos, patvirtinančios apie vykdomojo rašto išdavimą ir 2010-10-22 ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą (civ. bylos Nr. 2-1056-78/2009 l. 218), ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą tam, kad galėtų inicijuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas patvirtino, kad jis teismo sprendimą dėl išmokų priteisimo vykdo priverstine tvarka. Šias aplinkybes patvirtina ir antstolio 2012-01-30 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas (b.l.47).

Taip pat ieškovas 2011-11-18 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pranešti ar įstatymų nustatyta tvarka pastarasis informavo atitinkamas valstybines institucijas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo bei atleidimo datos (b.l.4). Šis raštas, kaip matyti iš spaudo, atsakovo gautas 2011-11-23 (b.l.41).

DK 300 str. numato, kad kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši norma taikytina visų rūšių darbo byloms, taigi, ji gali būti taikoma ir piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti. Ši nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą.

Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartimi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas pakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir 2010-10-08 nutartis buvo vykdytina (CPK 587 str.). Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo bei atleidimo datos nebuvo įvykdytas.

CPK 331 str.6 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. DK 300 str. numato papildomą darbuotojo teisių gynybą tam atvejui, kai darbdavys vengia vykdyti ar nevykdo teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teisės aktai nenustato draudėjui pareigos tikslinti duomenis, nes tai galėjo atlikti tik pats ieškovas, kadangi teismo sprendimas neapsiriboja vien tik piniginės dalies įvykdymu, bet ir su tam tikromis teisės aktuose nustatytomis darbdavio pareigomis, susijusiomis su darbo ginče priimtu sprendimu įvykdymu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 96 punktas numato, kad apdraustojo asmens duomenys apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus. Taigi, pareiga pranešti teisės aktų nustatyta tvarka apie Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutarties pagrindu pasikeitusį ieškovo draudimo laikotarpį bei su tuo susijusį atleidimo iš darbo pagrindą tenka atsakovui. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-11-28 raštas Nr. 3-73261, kuriame nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius gavo ieškovo 2011-11-04 prašymą tikslinti duomenis LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-851-275/2010, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyriaus pareikalavo pateikti teisingai užpildytus patikslintus SAM pranešimus apie apdraustuosius ir 2-SD pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-851-275/2010 bei nurodė tokio reikalavimo nevykdymo pasekmes (b.l. 42). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisės aktai numato atsakovui pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikti patikslintus SD pranešimus, kurios apeliantas geranoriškai savo iniciatyva nevykdė. Pažymėtina, jog tokios pozicijos dėl darbdavio pareigų, laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1049-345/2012).

Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad taikydamas DK 300 str. teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 str.) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 str. 1 d.). Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 str. trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą, taip pat per atitinkamą laiką jis būtų įvykdytas ir visiškai pasibaigtų šalių ginčas. Pasisakant dėl darbo sutarties šalių interesų pusiausvyros darbuotojo teises šiuo atveju būtų teisinga ginti atsižvelgiant ir į darbuotojo aktyvumą, kad teismo sprendimo darbo byloje vykdymas ilgai neužsitęstų, o darbdavio interesai nebūtų finansiškai pernelyg pažeisti.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad iki prašymo priimti nutartį pagal DK 300 str. pateikimo darbdavys nevykdė teismo sprendimo, o darbuotojas (ieškovas) sąlyginai buvo aktyvus – domėjosi sprendimo vykdymo eiga, atsakovui nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutarties kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, taip pat (nors ir po metų) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl duomenų patikslinimo LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-851-275/2010. Taigi ieškovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad nei darbo kodekso normos, nei poįstatyminiai teisės aktai, susiję su socialiniu draudimu, nedraudžia darbuotojui kreiptis tiek į darbdavį, tiek į Sodrą dėl savo duomenų patikslinimo. Todėl apelianto argumentas, jog ieškovas buvo nesąžiningas, kreipdamasis tiek į darbdavį, tiek į VSDFV Vilniaus skyrių dėl duomenų patikslinimo, nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių ar kitų svarbių priežasčių, trukdančių ar varžančių darbdavį (atsakovą) nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį. Ta aplinkybė, kad atsakovas ginčija ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl teismo sprendimo vykdymo datą, nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta ir neteisėta, nes atsižvelgiant laikotarpį, nuo Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutarties įsiteisėjimo iki ieškovo kreipimosi į apeliantą, tarp ieškovo ir atsakovo nurodomų kreipimosi datų tėra tik kelių dienų skirtumas, be to, darbdaviui pareiga praneši VSDFV Vilniaus skyriui dėl duomenų patikslinimo LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-851-275/2010 atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau ne nuo ieškovo (apdraustojo) kreipimosi į darbdavį dienos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, įvertinus atsakovo neveikimą, ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl Sodros duomenų patikslinimo konkreti gavimo data nėra esminė DK 300 str. taikymo prasme. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas vykdo piniginio pobūdžio reikalavimą, kuriuo ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki įsiteisėjimo dienos, į tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nepiniginio pobūdžio reikalavimo vykdymo tik 2011-11-18, į tai, kad vien tik suma nuo 2009-12-21 iki 2012-02-06 būtų lygi 43.418,76 Lt (55,88 Lt x 777) ir būtų neproporcinga atsakovo neveikimui, todėl priteisė vidutinį ieškovo darbo užmokestį ne nuo sprendimo priėmimo dienos, bet nuo jo kreipimosi į darbdavį dienos. Darytina išvada, jog šiuo atveju apelianto padėtis pirmosios instancijos teismo nutartimi netgi buvo palengvinta, taikant DK 300 str. numatytas pasekmes dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Dėl tų pačių priežasčių atmetamas ir kitas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teismas priteisė nepagrįstai didelį vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-11-18 iki 2012-02-06 ir po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nes DK 300 str. yra nustatyta sankcija darbdaviui, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, apsprendžiančias priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio laikotarpį.

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindė tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad nuo 2010-10-07 ar nuo 2011-11-23 ieškovas būtų kreipęsis ar mėginęs įsidarbinti kitoje darbovietėje ir kad būtent VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriuje esantys duomenys dėl darbo atleidimo pagrindo jam trukdė įsidarbinti pas konkretų darbdavį (CPK 772 str. ir DK 300 str.) .

Pažymėtina, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, todėl natūralu, jog dėl to gali būti apsunkinta galimybė įsidarbinti. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, DK 300 str. numato papildomą darbuotojo teisių gynybą tam atvejui, kai darbdavys vengia vykdyti ar nevykdo teismo sprendimo. Šio straipsnio taikymui nėra būtina sąlyga ieškovui įrodyti, kad VSDF Vilniaus valdybos Vilniaus skyriuje esantys duomenys dėl darbo atleidimo pagrindo trukdė įsidarbinti pas konkretų darbdavį, t.y. DK 300 str. taikytinas nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas galėjo įsidarbinti.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo sąžiningas, tinkamai vykdė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2010-10-07 nutartį, dėl ko jam negalėjo būti taikoma DK 300 str. nuostata.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-238-862/2012 palikti nepakeistą.