- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-851-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A., A. J.
- Atsakovas
- Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Teisėja Galina Taraškevič Procesinio sprendimo kategorija 11.10.; 14.1.; 14.5.;
44.2.4.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 7 d. ,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui adv. G.Ruseckui, atsakovo atstovui adv. A.Sizovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. ir atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėtrungė” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-08-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 1 347,18 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį, delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą 0,06 procento už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo 2008-08-22; priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-03-30 neterminuota darbo sutartimi jis nuo 2008-04-01 buvo priimtas dirbti sargo ir pastatų priežiūros darbininko pareigose. Jokių pastabų, nuobaudų dėl atliekamo darbo jam nebuvo pareikšta. Siekiant tinkamai atlikti pastatų priežiūros darbininko pareigas, jis nuo 2008-04-01 iki 2008-07-01 buvo priverstas savo lėšomis pirkti statybines medžiagas, reikalingas darželio remontui bei jas gabenti jam priklausančiu automobiliu. Neturėdamas pakankamai lėšų nuolat pirkti darželio remontui reikalingas statybines medžiagas, 2008-07-01 jis kreipėsi į lopšelio-darželio direktorę su prašymu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas tiesioginėms pastatų priežiūros darbininko pareigoms atlikti, tai yra skirti lėšų statybinėms medžiagoms įsigyti, darželio remontui. Direktorė nenorėjo keisti statybinių medžiagų įgijimo tvarkos, todėl tarp ieškovo ir direktorės kilo konfliktas. Jis 2008-07-01 pateikė atsakovo administracijai prašymą atleisti jį iš pastatų priežiūros darbininko pareigų ir nuo 2008-07-01 jis vykdė tik sargo pareigas. 2008-08-06 atsakovo administracijos direktorė žodžiu jį informavo, kad nuo 2008-08-22 jis atleidžiamas ir nuo sargo pareigų. 2008-08-04 direktorės įsakymu Nr. P-304 jis buvo atleistas iš pastatų priežiūros darbininko ir sargo pareigų vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2008-08-22. Jo atleidimo iš darbo motyvų, priežasčių atsakovas jam nepateikė. Jis jokių darbo drausmės pažeidimų, dirbant pas atsakovą, nepadarė. Atleidžiant jį iš darbo, atsakovas su juo pilnai neatsiskaitė, pilnai nesumokėjo jam darbo sutartyje nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio. Dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė didelę moralinę skriaudą, pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, nuolat lankėsi pas gydytojus. Nedirbo, nes nukentėjo jo, kaip gero ir sąžiningo darbuotojo, reputacija ir jam sunku surasti darbą. Jo materialinė padėtis yra sunki, todėl neturtinės žalos atlyginimas pagerintų jo turtinę padėtį, bei iš dalies atlygintų patirtą skriaudą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ direktorės 2008-06-30 įsakymą Nr. V-52 dėl A. J. drausminės nuobaudos skyrimo. Pripažino A. J. Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ direktorės 2008-08-04 įsakymu Nr. 304 atleidimą iš darbo neteisėtu. Negrąžino A. J. į darbą bei A. J. ir Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ 2008-03-30 sudarytą darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ 19 116,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2 400 Lt išeitinę išmoką, 297,45 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 92,97 Lt delspinigių, iš viso 21 906,70 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, bei 1 000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovo A. J. naudai. Priteisė iš atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ po 55,88 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną bei po 0,18 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2009-12-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo A. J. naudai.
Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog nutraukiant su ieškovu darbo sutartį savo, darbdavio iniciatyva, apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, buvo visų sąlygų, nustatytų DK 136 str. 3 d. 1 p., sudėtis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbdavys iš ieškovo raštu pareikalavo pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo bei pranešė apie drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimą ieškovui pasirašytinai (CPK 178 str., 177 str. 2 d., 3 d.). Atsakovas neįrodė fakto, kad darbuotojas (ieškovas) dėl jo kaltės padarė drausminį pažeidimą, nurodytą direktorės pavaduotojos A. T. 2008-06-25 tarnybiniame pranešime. Pranešime net nekonkretizuota kokių darbo pareigų ieškovas neįvykdė. 2008-09-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymoje Nr. A32-470-(1.9-K1-6) dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė” direktorės veiksmų nustatyta, kad direktorės pavaduotojos ūkio reikalams A. T. tarnybinis pranešimas, datuotas 2008-06-25, kompiuteryje sukurtas 2008-08-08 pavadinimu „J. aktas A.”, darželyje yra įvairių kitų darbuotojų pranešimų direktorei dėl A. J. neatliktų darbų arba blogai atliekamų pareigų, tačiau visi pranešimai prasidėjo 2008 m. birželio mėn., visi parašyti tuo pačiu kompiuteriu, vienodu stiliumi. Patikrinus darželio kompiuterį nustatyta, kad aktas dėl darbų neatlikimo bei įsakymas dėl nuobaudos skyrimo sukurti (ar modifikuoti) 2008-08-14; Tarybos narių 2008-06-25 datuotas aktas Nr. 3 „Dėl pastato priežiūros darbininko A. J. darbo sutarties pažeidimų“ kompiuteryje sukurtas pavadinimu „J. aktas” yra sukurtas 2008-08-08; auklėtojų tarnybinis raštas, datuotas 2008-06-30 kompiuteryje sukurtas pavadinimu „J. aktas auklėtojų” 2008-08-08. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas laikė, kad ieškovui paskirta 2008-06-30 drausminė nuobauda – papeikimas, nesant drausminės nuobaudos pagrindui, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, pasirašytinai nesupažindinant ieškovo su įsakymu, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, yra nepagrįsta, neteisėta ir yra pagrindas ja panaikinti (DK 136 str. 4 d., 234 str., 240 str. 1 d., 3 d.). Nepranešęs ieškovui apie ankstesnės drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimą, atsakovas negalėjo ankstesne drausmine nuobauda grįsti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., ir yra pagrindas pripažinti ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad 2008-06-30 įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, jam paskirta tik kaip pastato priežiūros darbuotojui, o 2008-08-04 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo iš pastato priežiūros darbuotojo pareigų ir iš sargo pareigų. 2008-08-04 atsakovo įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nėra nurodyta už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą darbuotojas (ieškovas) atleidžiamas iš darbo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas, jam skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė darbo drausmę dėl jo kaltės, kad 2008-08-02 atsakovo įsakymu drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta laikantis jos skyrimo tvarkos, kad iš ieškovo buvo pareikalauta raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, bei kad jis buvo pasirašytinai supažindintas su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo (DK 136 str. 3 d. 1 p., 234 str., 240 str. 1 d., 3 d., CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir jis turėtų būti grąžintas į pirmesnį darbą bei jo naudai turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.).
Teismas taip pat nurodė, kad DK 250 str. nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtine žala laikytinas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie, jo nuomone, neturtinę žalą sudarančias pasekmes. Ieškovo pateiktą VĮ Centro poliklinikos 2009-02-27 išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame yra nurodyta susirgimo diagnozė, teismas nelaikė įrodymu, kad nurodyti susirgimai yra pasekmė ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo. Išraše nėra nurodyta susirgimų pradžia bei susirgimų priežastys. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad po atleidimo iš darbo bandė įsidarbinti kitur, tačiau nelaimėjo prieš kitus kandidatus, dėl jo pablogėjusios reputacijos po atleidimo iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad teismas pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisdamas vidutinio darbo užmokesčio išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, apgynė ieškovo pažeistas teises, įstatymu nustatytose ribose (CPK 2 str., DK 297 str. 4 d., 140 str. 1 d.).
III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą ir priimti toje dalyje naują sprendimą: priteisti iš atsakovo 20 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato padėjėjo teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose konstatuojama, jog ieškovui yra padidėjęs spaudimas, nustatyta depresija. Neteisingai vertino pateiktas valstybinio socialinio draudimo fondo pažymas, patvirtinančias, kad ieškovas po neteisėto atleidimo niekur nedirbo. Jokių kitų įrodymų, kad po neteisėto atleidimo iš darbo bandė įsidarbinti į kitas įmones teismui negalėjo pateikti vien todėl, kad tokių pažymų niekas neišdavinėja. Teismas šį faktą turėjo konstatuoti remiantis kitais byloje esančiais įrodymais. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų argumentų, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelę moralinę skriaudą ir pažeminimą, emocinę depresiją, pašlijo sveikata, buvo priverstas nuolat lankytis pas gydytojus. Dėl atleidimo pagal DK 136 str. 3 d. nukentėjo ieškovo, kaip gero ir sąžiningo darbuotojo reputacija, dėl šios priežasties jam ir šiuo metu sunku susirasti kitą darbą. Darbo birža dėl atleidimo pagal šį DK straipsnį tris mėnesius nemoka bedarbio pašalpos, po atleidimo negavo jokių pajamų, o pinigai reikalingi vaistams, gydimuisi bei mokesčiams už komunalines paslaugas. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, stiprioji darbo santykių šalis, todėl jam turėtų būti taikomi didesni bei griežtesni reikalavimai, didesnė atsakomybė už įstatymų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimą. Taigi, teismas sprendime nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą, pažeidė DK nuostatas, t.y. atleido neteisėtai, tuo konstatuodamas atsakovo kaltę. Teismas priteisė tik 1 000 Lt ieškovo patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas viso už teisinę pagalbą sumokėjo 1 500 Lt. Taigi, teismas sprendime neteisingai paskaičiavo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų suma turėtų būti keistina.
Atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą panaikinti ir priimti nauja sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, netinkamai konstatavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė fakto, jog darbuotojas (ieškovas) dėl jo kaltės padarė drausminį pažeidimą, bet iš šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2008-06-30 įsakymu Nr. V-52 ieškovas A. J. buvo nubaustas, remiantis DK 235 str. 9 p. - jam pareikštas papeikimas. Ieškovas buvo supažindintas su minėtu papeikimu, bet atsisakė pasirašyti. Šį faktą teisme patvirtino liudytojos: N. J., S. S., V. G., A. T., bet teismas šių liudytojų parodymus be jokių motyvų vertino kritiškai, padarė išvadą, kad jos yra atsakovo darbuotojos ir jų parodymai gali būti neobjektyvūs. Darant tokia išvadą teismas neturėjo apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalėjo, nurodydamas įrodomąja reikšmę, išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus, teismas turėjo patikrinti kiekvieno pateikto įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Teismas kritiškai vertino 2008-08-04 įsakymą Nr. P-304 tuo pagrindu, kad ieškovui nebuvo tinkamai pranešta. Bet pats ieškovas savo ieškinyje patvirtino faktą, kad direktorė skambino jam į mobilųjį telefoną į pakvietė ateiti 2008-08-22 10 val. į įstaigą susipažinti su įsakymais. Apie tai, kad ieškovas gavo įsakymą, bet atsisakė pasirašyti, patvirtina faktas, kad minėtas įsakymas yra ieškovo ieškinio priede. O aplinkybę, kad direktorė telefonu pranešė darbuotojui A. J. apie atleidimą ir pakvietė jį atvykti susipažinti su įsakymais, patvirtina 2008-08-21 Nr. 5 aktas dėl A. J. kvietimo į darbą Vilniaus lopšelyje-darželyje „Vėtrungė“. Minėtas faktas patvirtina, kad ieškovui buvo pranešta apie įsakymą dėl atleidimo iš darbo, bet ieškovas atsisakė ateiti ir pasirašyti šį įsakymą, tuo pačiu jis piktnaudžiavo savo kaip darbuotojo teisėmis, nevykdė jam pavestų darbo pareigų ir vengė atvykti į įstaigą. Tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, jos neištyrė ir neįvertino kaip įrodymo, patvirtinančio ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą. Teismas neįvertino, kodėl ieškovas vengė atlikti savo pareigas arba jas atlikdavo nerūpestingai, kodėl jis savo netinkamu elgesiu kompromitavo darbuotojus ir nenorėjo laikytis priimtų elgesio taisyklių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Iš šioje byloje atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas savo pareigas vykdė atsainiai ir ne kartą turėjo pastabų dėl atliekamo darbo.
Ieškovas A. J. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2008-03-30 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą darbo sutartį buvo nustatyta pamaininė darbo dienos trukmė ir buvo dirbama pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką. Vadovaujantis darbo grafiku 2008-06-20 ieškovui buvo poilsio diena, todėl jis neprivalėjo vykti į darbą. Nepaisant to, už neatvykimą minėtą dieną į darbą jam buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2008-06-30 įsakymu Nr. V-52 ieškovui taikyta drausminė nuobauda - papeikimas buvo paskirta nesilaikant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, įtvirtintos DK 240 str., t.y. kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Be to, drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Iš byloje pateiktų atsakovo įrodymų galima konstatuoti, kad drausminė nuobauda buvo skirta ne už konkretų pažeidimą, o tik formaliai - siekiant pateisinti neteisėtą atleidimą, susidoroti su darbuotoju. Atsakovas klaidingai nurodo, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie atleidimą iš darbo ir jis buvo supažindintas su 2008-08-04 įsakymu Nr. P-304. Nei ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas netvirtino fakto, kad buvo kviečiamas susipažinti su įsakymu dėl atleidimo. Atsakovo atstovė - direktorė L. L. ieškovą tik žodžiu informavo apie atleidimą iš darbo, nenurodydama jokių priežasčių ir konkrečių motyvų. Minėtą įsakymą dėl atleidimo atėjęs į darbą ieškovas rado skelbimų lentoje. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 str. 4 d.). DK 235 str. 1 d. nustato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančio įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 d. pateikia pavyzdinį sąrašą atvejų, kai gali būti laikoma, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šiuo atveju atsakovas nenurodė ir nekonkretizavo ieškovo veiksmų, dėl kurių jis buvo atleistas, todėl negalima teigti, kad ieškovas nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėtrungė“ atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie neturtinę žalą sudarančias pasekmes. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie susirgimo diagnozę (susirgimo pradžią bei susirgimo priežastis). Ieškovas teismo posėdyje neįrodė, kokia neturtinė žala atsirado kaip rezultatas atleidus jį iš darbo, o tuo labiau neįrodė atsiradusio fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kita, teismo įvertintų pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo apeliaciniame skunde paminėtos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Ieškovo skundas dalinai tenkintinas, atsakovo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad apeliaciniame skunde ieškovas nurodė argumentus, kuriais remiantis teismas turėjo, jo nuomone, patenkinti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodė argumentų, dėl ko priteistina žala turėtų būti būtent tokio dydžio, t.y. 20000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, priteisiamą pagal LR DK 250 straipsnį, teismas turi atsižvelgti į tai, ar ilgą laiką pas atsakovą dirbo darbuotojas, kokius darbo įstatymų pažeidimus padariusi darbo žalą padariusi sutarties šalis, koks buvo kitos šalies elgesys. Tai, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2008 m. kovo mėn. 30 d. , o nutraukta 2008 m. rugpjūčio mėn. 22 d., t.y. ieškovas dirbo pas atsakovą trumpą laiką, neturtinė žala ieškovui gali būti priteista tik minimali.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie neturtinę žalą sudarančias pasekmes, nepagrįsta. Nors ieškovas pateikdamas pirmąjį ieškininį pareiškimą (b.l. 2-4) ir pateikdamas patikslintą ieškinį (b.l.84-86 ) teismui neteikė įrodymų, patvirtinančių jo pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po atleidimo iš darbo pašlijo jo sveikata, jis nuolat lankosi pas gydytojus, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje jis pateikė šiuos įrodymus ( b.l. 47, 105). 2009-01-07 ir 2009-02-27 d. išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, kad A. J. buvo diagnozuoti susirgimai- hipertenzija, depresinis sindromas ir kt. Išrašuose nenurodyta, kada jam buvo diagnozuotas susirgimas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis nuolat ( daugiau, nei du kartus) lankosi pas gydytojus, nors šią aplinkybę nurodė ieškininiame pareiškime. Pripažintina, kad tik pats ieškovas galėjo pateikti šios aplinkybės įrodymus, tačiau jų nepateikus, nebuvo pagrindo nustatyti, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovui padaryta 20000 Lt neturtinė žala. Pripažintina, kad teismas, atmesdamas ieškovo įrodymą dėl jam nustatyto susirgimo, kaip susijusio su atleidimu iš darbo, turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, jog susirgimą galėjo sukelti neteisėto atleidimo iš darbo faktas, įrodyti. Pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, tačiau ieškovo atstovui neteikiant įrodymų, kurie būtų reikalingi byloje, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti reikiamus įrodymus. Kadangi gauti išvadai, ar susirgimas buvo sukeltas pergyvenimų dėl atleidimo iš darbo reikalingos specialios žinios, o tai susiję su bylos nagrinėjimo stabdymu ir tęsimu, be to, medicinos specialistai tikėtina negalės nurodyti tikslios depresinio sindromo ir hipertenzijos atsiradimo priežasties, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog netikslinga šioje bylos nagrinėjimo stadijoje siūlyti ieškovui pateikti tokius įrodymus, o išvadą dėl jam atsiradusios neturtinės žalos padaryti pagal byloje esančius duomenis. Byloje nustatyta, kad ieškovas po atleidimo iš darbo iki 2009-09-29 ir vėliau nedirbo, tai matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos ( b. l. 151), iš ieškovo atstovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje apie tai, kad ieškovas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme vis dar neturi darbo. Tai, kad ieškovas sąmoningai neieško darbo, byloje nebuvo įrodyta, todėl ta aplinkybė, kad po atleidimo iš darbo 2008-08-22 ieškovas iki šiol neturi darbo, pripažintina sukelianti jam turtinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir tai yra pagrindu tenkinti dalinai jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nustatant šios žalos dydį, atsižvelgiama į ieškovo daro drausmės reikalavimų laikymąsi jo darbo pas atsakovą metu. Byloje nustatyta, kad ieškovas, dirbdamas pas atsakovą 2008-06-27 pateikė prašymą atleisti jį iš pastatų priežiūros darbininko pareigų (b.l.118), nelaukdamas, kada jis bus atleistas, toliau nebevykdė pareigų, t.y. pažeidė nustatytą darbo drausmę atlikti darbą pagal sutartį. Toks ieškovo elgesys galėjo būti priežastimi netinkamo elgesio kitos darbo sutarties šalies – darbdavio, todėl dėl atsiradusios neturtinės žalos, t.y. neteisėto atleidimo iš darbo yra ir ieškovo netiesioginės kaltės, dėl to jam priteisiama neturtinė žala gali būti tik nedidelė, šiuo atveju - 500 Lt.
Prašymas priteisti didesnes atstovavimo išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, atmestinas, nes ieškovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti dalinai, apeliacinės instancijos teismui pakeistus teismo sprendimą, jo reikalavimai taip pat lieka dalinai patenkinti. Tai, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą patenkintas maža apimtimi, tai, kad jis tenkinamas ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįsidarbino iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad turi būti padidintas išlaidų, priteisiamų už advokato padėjėjo darbą pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovui neįrodžius, jog ieškovas buvo supažindintas su drausmine nuobauda, jam paskirta 2008-06-30 įsakymu. Kritiškai vertinti liudytojų N. J., S. S., V. G. ir A. T. parodymus leidžia tai, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos pažymoje Nr. A32-470-(1.9-K1-6)(bylos lapai 50- 53) nurodyta, jog aktas dėl ieškovo neatliktų darbų 2008-06-25 bei įsakymas dėl nuobaudos skyrimo sukurti ar modifikuoti kompiuteryje tik 2008-08-14. Ši pažyma pripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu ir turinčiu didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus ( LR CPK 197 str. 2 dalis).
LR DK 136 straipsnio 1 dalies nuostata, kad darbuotojui turi būti žinoma apie tai, kad jam jau yra taikyta drausminė nuobauda per paskutinius dvylika mėnesių iki nutraukiant sutartį už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą, ieškovo atžvilgiu buvo pažeista. Padarius išvadą, kad ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad jis nubaustas drausmine tvarka 2008-06-30 direktorės įsakymu (b.l.14) , vien šis pažeidimas leidžia vertinti atsakovo 2008-08-04 įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo kaip neteisėtą.
Dalinai patenkinus ieškovo reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, padidinama valstybei priteisiamo iš atsakovo žyminio mokesčio dydis į valstybės pajamas, t.y. nustatoma, kad patenkintų apeliaciniu skundu reikalavimų dalyje ieškovas buvo atleistas nuo 66 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovo Vilniaus lopšelio darželio „ Vėtrungė“ 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteistą iš atsakovo Vilniaus lopšelio darželio „ Vėtrungė“ valstybei žyminio mokesčio išlaidų sumą padidinti iki 722,99 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus lopšelio darželio „ Vėtrungė“ ( įmonės kodas 190028096) 9,95 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.