- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1049-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16969-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Ginestra“
- Ieškovas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ginestra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. prašymą priteisi iš atsakovo UAB „Ginestra“ vidutinį darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo UAB „Ginestra“ po 259,77 Lt per dieną vidutinį darbo užmokestį nuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo momento iki visiško jos įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įsakymo, kuriuo jai paskirta nuobauda, panaikinimo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdama iš atsakovo ieškovės naudai 10 962,28 Lt išeitinės išmokos bei 127 806,84 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas minėtos teismo nutarties pagrindu tėra sumokėjusi ieškovei 7587,25 Lt sumą, tuo tarpu likusios sumos nėra išmokėtos. Atsakovas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 300 straipsniu, turi prievolę mokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už teismo nutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ginestra“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad nevengė vykdyti teismo nutarties, tačiau iki pat kasacinio skundo padavimo termino pabaigos naudojosi savo teise kasacine tvarka apskųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Be to, atsakovas, tikėdamasis, kad kasacinis teismas panaikins apeliacinės instancijos teismo nutartį, nemokėjo ieškovei visų priteistų sumų, kadangi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus pastarosios reikalavimus nepagrįstais, atsakovas galimai susidurtų su sunkumais regreso tvarka išieškant minėtas sumas iš ieškovės. Atsakovas teigimu, jis tinkamai vykdė teismo nutartį. Minėtą aplinkybę patvirtina ir faktas, kad antstolė, vykdanti teismo nutartį, 2011 m. lapkričio 11 d. Patvarkymu panaikino atsakovui išmokamų lėšų išmokėjimo apribojimą. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas, atsižvelgiantį nurodytas aplinkybes, būtų neadekvati sankcija atsakovei už teismo nutarties tariamą nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Ginestra“ ieškovės naudai 21 820,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už delsimą vykdyti tesimo sprendimą ir 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 655 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal CPK 331 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, todėl nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis buvo vykdytina (CPK 587 str.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas dalyje dėl piniginių sumų priteisimo pilnai įvykdytas tik 2011 m. lapkričio 26 d. Teismas laikė, kad sutinkamai su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.6 bei 98 punktais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi bei 36 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, o taip pat, LR Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu patvirtintų Registro nuostatų 17.1 ir 17.2 punktais, įsigaliojus teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarčiai, atsakovui atsirado pareiga pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis, susijusius su ieškovės mokėtinomis socialinio draudimo įmokomis, taip pat, sumokėti socialinio draudimo įmokas pagal minėtoje teismo nutartyje nurodytus duomenis. Priešingu atveju, kol tokie duomenys nepateikti, ieškovė neturėjo galimybės gauti atitinkamo dydžio socialinio draudimo išmokų. Kadangi atsakovas tokius duomenis pateikė tik 2012 m. sausio 19 d., teismas padarė išvadą, tik 2012 m. sausio 19 d. buvo visa apimti įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, trumpiau nei per vieną mėnesį kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o atsakovo finansiniai interesai, taikant DK 300 straipsnio normą, neturėtų būti pernelyg pažeisti, todėl nustačius, kad tik 2012 m. sausio 19 d. buvo visa apimti įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas, yra pagrindas taikyti LR DK 300 straipsnio normą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ginestra“ prašo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nevykdo ar vengia vykdyti teismo sprendimą išmokėti ieškovei priteistas sumas. Ieškovei vykdomasis raštas išduotas 2011-10-12. Iki vykdomojo rašto išdavimo teismo sprendimas nebuvo vykdomas ne todėl, kad atsakovas vengė jį vykdyti, bet todėl kad jis pasinaudojo savo teise į kasaciją. Atsakovas, kaip sąžininga bylos šalis, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, 2011-09-29 sumokėjo ieškovei 5481,14 Lt vieno vidutinio darbo užmokesčio sumą. 2011-11-16 antstolė perdavė 136 910,92 Lt išieškotą sumą ieškovei. Teismas neįpareigojo atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ar atlikti pranešimus Sodrai, to nenurodyta ir ieškovei išduotame vykdomajame rašte, dėl ko teismas negali plečiamai aiškinti 2011-09-22 Vilniaus apygardos nutarties. DK 300 straipsnis taikomas esant tam tikroms sąlygoms, kai tuo tarpu atsakovas teismo sprendimą išmokėti sumas įvykdė, sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę nebuvo. Teisės aktai nenustato, kad būtent draudėjas turi tikslinti duomenis, juos tikslinti galėjo ir pati ieškovė. Teismo sprendimą atsakovas įvykdė trumpiau negu per vieną mėnesį nuo vykdomojo rašto pateikimo ir tuo ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Nustatant teisingą sankciją atsakovui būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovo interesai nebūtų pernelyg pažeisti, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės prašoma priteisti vidutinio darbo užmokesčio suma turi būti sumažinta. Teismas nenurodė apie kokias išmokas kalbama, nenurodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir negautų išmokų. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos, pagal kurią turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių sąžiningumą, pasekmes priėmus atitinkamą teismo sprendimą, proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Pati ieškovė buvo nesąžininga, antstolei nurodė didesnę išieškotiną sumą nei jai priklausė, patik netikslino duomenų Sodroje, nors tokią turėjo ir galėjo padaryti, visa suma ieškovei perduota 2011-11-16, nenurodyta kokių socialinių išmokų ieškovė negavo, nepateikti įrodymai, priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi šildais. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutartis įsiteisėjo 2011-09-22, piniginė šio procesinio sprendimo dalis priverstine tvarka buvo įvykdyta 2011-11-16. Atsakovo deklaruojama teisė į kasaciją nėra veiksnys, pateisinantis įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Jokių išlygų, suteikiančių šaliai nevykdyti įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties, įstatymas nenumato. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios objektyviai jam trukdė įvykdyti sprendimą Vykdant teismo sprendimą be piniginių lėšų išmokėjimo turi būti atlikti pakeitimai Sodros duomenų bazėje, susiję su ieškovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpiu bei atleidimo iš darbo pagrindu, bei sumokėtos atitinkamos socialinės draudimo įmokos, kurias pagal įstatymą mokėti yra darbdavio pareiga. Šiuos veiksmus atsakovas pilna atliko tik 2012-01-19. Sodros registro duomenų keitimas ar tikslinimas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu galimas tik darbdavio pateikto prašymo pagrindu. DK 300 straipsnis nei kitos teisės normos nenumato galimybės mažinti įstatyminėje nuostatoje įtvirtinto vidutinio darbo užmokesčio už teismo sprendimo nevykdymą. Jokio prašymo sustabdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą atsakovas neteikė. Kartu su kasaciniu skundu buvo teikiamas prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą, negali pateisinti spendimo nevykdymo. Ieškovei buvo išieškota tokia vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma, kokia buvo teismo procesiniu sprendimu priteista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo (b.l. 4-20, t.1), kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeistas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 10 962,28 Lt išeitinę išmoką ir 127 806,84 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat, pripažįstant neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo pagal LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 136 straipsnio 3 dalies 1-2 punktus bei konstatuojant, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo 2011 m. rugsėjo 22 d.(b.l. 21,31, t. 1). Antstolė Neringa Lipeikienė, vykdydama 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, išieškojo iš atsakovės 136 910,92 Lt skolą ir 2011 m. lapkričio 16 d. perdavė minėtą sumą ieškovei (b.l. 50, t.1). 2011 m. lapkričio 11 d. Patvarkymu antstolė panaikino atsakovui išmokėtinų lėšų išmokėjimo apribojimą (b.l. 42, t. 1). Atsakovas per įstatyme numatytą kasacinio skundo padavimo terminą ne kartą (2011-12-21, 2011-11-05, 2011-10-19, 2011-09-30) kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties panaikinimo (b.l.53-108, t. 1), tačiau UAB „Ginestra“ kasacinis skundas nebuvo priimtas (b.l.147-149, t. 1). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 24 d. pranešime nurodyta, kad atsakovas nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenų apie ieškovės socialinio draudimo įmokas, skaičiuotinas pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį, todėl ieškovei mokėtinos socialinio draudimo išmokos apskaičiuotos, neatsižvelgiant į minėtos teismo nutartyje nurodytas sumas. Minėtos įstaigos 2012 m. sausio 27 d. pranešime jau nurodyta, kad atsakovas 2012 m. sausio 19 d. pranešimu pateikė duomenis, susijusius su ieškovės mokėtinomis socialinio draudimo įmokomis, pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį (b.l. 23, t.2).
DK 300 straipsnis numato, kad kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši norma taikytina visų rūšių darbo byloms, taigi, ji gali būti taikoma ir piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti. Pirmiau nurodyta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą.
Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nevykdo ar vengia vykdyti teismo sprendimą išmokėti ieškovei priteistas sumas, kadangi atsakovas iki vykdomojo rašto išdavimo pasinaudojo savo teise į kasaciją ir būdamas sąžininga bylos šalimi 2011-09-29 sumokėjo ieškovei 5481,14 Lt vieno vidutinio darbo užmokesčio sumą. 2011-11-16 antstolė perdavė 136 910,92 Lt išieškotą sumą ieškovei. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir atmestinais, kadangi jie prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Kaip minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo (b.l. 4-20, t.1), kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeistas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 10 962,28 Lt išeitinę išmoką ir 127 806,84 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat, pripažįstant neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo pagal LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 136 straipsnio 3 dalies 1-2 punktus bei konstatuojant, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo 2011 m. rugsėjo 22 d.(b.l. 21,31, t. 1). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis buvo vykdytina (CPK 587 str.). Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas dalyje dėl piniginių sumų priteisimo įvykdytas tik 2011 m. lapkričio 16 d. priverstine tvarka (b.l. 50,51, t. 1), o ne atsakovo gera valia.
CPK 331 straipsnio 6 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. DK 300 straipsnis numato papildomą darbuotojo teisių gynybą tam atvejui, kai darbdavys vengia vykdyti ar nevykdo teismo sprendimo. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad atsakovo teisė į kasaciją nepateisina įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Tokiu atveju, net ir turėdamas teisę į kasaciją atsakovas privalėjo įvykdyti teismo sprendimą, o esant galimam kasacinio skundo patenkinimui pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo į ieškovę teise. Apeliantas nurodo, kad buvo sąžiningas ir teismo nutartį įvykdė trumpiau nei per vieną mėnesį nuo vykdomojo rašto perdavimo, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas ginčo šalims turi įstatymo galią ir jis turi būti vykdomas, o jei jis nevykdomas gera valia, tada vykdytinas priverstine tvarka. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-03-22 sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutartyje konkrečiai nurodyta kurio procesinio dokumento dalis yra vykdytina skubiai, todėl sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant (CPK 588 str.). Tačiau kaip matyti, iš atsakovo ieškovei priteistos sumos buvo išieškotos priverstinai. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-03-22 sprendime nenumatyta galimybė atsakovui jį vykdyti dalimis. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2011 m. spalio 12 d., t.y., greičiau nei per vieną mėnesį. Matyti, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nedelsiant, t.y. po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti atsakovo kasacinį skundą ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, toks ieškovės delsimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytinas protingu, bet ne piktnaudžiaujančiu savo teisėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas turėjo teisę per 3 mėnesius kasacine tvarka skųsti teismo nutartį, tačiau nevykdydamas teismo sprendimo gera valia, jis veikė savo rizika, todėl negali remtis aplinkybe, jog teismo sprendimas nebuvo vykdomas dėl kasacinio skundo tenkinimo galimybės, kadangi toks nevykdymas laikytinas pažeidimu DK 300 straipsnio prasme. Tokiu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo sąžiningas, tinkamai vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-03-22 sprendimą, dėl ko jam negalėjo būti taikoma DK 300 straipsnio nuostata.
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas plečiamai aiškino priimtą sprendimą, nes teisės aktai nenustato draudėjui pareigos tikslinti duomenis, nes tai galėjo atlikti tik pati ieškovė, kadangi teismo sprendimas neapsiriboja vien tik piniginės dalies įvykdymu, bet ir su tam tikromis teisės aktuose nustatytomis darbdavio pareigomis, susijusiomis su darbo ginče priimtu sprendimu įvykdymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 96 punktas numato, kad apdraustojo asmens duomenys apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus. Taigi, pareiga pranešti apie Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutarties pagrindu pasikeitusį ieškovės draudimo laikotarpį bei su tuo susijusį atleidimo iš darbo pagrindą tenka atsakovui. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti susirašinėjimai su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vedėjos pavaduotoja L. N. (b.l. 19-21, t. 2). Taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-01-13 rašto Nr. (7.2)3-3381 matyti, kad ieškovė pateikė prašymą tikslinti duomenis LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2066-340/2011, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyriaus pareikalavo pateikti patikslintus SD pranešimus bei sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas bei nurodė tokio reikalavimo nevykdymo pasekmes (b.l. 22, t. 2). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisės aktai numato pareigą ne tik ieškovei, bet ir atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikti patikslintus SD pranešimus, kurios, priešingai nei ieškovė, apeliantas geranoriškai savo iniciatyva nevykdė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 str.) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 str. 1 d.). Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą, taip pat per atitinkamą laiką jis būtų įvykdytas ir visiškai pasibaigtų šalių ginčas. Pasisakant dėl darbo sutarties šalių interesų pusiausvyros darbuotojo teises šiuo atveju būtų teisinga ginti atsižvelgiant ir į darbuotojo aktyvumą, kad teismo sprendimo darbo byloje vykdymas ilgai neužsitęstų, o darbdavio interesai nebūtų finansiškai pernelyg pažeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad iki prašymo priimti nutartį pagal DK 300 straipsnį pateikimo darbdavys nevykdė teismo sprendimo, o darbuotojas (ieškovė) buvo aktyvus – domėjosi sprendimo vykdymo eiga, atsakovui nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutarties kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, taip pat į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl duomenų patikslinimo LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2066-340/2011. Taigi ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, kasacinio skundo padavimas ar net kasacinio proceso byloje pradžia nereiškia, kad skundžiami teismų sprendimai negali būti vykdomi. Pagal CPK 363 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija ar Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Šiuo atveju pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniuose dokumentuose joks dalies vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nutartis privalėjo būti vykdoma. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl DK 300 straipsnio taikymo pagrįstai nenustatė objektyvių kliūčių ar kitų svarbių priežasčių, trukdančių ar varžančių darbdavį (atsakovą) nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį, kurios vykdymas nebuvo sustabdytas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad DK 300 str. yra nustatyta sankcija darbdaviui, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti vidutinio darbo užmokesčio suma turi būti sumažinta imant vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo vykdomojo rašto išdavimo 2011-10-12 iki pinigų išieškojimo 2011-11-16. Kaip minėta, bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis buvo vykdytina (CPK 587 str.). Vykdant teismo nutartį be piniginių lėšų išmokėjimo turėjo būti daromi pakeitimai Sodros duomenų bazėje, sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kuriuos atsakovas atliko 2012-01-19. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas (CK 1.5 str.). Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Nors apeliantas nurodo, kad dėl neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik piktnaudžiavimo teise principą, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai, dėl ko ieškovės prašoma priteisti vidutinio darbo užmokesčio suma turi būti sumažinta, tačiau šioms savo aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Todėl iš atsakovo UAB „Ginestra“ ieškovės naudai priteista 21 820,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už delsimą vykdyti teismo sprendimą suma yra pagrįsto dydžio ir nėra pagrindo jos mažinti apelianto nurodytu būdu.
Ieškovė A. V. prašo iš apelianto priteisti turėtas 1306,80 Lt dydžio advokato pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurios laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ginestra“ (į.k.123055551) ieškovės A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1306,80 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešis litus 80 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.