Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-1089-513/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
2-1089-513/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
BUAB „Labrusta“
Atsakovas
A. K. S.
Civilinė byla Nr. 2-1089-513/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00188-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.7; 63.1; 114.11; 116.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Labrusta“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotam atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Labrusta“ ieškinį atsakovui A. K. S. (A. K. S.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-12 teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Labrusta“ ieškinį atsakovui A. K. S., kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 207 160,96 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui 2007-12-13 žodine paskolos sutartimi suteikė 400 000 Danijos kronų (185 136 Lt) paskolą, 2008-02-04 paskolos sutartimi – 50 000 Danijos kronų (23 159 Lt) paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-31, ir 2008-09-23 žodine paskolos sutartimi – 11 625 Lt paskolą. Pinigų perdavimą atsakovui patvirtina banko sąskaitų išrašai. Paaiškina, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo grąžino 12 759,04 Lt paskolų sumos ir liko skolingas ginčo 207 160,96 Lt sumą. 2011-10-06 siuntė atsakovui pretenziją, tačiau skolos atsakovas iki šiol nesumokėjo (b. l. 2–3).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti. Palaiko ieškovės poziciją ieškinyje išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tesimo procesiniai dokumentai įteikti 2013-09-22, nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, išaiškinta CPK 805 str. nustatyta pareiga ir jos nesilaikymo pasekmės, tinkamai apie iškeltą bylą 2013-05-07 informuotas atsakovas byla nesidomėjo, iki šiol atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įgalioto atstovo Lietuvos Respublikoje nepaskyrė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nenurodė nedalyvavimo priežasčių (b. l. 60, 63–67, 68–69, 71, 74–75).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje dalyvaujančio ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais bylos medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė 2007-12-13 AB SEB banko tarptautiniu mokėjimo nurodymu Nr. 107 pervedė į atsakovo sąskaitą 185 136 Lt (400 000 Danijos kronų) sumą. Šiame mokėjimo nurodyme pažymėta, kad mokėjimo paskirtis – paskola (vertimas iš anglų kalbos žodžio „loan“, b. l. 29, 30, 86). Ieškovė ir atsakovas 2008-02-04 sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovui suteikta 50 000 Danijos kronų (23 159 Lt) paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2008-12-31 (sutarties 1.1 p., b. l. 31). Faktą, jog pagal šią paskolos sutartį atsakovui pinigai perduoti, patvirtina 2008-02-04 AB SEB banko tarptautinis mokėjimo nurodymas Nr. 119 (b. l. 32, 33, 87). Šio mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtimi taip pat nurodyta – paskola (vertimas iš anglų kalbos žodžio „loan“). Ieškovė 2008-09-23 SEB banko tarptautiniu mokėjimo nurodymu Nr. 4919 pervedė į atsakovo sąskaitą 11 625 Lt sumą, šio mokėjimo paskirtimi nurodydama – paskola („loan“, b. l. 34, 35, 88). 2010-03-08 atsakovas grąžino ieškovei 11 104 Lt, 2010-08-09 – 1 655,04 Lt, iš viso – 12 759,04 Lt paskolų sumos. Bendra atsakovo negrąžinta ieškovei paskolos suma yra 207 160,96 Lt (185 136 Lt + 23 159 Lt + 11 625 Lt) – (11 104 Lt + 1 655,04 Lt) = 207 160,96 Lt).

2013-04-12 ir 2013-04-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo turtas ir piniginės lėšos (b. l. 42–43, 49–50).

Ginčo pobūdis suponuoja teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, o būtent išsiaiškinti: ar paskolos sutarties, mokėjimo pavedimų pagrindu ieškovės į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai yra tinkamas paskolos dalyko (pinigų) perdavimas atsakovo nuosavybėn; ar žodinių sandorių 2007-12-13 ir 2008-09-23 sudarymas, t. y. rašytinės paskolos formos nesilaikymas, leidžia šalių teisinius santykius kvalifikuoti paskoliniais.

Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 str. 1 d.) yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011). Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Be to, juridinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-21-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Dėl 2008-02-04 paskolos sutarties pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju šalių 2008-02-04 rašytinė paskolos sutartis ir 2008-02-04 AB SEB banko tarptautinis mokėjimo nurodymas Nr. 119 įrodo, kad ieškovė (paskolos davėja) perdavė atsakovo (paskolos gavėjui) nuosavybėn 23 159 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-31 (sutarties 1.1 p.), įmokėti pinigus grynais į paskolos davėjos kasą arba mokėjimo pavedimu į UAB „Labrusta“ sąskaitą banke (sutarties 1.4 p.). Duomenų, jog paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas įvykdė ir skolą ieškovei grąžino nėra. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė paskolos sutartimi suteikė atsakovui 23 159 Lt paskolą, šiuos pinigus atsakovas gavo savo nuosavybėn, tačiau paskolos nustatytu terminu ir iki dabar ieškovei negrąžino.

Dėl 2007-12-13 ir 2008-09-23 žodinių paskolos sutarčių pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai kvalifikuoti žodinių sandorių šalis siejusius teisinius santykius, aiškinant jų tikruosius ketinimus, tarptautiniuose banko mokėjimo nurodymuose nurodytos paskirties „paskola“ (angl. „loan“) reikšmę, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį ir jos sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į sąlygų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą; vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-92/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013). Taigi, siekiant tinkamai nustatyti žodžio „paskola“ reikšmę, būtina atsižvelgti į lingvistinį šio žodžio aiškinimą. Žodis „paskola“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pirmąją pagrindinę prasmę yra skolinami pinigai, t. y. grąžintinai perduodami pinigai. Šiuo atveju yra svarbūs du aspektai: pirma, kad pinigai yra perduodami; antra, kad jie turi būti grąžinami. Taigi paskolą vienas asmuo perduoda, atitinkamai – kitas gauna. Šia prasme vartojant žodį „paskola“ – paskolą galima paimti arba gauti, ją taip pat galima duoti. Jeigu perduodant pinigus jų perdavimą fiksuojančiame dokumente ar pinigų mokėjimo dokumente nurodoma paskirtis „paskola“, tai pinigų mokėtojas paskolą duoda, o jų gavėjas paskolą paima arba gauna. Dėl šios priežasties „paskola“ pagal šio žodžio prasmę neturi būti siejama su pinigų ar daikto grąžinimu, nes grąžintinai gauti pinigai ar daiktas paprastai vadinami „skola“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą žodžio „paskola“ prasmę, remiantis CK 6.193–6.195 str. reglamentuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalys 2007-12-13 ir 2008-09-23 sudarė žodines paskolos sutartis, ir 2007-12-13 sutarties rašytinis įrodymas yra 2007-12-13 AB SEB banko tarptautinis mokėjimo nurodymas Nr. 107, o 2008-09-23 – 2008-09-23 SEB banko tarptautinis mokėjimo nurodymas Nr. 4919 (CK 6.870 str.). Sutarties sąlygose nenustatyta, kad terminas „paskola“ turėtų būti vartojamas sutartyje nustatyta specialia reikšme, todėl turi būti vadovaujamasi ta prasme, kuria paprastai šis žodis suprantamas. Paskolos pinigai paprastai siejami su jų perdavimu ir gavimu, t. y. paskolinimu – paskolinių santykių atsiradimu, o ne jų grąžinimu – paskolinių santykių pabaiga. Be to, atsakovo veiksmai, priimant ieškovės pervestus pinigus nurodant jų mokėjimo paskirtį („paskola“), taip pat suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovas gavo būtent kaip paskolą. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. (Ž.) v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2013).

Atsakovo pozicija dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui nežinoma, tačiau byloje nustatyti ir įvertinti faktiniai duomenys patvirtina, jog tarp šalių tiek rašytinės paskolos sutarties, tiek žodinių paskolos sutarčių pagrindu susiformavo paskoliniai teisiniai santykiai (CPK 178 str.).

Byloje nustačius ir įrodžius, kad ginčo pinigų suma buvo perduota atsakovo nuosavybėn, o atsakovas nepateikė įrodymų apie paskolų ieškovui sugrąžinimą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 207 160,96 Lt negrąžintų paskolų suma (CK 6.38 str., 6.873 str.),

Ieškovei iš atsakovo priteistini 5 procentai įstatymo numatytų metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 207 160,96 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.) ir bylinėjimosi išlaidos – 5 143 Lt Lietuvos Respublikos valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB ,,Labrusta‘‘, įmonės kodas 135902812, iš atsakovo A. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 207 160,96 Lt (du šimtus septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų ir 96 ct) negrąžintos paskolos sumos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 207 160,96 Lt, pradedant nuo 2013-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovo A. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5 143 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) Lietuvos Respublikos valstybei.

Sprendimą įvykdžius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. K. S. turto ir piniginių lėšų areštą, taikytas 2013-04-12 ir 2013-04-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Irma Čuchraj