Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nukentėjusiesiems V. L., S. A., V. Č., nukentėjusiajai ir nukentėjusios S. Č. atstovei pagal įstatymą I. S.-Č., jų atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Pauliui Jankauskui, kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Karoliui Jonui Jovaišai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalyje, 144 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2018-08-27, apie 20.51 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 3-e kilometre, vairuodamas automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus, važiavo pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas (kelio vingį į kairę pusę), dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadintas V. Č. automobilis BMW X5 ir sužaloti automobilio Renault Laguna keleiviai: V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, S. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio BMW X5 keleivė S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus.

D. K. teismui atiduotas kaltinant jį ir tuo, kad jis 2018-08-27, apie 20.51 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 3-e kilometre, po to, kai vairuodamas automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir tuo sukėlė pavojų V. L. gyvybei, nepranešdamas Bendrajam pagalbos Centrui ar Greitosios medicininės pagalbos stočiai apie reikalingą skubią medicininę pagalbą ir iki Greitosios medicininės pagalbos medikų atvykimo nesiimdamas priemonių palaikyti sužaloto asmens gyvybę, kai grėsė pavojus V. L. gyvybei, pagalbos pastarajam nesuteikė, nors turėjo galimybę tai padaryti, o iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamasis D. K. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnio 1 dalyje. Be D. K. parodymų, jo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, patvirtina ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

VTMT teismo medicinos specialistė J. M.-Č., apžiūrėjusi V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.67726/2018 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. Č. diagnozuotas galvos sumušimas ir kaklo raiščių patempimas nepatvirtinti objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (b. l. 112).

VTMT teismo medicinos specialistė J. M.-Č., apžiūrėjusi S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. EI 8- 2PS-7523, asmens sveikatos apskaitos kortelę Nr. E18-2PA-201541 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad S. Č. nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimai kakle ir muštinė žaizda smakre galėjo būti padalyti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. L., nesunkiai sutrikdyta S. A. sveikta, taip pat nežymiai sutrikdyta mažametės S. Č. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje bylą nagrinėjant teisme pripažino, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

BK 281 straipsnio 8 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d. redakcija) nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog nepaisant jo pasirinkto greičio sugebės saugiai atlikti lenkimo manevrą ir sėkmingai grįžti į savo eismo juostą. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad D. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje

BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja. Pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali pasireikšti ir tuo, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, pasišalina iš įvykio vietos, taip palikdamas nukentėjusįjį be pagalbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001, 2K-666/2003, 2K-250/2014, 2K-225-895/2016).

Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad D. K. veiksmai – pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes gali būti vertinamas taikant administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus kitiems eismo dalyviams sveikatos sutrikdymus. Įvertinama ir tai, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai patirdami atitinkamus sužalojimus nukentėjo trys žmonės, iš kurių vienas mažametis. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad D. K. praeityje teistas, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl to išgyvena ir kremtasi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant mažesnę nei įstatyme numatytas vidurkis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, apsvarstęs BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam D. K. klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę. Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Bylą nagrinėjantis teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam D. K. įvertina tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, laikytinas piktybišku ir turinčiu chuliganiško vairavimo požymių. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji I. S. – Č., V. Č., S. Č., atstovaujama atstovės pagal įstatymą I. S.-Čižik, teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo D. K. priteisti po 1000 eurų neturtinės žalos kiekvienam (t. I, b. l. 190-195).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusieji turtinius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia skirtingais pagrindais. V. Č. ir S. Č. ieškinius reikalavimus grindžia eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, fiziniu skausmu ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais. Tuo tarpu nukentėjusioji I. S. – Č. reikalavimą priteisti neturtinę žalą sieja su dvasiniais išgyvenimais, patirtais po eismo įvykio slaugant mažametę dukrą, kilusiais rūpesčiais ir baime dėl dukros sveikatos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėja reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas, neigiamų emocijų sukėlimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-376/2007; Nr. 3K-3-337/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-306-497/2015 ir kt. ). Iš bylos duomenų matyti, kad I. S. – Č. eismo įvykio metu tiesiogiai nedalyvavo, sužalojimų nepatyrė. Jau buvo minėta, kad I. S. – Č. savo reikalavimus sieja su neigiamais išgyvenimais ir rūpesčiais dėl mažametės dukros sveikatos. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka, kad I. S. – Č. turėjo rūpesčių ir patyrė neigiamus išgyvenimus dėl mažametės dukros S. Č. patirtų sužalojimų, tačiau įvertinus tai, kad mažametė S. Č. eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (odos nubrozdinimus kakle, muštinę žaizdą smakre), mažametės nukentėjusios slaugymas apsiribojo žaizdos smakre perrišimu, mažametės priežiūra po eismo įvykio buvo namuose, piniginės satisfakcijos priteisimas, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nurodytų aplinkybių pagrindu nukentėjusios I. S. – Č. civilinis ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Pažymėtina, kad teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Bylą nagrinėjančio vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiajai S. Č. nustatytą sužalojimo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiojo V. Č. patirtą fizinį skausmą, liekamųjų reiškinių abiems nukentėjusiems nebuvimą – nukentėjusiajai S. Č. ir nukentėjusiajam V. Č. draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydžiai (atitinkamai 400 ir 100 eurų) nėra aiškiai per maži, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-699/2016, 2K-95-222/2017, ŠAT nutartis Nr. 1A-216-354/2016 ir kt.). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. Č. ir V. Č. ieškinį atmesti.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji patyrė 320 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b. l. 194). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas V. Dovydaitis nukentėjusiųjų interesus atstovo viso proceso teisme metu, rengė procesinius dokumentus, kurių pagrindu civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiems S. Č. ir V. Č. patirtą neturtinę žalą, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo D. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punkt, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 60 MGL (3000 eurų) bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti tris metus naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones.

D. K. pagal BK 144 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonė D. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. Č., V. Č., I. S. – Č. civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti iš D. K. V. Č. naudai 320 eurų proceso (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.