Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2019 m. vasario 10 d., apie 15.21 val., Vilniuje, Antakalnio g. 71, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,40 promilių etilo alkoholio.

Be to, A. Š. 2019 m. vasario 10 d., apie 15.31 val., Vilniuje, Antakalnio g. 71, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad jis 2019 m. vasario 10 d., apie 15.21 val., Vilniuje, Antakalnio g. 71, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, davė įgaliojimus vykdančiam pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. Š., padėdamas ant porankio tarp priekinių sėdynių 10 EUR nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino davęs 10 EUR kyšį, tačiau neigė vairavęs automobilį (b. l. 33). Paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 10 val., būdamas namuose vienas pradėjo gerti degtinę. Dienos metu išgėrė beveik 0,5 litrų degtinės. Baigus gerti degtinę tikslaus laiko nepamena, išėjo iš buto, ir nuėjo iki aikštelėje stovinčio automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsirakino automobilį ir sėdo prie vairo. Tuo metu jautėsi pakankamai gerai, todėl drąsiai pradėjo vairuoti automobilį. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Vilniuje ir važiavo link parduotuvės IKI, esančios adresu Antakalnio g. 71. Vairuodamas automobilį „Škoda Superb“ atvažiavo į aikštelę. Prisiparkavęs sėdėjo automobilyje ir tuo metu pamatė kaip į aikštelę įvažiavo policijos pareigūnai, jie privažiavo prie jo automobilio. Prie jo priėjo policininkas ir paprašė pateikti dokumentus, paaiškino, kad jį važiuojantį automobiliu matė liudininkai. Policininkas įtarė, kad jis išgėręs ir pakvietė ateitį į policijos automobilį pasitikrinti girtumo. Pamena pūtė į alkotesterį, bet dabar negali tiksliai pasakyti kiek pripūtė. Sėdėdamas policininkų automobilio salone sugalvojo pasiūlyti pinigų, išsitraukė iš piniginės 10 EUR kupiūrą ir padavė policininkui, kuris buvo vyresnio amžiaus. Pamena, dar prieš duodant pinigus policininkui jie jį įspėjo, kad nesiūlytų kyšio. Kaip policininkas paėmė pinigus matė, kad paėmė telefoną ir kažkam paskambinęs pasakė, kad jam davė kyšį. Po to policininkai nuvežė jį į Priklausomybės ligų centrą, kur tyrimui paėmė kraujo, o vėliau nuvežė ir uždarė į areštinę. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi (b. l. 39, 87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. B. parodė, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 15.10 val., vairuodamas automobilį važiavo kartu su žmona D. B. Vilniuje, nuo Verkių g. link Žirmūnų g. Važiuojant Žirmūnų g., ties parduotuve „IKI“ pastebėjo iš dešinės pusės, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Tik įvažiavęs į Žirmūnų g. automobilis „Škoda Superb“ sustojo skersai kelio užtverdamas pravažiavimą. Truputį pastovėjęs automobilis „Škoda Superb“ vėl pradėjo važiuoti, ir važiavo Žirmūnų g. link Kareivių g. pusės vingiuodamas po kelią. Privažiavęs sankryžą su Kareivių g. automobilis „Škoda Superb“ pasuko į kairę, ir toliau važiavo Valakampių link. Važiavo automobiliui „Škoda Superb“ iš paskos, ir matė, kaip jis važiuoja vinguriuodamas po kelią, t. y. važiuoja pirma eismo juosta, pervažiuoja puse automobilio korpuso į antrą eismo juostą, ir taip neleidžia jo aplenkti. Neprivažiavęs Valakampių tilto jis automobilį „Škoda Superb“ aplenkė, ir pravažiavęs Valakampių tiltą sustojo dešinėje kelio pusėje. Sulaukęs kol iš galo važiavęs automobilis „Škoda Superb“ pravažiavo pro jį, nutarė toliau važiuoti jam iš paskos, nes suprato, kad vairuotojas bus galimai neblaivus. Paskambino pagalbos numeriu ir informavo apie šį automobilį. Važiavo šiam automobiliui iš paskos ir pranešinėjo operatorei kur jis važiuoja. Antakalnio g. privažiavus „IKI“ parduotuvę, buvusi „Eglutė“, automobilis „Škoda Superb“ įvažiavo į automobilių aikštelę. Matė kaip automobilį „Škoda Superb“ vairavęs vairuotojas ilgai parkavosi. Automobiliui sustojus aikštelėje jis (N. B.) prisiparkavo iš karto priešais esančio namo kieme, ir stebėjo šį automobilį iki policijos atvažiavimo. Automobilis „Škoda Superb“ nuo jo automobilio stovėjo iki 20 m. Iki policijos atvykimo iš automobilio vairuotojas išlipęs nebuvo, matė jį rankose laikant telefoną. Po kurio laiko jis (N. B.) privažiavo į tą pačią aikštelę kur stovėjo automobilis „Škoda Superb“, ir sustojo jam iš dešinės pusės. Iš automobilio salono neišlipo ir stebėjo šį automobilį sėdėdamas savo automobilyje. Matė automobilio „Škoda Superb“ vairuotoją, kalbantis telefonu ir nematė, kad automobilyje „Škoda Superb“ sėdintis vyras būtų kažką gėręs. Automobilyje „Škoda Superb“ daugiau sėdinčių asmenų nematė. Atvažiavus policijos ekipažui, nenorėdamas pasirodyti privažiavo policijos automobiliui iš šono ir per pravirą langą pasakė, ką buvo matęs. Policininkas paprašė parašyti apie tai ką matė paaiškinimą. Kartu su juo (N. B.) automobiliu važiavo ir tą pačią situaciją matė jo žmona D. B. (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 15.21 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Antakalnio g. važiuoja automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Iš paskos važiuoja pranešėjas, automobilis „Škoda“ įvažiavo į aikštelę, adresu Vilnius, Antakalnio g. 71, jo vairuotojas prisiparkavo ir sėdi už automobilio vairo, keleivių nėra. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jo kolega M. M. priėjo prie minėto automobilio ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, automobilio dokumentus, M. M. paprašė automobilio raktelių. Kaip vėliau paaiškėjo, minėto automobilio vairuotojas buvo A. Š.. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Alkotesteriu A. Š. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. A. Š. daug nekalbėjo, buvo ramus. Jis (V. Š.) bendravo su liudytojais, kurie matė A. Š. vairavimo faktą, t. y. N. B. ir D. B., kurie teigė, kad minėtas vairuotojas buvo sustojęs viduryje sankryžos, nežinojo kur važiuoti, netikslingai keitė juostas, todėl jiems ir kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Kai atsisėdo į automobilį A. Š. davė jam (V. Š.) 10 EUR (Nr. (duomenys neskelbtini)) kyšį, kurį įdėjo tarp vairuotojo ir keleivio porankio, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už KET pažeidimą. A. Š. buvo įspėtas, jam aiškiai išreiškė, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau A. Š. ir toliau sakė, kad gal kažkaip susitars ir kitaip bandė derėtis, todėl vėl buvo įspėtas. A. Š. aiškiai suprato išreikštus žodžius, tačiau vis tiek toliau siūlė kyšį. Tarnybinio automobilio vidus yra filmuojamas, kameras administruoja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Aikštelė, į kurią atvažiavo „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra filmuojama (b. l. 18). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. Š. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad į pareigūnus kreipėsi liudytojai N. B. ir D. B., kurie paliudijo A. Š. automobilio vairavimo faktą. Taip pat nurodyta, kad vengdamas atsakomybės už padarytą KET pažeidimą A. Š. jų tarnybiniame automobilyje davė 10 EUR (viena kupiūra) kyšį, kurį padėjo tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių rankos atlošo (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. (M. M.) parodė, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 15.21 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Antakalnio g. važiuoja automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įtariama neblaivus. Budėtojas jiems pranešinėjo, kur tiksliai važiavo minėtas automobilis „Škoda“, nes pranešėjas važiavo iš paskos. Buvo pranešta, kad automobilis įvažiavo į aikštelę, adresu Vilniuje, Antakalnio g. 71, prisiparkavo, vairuotojas sėdi už automobilio vairo. Atvykus minėtu adresu, ties kinų restoranu, pastebėjo stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjo prie automobilio „Škoda“ vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė dokumentus. Iš automobilio salono juto sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo A. Š. paprašė išlipti ir praeiti iki policijos automobilio. Vairuotojas A. Š. dar sėdėdamas automobilyje jam (M. M.) pasakė, kad nevairavo. Iš A. Š. kalbos bei elgesio suprato, kad jis neblaivus. A. Š. išlipęs iš savo automobilio nuėjo iki policijos automobilio ir atsisėdo į galą. Jo kolega V. Š. alkotesteriu tikrino A. Š. blaivumą, ir nustatė 2,13 promilės. Pats tuo metu bendravo su liudininkais, kurie matė A. Š. vairavimo faktą. Kas vyko tarnybinio automobilio salone tarp jo kolegos V. Š. ir sulaikyto vairuotojo A. Š., negirdėjo ir nematė. Negali pasakyti, ar jam įsėdus į tarnybinį automobilį kolega V. Š. sakė, apie jam duotą kyšį. Pastebėjęs 10 EUR kupiūrą padėtą prie pavarų svirties suprato, kad sulaikytas A. Š. pasiūlė 10 EUR. Sulaikytą A. Š. pristatė į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą, važiuojant tarnybiniu automobiliu jis nieko nekalbėjo apie pasiūlytą kyšį. Jam asmeniškai sulaikytas A. Š. kyšio nesiūlė (b. l. 79). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 15.19 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Antakalnio g., Švyturio g. link centro automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus pilietis (b. l. 6).

Liudytojo N. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 15.25 val., pastebėjo keistai manevruojantį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo iš Žirmūnų g. link Antakalnio. Informavo policijos pareigūnus. Automobilis „Škoda“ sustojo Švyturio g. esančioje aikštelėje. Vairuotojas neišlipo. Iš akių nebuvo paleidęs vairuotojo kol neatvažiavo policija (b. l. 23).

Liudytojos D. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 15.25 val., pastebėjo keistai manevruojantį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo viduryje sankryžos ir nežinojo kur važiuoti, netikslingai keitė eismo juostas, prie šviesoforo ilgai neišvažiavo iš vietos. Įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus. Automobilį pastatė prie Antakalnio ir Švyturio gatvių kavinės aikštelėje. Paskambino policijai. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, jo nebuvo paleidę iš akių (b. l. 24).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti garso ir vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo faile Nr. V1841 DHC 201_ ch1_20190210155305, įrašo laikas 2019 m. vasario 10 d., 15:47:00 val., matyti automobilio salone prie automobilio vairo sėdintis policijos patrulis V. Š., ant galinės sėdynės sėdi sulaikytas vairuotojas A. Š.. Įrašo laikas 2019 m. vasario 10 d., 15:47:37 val., vairuotojas A. Š. kairėje rankoje laikydamas 10 EUR kupiūrą siūlo policijos patruliui V. Š., bet pinigų nepadeda. Įrašo laikas 2019 m. vasario 10 d., 15:48:06 val. vairuotojas A. Š. kairėje rankoje laikydamas 10 EUR kupiūrą stuktelį policijos patruliui V. Š. į ranką ir padeda pinigus ant porankio tarp priekinių sėdynių. Įrašo laikas 2019 m. vasario 10 d., 15:49:26 val., policijos patrulis V. Š. praneša apie gautą kyšį. Garso įraše užfiksuotas policijos pareigūnų V. Š. ir M. M. bei sulaikyto vairuotojo A. Š. pokalbis tarnybiniame automobilyje „Audi A 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad A. Š. prašė pareigūnų jo neareštuoti, nes jam reikia dirbti, dirba su automobiliu, taksi, sakė, kad niekur nevažiuos. Pareigūnas V. Š. atsakė, kad jis jau čia atvažiavo. A. Š. ir toliau prašė jo nesulaikyti, teigė, kad čia tik penki metrai, taip pat sakė, kad daugiau neturi. A. Š. nekalbėdamas stukteli į ranką V. Š. ir padeda pinigus ant porankio. V. Š. paklausia „Ka?“, į tai A. Š. atsakė: „prašau, daugiau neturiu“. Pareigūnas V. Š. prašo A. Š. paimti atgal jo padėtus pinigus. A. Š. klausia pareigūno, ar galima ištraukti kamerą, į ką pareigūnas V. Š. atsako, kad negalima. A. Š. toliau prašo pareigūno jo nesulaikyti, sako, kad turi pažįstamą policijoje. Pareigūnas V. Š. paaiškina, kad taip A. Š. jį bando papirkti ir prisidarys sau dar daugiau problemų, tačiau A. Š. toliau prašo pareigūno jo nesulaikyti, nurodo, kad neteks darbo, sako, kad dabar tiesiog nueis namo ir miegos, juk atvažiavo, viskas buvo normaliai. Pareigūnas paskambinęs telefonu prašo kolegą užfiksuoti 10 EUR kyšio davimą. Tada pareigūnas V. Š. pasako savo porininkui, kad reikės nuvežti A. Š. priduoti kraujo. Tą išgirdęs A. Š. pasakė, kad niekur nereikia važiuoti, kraujo nepriduos (b. l. 81-82).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 10 d., 15.38 val. A. Š. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (b. l. 7). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1476/2019(01) matyti, kad A. Š. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 10 d., 16.20 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio (b. l. 10).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra A. Š. (b. l. 12).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Škoda Superb“ (2002 m.) kaina Lietuvoje yra 2 450 EUR (su PVM) (b. l. 11).

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d.) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. A. Š. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai (liudytojai N. B. ir D. B. nurodė matę vairavimo faktą), tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. Š. vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,40 promilių etilo alkoholio), todėl kaltinamojo A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas tiesiogiai pasiūlė ar davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. savo įgaliojimus vykdančiam pareigūnui V. Š. davė 10 EUR kyšį, tokiu būdu siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nefiksavimo. Kyšio davimo faktą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas pareigūnas V. Š., jo parodymai apie kyšio davimo aplinkybes sutampa su jo bei jo kolegos pareigūno M. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, yra nuoseklūs. Iš liudytojo V. Š. parodymų bei pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis davė pareigūnui V. Š. 10 EUR kyšį, vėliau net ir po įspėjimo dėl gresiančios atsakomybės už kyšio davimą, primygtinai bandė susitarti su pareigūnu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Minėtas aplinkybes patvirtina ir garso bei vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Pats kaltinamasis kyšio davimo fakto taip pat neneigė. Nagrinėjamu atveju pareigūnui duotas 10 EUR kyšis nesiekia 1 MGL vertės, todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. Š. veika pagal BK 227 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl skirtinų bausmių.

Kaltinamasis A. Š. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti sumokėti baudą per 24 mėnesius (b. l. 63-64, 65, 89, 90).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, atsižvelgtina ir į vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. A. Š. savo paskutinių apklausų metu kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, vis tik jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžios atgailos nepatvirtina, kaltinamasis iš pat pradžių neigė vairavimo faktą, bandė išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir davė kyšį, taip padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką, kas leidžia teigti, jog savo elgesio kaltinamasis kritiškai nevertino. A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. Š. neteistas (b. l. 40), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 41), dirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomi bausmių dydžiai – 100 MGL dydžio bauda už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei 50 MGL dydžio bauda už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai A. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. Š. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per 24 mėnesius, tačiau tokio savo prašymo niekaip nemotyvavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. dirba ir gauna pajamas, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo prašomas nustatyti 24 mėnesių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas. Kita vertus, įvertinus skirtinos baudos dydį bei siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą A. Š. savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas dvidešimčiai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. Š. padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatė, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. Š. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau yra baustas už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl A. Š. negalima charakterizuoti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio, be to, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam kaltinamasis davė kyšį pareigūnui ir tokiu būdu padarė kitą nusikalstamą veiką, kita vertus, dėl padarytos nusikalstamos veikos paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. Š. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo.

Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis minėtas automobilis priklauso kaltinamajam A. Š.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. Š. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, iš karto baigęs gerti degtinę tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, vairavo automobilį dienos metu, gatvėse, kur yra pakankamai intensyvus eismas. Iš liudytojų N. B. ir D. B. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis vairavo ypač neatsargiai, vingiavo keliu, netikslingai keitė eismo juostas, kas liudytojams sukėlė įtarimų dėl vairuotojo blaivumo. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam kaltinamasis davė kyšį valstybės tarnautojui. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 10 EUR kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal kvitą A serija AAC Nr. 004871 (b. l. 55, 56) yra saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. vasario 10 d., 16 val. iki 2019 m. vasario 12 d., 11.32 val., t. y. dvi dienas (b. l. 42, 43), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 48, 50) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-58, 60-61), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 EUR) dydžio baudą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti – 80 MGL (4 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. Š. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 10 d., 16 val. iki 2019 m. vasario 12 d., 11.32 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 76 MGL (3 800 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvidešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonę konfiskuoti 10 EUR, kurie pagal kvitą A serija AAC Nr. 004871 yra saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvidešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.