- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 1-1033-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05663-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu ir baudžiamąja byla, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario 20 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla, kurioje A. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. vasario 10 d., apie 15.21 val., Vilniuje, Antakalnio g. 71, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,40 promilių etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Be to, A. Š. kaltinamas pasiūlęs kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent tuo, kad jis 2019 m. vasario 10 d., apie 15.31 val., Vilniuje, Antakalnio g. 71, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad jis 2019 m. vasario 10 d., apie 15.21 val., Vilniuje, Antakalnio g. 71, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, davė įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiems patruliams V. Š. ir M. M., 10 EUR, tokiu būdu siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Šiais savo veiksmais A. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla perduotina prokurorui
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą.
BPK 423 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje reglamentuoja BPK 233 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla yra perduodama nagrinėti teisme, kai teisėjas susipažįsta su byla ir nustato, jog nėra kliūčių šią bylą nagrinėti teisme. Taigi tik nustačius, jog nėra jokių kliūčių bylą nagrinėti teisme, gali būti priimtas procesinis sprendimas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo įsitikinimu, pareiga įvertinti, ar nėra kliūčių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tiesiamajame posėdyje, neišnyksta ir tuo atveju, kai įstatyme numatytą procesinį sprendimą reikia priimti gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas ir kuriuo byla perduodama į teismą yra būtent prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 419 straipsnis numato reikalavimus prokuroro pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo turiniui. BPK 419 straipsnis be kitų reikalavimų numato, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu, nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis, išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. Nekyla abejonių, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos veikos ar veikų kvalifikavimui, taip pat tinkamai parinktas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.
A. Š. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinime pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nurodyta, jog A. Š. davė 10 EUR kyšį, kas sudaro mažiau nei 1 MGL. Baudžiamoji atsakomybė už kyšio, kurio vertė mažesnė už 1 MGL davimą ar siūlymą yra numatyta ne BK 227 straipsnio 2 dalyje, kuri inkriminuojama kaltinamajam, o BK 227 straipsnio 4 dalyje, todėl kaltinimas šioje dalyje turi būti tikslinamas. Be to, A. Š. kaltinamas tuo, kad pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, tuo tarpu kaltinime aprašant kaip pasireiškė nusikalstama veika nurodyta, kad jis įgaliojimus vykdantiems pareigūnams 10 EUR kyšį davė. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 227 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs. Taigi „pasiūlė“ ir „davė“ kyšį yra skirtingi alternatyvūs BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl kiekvienu atveju turi būti aišku, koks arba kokie konkrečiai požymiai kaltinamajam yra inkriminuojami. Iš pateikto kaltinimo tai nėra visiškai aišku.
Prokuroro pasiūlyta bausmė parinkta pagal BK 227 straipsnio 2 dalies sankciją, ją subendrinant su pagal BK 281 straipsnio 7 dalį siūloma skirti bausme. Esant pagrindui perkvalifikuoti vieną iš kaltintajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų tuo pačiu pažeidžiamos ir BPK 419 straipsnio nuostatos numatančios, prokuroro pareigą nurodyti kaltinamajam siūlomos skirti bausmės rūšį ir dydį bei kaltinamojo nuomonę dėl jam siūlomų bausmių. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad prašyme teismui dėl kaltinamajam skirtinų bausmių nėra nurodomas į bausmę įskaitytinas laikotarpis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 10 d., 16 val. buvo laikinai sulaikytas, bylos medžiagoje yra pateiktas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (b. l. 43), tačiau byloje nėra pateikta jokio nutarimo patvirtinančio, kad įtariamasis A. Š. buvo paleistas ir kada. Šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su kaltinamajam siūlomos bausmės dydžiu, todėl prokuroras įpareigotinas pateikti teismui šią trūkstamą medžiagą.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 419 straipsnyje numatytus reikalavimus, kuriais buvo apsunkinta kaltinamojo padėtis. Nustatyti trūkumai negali būti pašalinti nagrinėjimo teisme metu, jie trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, be to, bylos perdavimas nagrinėti teisme pažeistų kaltinamojo teisėtus lūkesčius dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorui trūkumams pašalinti.
Sprendimas grąžinti bylą prokurorui neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 419 ir 440 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, perduoti prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.