Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-13697-675/2018, suinteresuotas asmuo – M. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. eA2-9430-759/2019 skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 13 d., 9.30 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, išsiunčiant prašymo atnaujinti procesą kopijas ir nutartį, taip pat apie rašytinio posėdžio datą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (el. b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo (ne-)buvimo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjo R. I. ir M. I. civilinėje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2YT-13697-675/2018 buvo išspręsti ne visi su bendru jungtiniu turtu susiję klausimai, kadangi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyta 2000 Eur suma nebuvo atitinkamai padalinta ir pusė šios sumos negrąžinta teisėtam turto savininkui, t.y. pareiškėjui R. I.. Pareiškėjas nurodo, jog tikėjosi, kad buvusi sutuoktinė sąžiningai laikysis judviejų žodinio susitarimo, todėl šio klausimo santuokos nutraukimo byloje neaptarė. Apie tai, kad jis negali prisiteisti 1000 Eur sumos, nes šis klausimas jau yra išspręstas santuokos nutraukimo byloje, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-8217-1104/2019, kuria buvo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės M. I. atžvilgiu.

Kaip nurodo teismų praktika, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).

Teismas, remdamasis pareiškėjo pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo, nustatė, kad jis su suinteresuotu asmeniu M. I. 2018 m. spalio 5 d. galimai buvo sudarę žodinį susitarimą dėl 2000 Eur sumos, gautos už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, pasidalijimą po 1000 Eur kiekvienam. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13697-675/2018 buvo nutraukta pareiškėjų R. I. ir M. I. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Į teismą buvę sutuoktiniai su prašymu nutraukti santuoką kreipėsi 2018 m. lapkričio 6 d., t.y. praėjus mėnesiui nuo žodinio susitarimo dėl 2000 Eur sumos pasidalijimo sudarymo. Teismui pateiktame 2018 d. spalio 5 d. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1. punkte nurodyta, jog pareiškėjo nurodytą 2000 Eur sumą už perkamą nekilnojamąjį turtą pirkėjas sumokėjo pardavėjams, t.y. pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei M. I., prieš minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą (el. b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sudaryto žodinio susitarimo ir negrąžintos 1000 Eur dalies už parduotą turtą, jau buvo nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog tikėjosi, kad M. I. sąžiningai laikysis judviejų žodinio susitarimo dėl 2000 Eur sumos pasidalijimo, todėl šio klausimo santuokos nutraukimo byloje neaptarė (el. b. l. 3). Ir tik praėjus pusei metų po santuokos nutraukimo ir kreipęsis į teismą su pareikimu dėl teismo įsakymo išdavimo 1000 Eur skolos sumai, pareiškėjas sužinojo, jog jis negali prisiteisti to, kas buvo padalinta santuokos nutraukimo byloje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas nurodė, jog apie nepadalintą 2000 Eur sumą žinojo dar prieš nutraukiant santuoką, tačiau tikėjosi, kad buvusi sutuoktinė jam sutartą dalį grąžins. Remiantis 2018 m. spalio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, 2000 Eur suma pareiškėjams buvo perduota dar prieš sutarties sudarymą, pareiškėjas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir teismui nurodydamas visą jam žinomą dalintiną turtą, taipogi žinojo apie jam dar negrąžintą dalį už parduotą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog pareiškėjo ir M. I. gautos 2000 Eur piniginės lėšos prieš nutraukiant santuoką laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92 - 3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas turėjo galimybę naudoti, valdyti ir disponuoti santuokoje įgytomis lėšomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nėra gavęs prašomos sumos. Priešingai, pareiškėjo pateiktoje 2018 m. spalio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, kurią pasirašė ir pats pareiškėjas asmeniškai, yra nurodyta, jog 2000 Eur sumą pareiškėjas su buvusia sutuoktine yra gavę (el. b. l. 7). Pareiškėjo argumentas, kad M. I. pripažįsta skolą, vertintinas kritiškai, kadangi iš pateiktos susirašinėjimo ištraukos nėra galimybės identifikuoti rašančio asmens (el. b. l. 30-31), o pats suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į ieškinį nenurodė, ar toks susitarimas iš tiesų buvo sudarytas.

Sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę)(CPCK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukus santuoką klausimas dėl bendro turto padalijimo nebegali būti keliamas, nes teismo sprendimas nutraukti santuoką bei sutarties sąlygos dėl sutuoktinių turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo negali būti keičiami – teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis ir turi res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006). Pareiškėjas nurodė, jog apie tai, kad suinteresuotas asmuo jam nėra grąžinęs priklausančios sumos dalies, jis žinojo viso proceso metu. Kaip priežastį, dėl kurios nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, pareiškėjas nurodė tikėjimą, kad 1000 Eur sumą buvusi sutuoktinė jam grąžins pagal sudarytą žodinį susitarimą. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas dalyvavo tiek parduodant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tiek prieš nutraukiant santuoką dalijantis santuokoje įgytą turtą notarine tvarka, sudarant sutuoktinių turto padalijimo sutartį, taipogi savo parašu patvirtino tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjo teiginys, kad jis tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą, sužinojo, jog santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai buvo pasidalinę 2000 Eur sumą, vertintinas kaip nesudarantis esminės klaidos byloje, o pareiškėjui vadovaujantis protingo ir apdairaus asmens standartu turėjo būti žinomas. Kadangi pareiškėjas nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir nenurodė apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą 2000 Eur sumą, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo M. I. santuokos nutraukimo byloje Nr. 2YT-13697-675/2018 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi pareiškėjas nėra sumokėjęs jai priteistos kompensacijos už padalintą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 17 d. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas apie nepasidalintos 2000 Eur sumos faktą žinojo dar prieš nutraukiant santuoką ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad santuokos nutraukimo byloje būtų išspręsti visi su bendru jungtiniu turtu susiję klausimai, tačiau dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po to, kai suinteresuotas asmuo kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjo atžvilgu.

Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žinojo apie santuokoje įgytą 2000 Eur sumą dar prieš pateikiant teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (el. b. l. 3, 37), santuokos nutraukimo procese teismui nurodė, jog visą kilnojamąjį turtą jis ir buvusi sutuoktinė yra pasidalinę gera valia, kito santuokoje įgyto ir dalintino turto neturi (el. b. l. 7). Tik praėjus pusei metų po santuokos nutraukimo pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nors pats tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog apie nepadalintą bendrąją jungtinę nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą žinojo dar prieš ją nutraukiant. Minėtos aplinkybės laikytinos pareiškėjui žinomomis, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

Pareiškėjas nurodo, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas. Apie tai, kad santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu byloje buvo padalintas ne visas bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas pareiškėjas sužinojo 2019 m. liepos 19 d., gavęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį. 2019 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-8217-1104/2019 atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo M. I. atžvilgiu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir tuo, jog pats pareiškėjas nurodė, jog susitarimą dėl 2000 Eur sumos sudarė 2018 m. spalio 5 d., apie nepadalintą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą žinojo dar prieš nutraukiant santuoką, tačiau tikėjosi, kad buvusi sutuoktinė laikysis jų susitarimo ir dalį sumos perduos pareiškėjui, daro išvadą, kad trijų mėnesių terminas, per kurį pareiškėjas gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuotinas nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo, t.y. 2018 m. lapkričio 5 d. Teismo neįtikino pareiškėjo argumentai, kad apie aplinkybę, jog minėtą sumą buvę sutuoktiniai yra pasidalinę, pareiškėjas sužinojo tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo M. I. atžvilgiu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad 2000 Eur sumą pareiškėjai 2018 m. spalio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodę kaip gavę kartu (el. b. l. 25), santuokos pasekmių sutartyje pažymėjo, kad santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą yra pasidalinę gera valia, daugiau santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino turto neturi, visi turtiniai ginčai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra išspręsti (el. b. l. 7). Teismas vertina, kad pareiškėjas objektyviai turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą jau kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas yra praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, kuris taip pat sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo prašymą atmesti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys dar į tai, kad net ir atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pareiškėjas kartu su suinteresuotu asmeniu M. I. turėtų pateikti prašymą padalinti santuokoje įgytą turtą, šį prašymą abu pasirašyti, o ne prašyti priteisti skolą iš suinteresuoto asmens. Net ir atnaujinus procesą byla būtų nagrinėjama ypatinga teisena pagal LR CPK XXXV skyriaus nustatyta tvarką, kaip ji ir buvo nagrinėjama, o ne ginčo teisena, todėl reikalavimo priteisti skolą tokioje ypatinga teisena nagrinėjamoje byloje teismas negalėtų tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimai atmesti, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, suinteresuotam asmeniui M. I. iš pareiškėjo R. I. priteisia 180 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimą ir konsultacijas teisės klausimais) (el. b. l. 52-56, 57, 58) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 370 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-13697-675/2018 atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.