Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2S-3067-432/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2S-3067-432/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
S. B.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto(ieškovo) UAB „Mano Būstas Neris“atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08nutarties civilinėje byloje pagalieškovo UAB „Mano būstas Neris“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo – S. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12608-996/2020 ir priimti naują sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais.

2. Prašyme nurodė, kad 2020-02-15 ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 1 013,36 Eur skolos priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei kitas paslaugas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-27 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12608-996/2020, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti.Ieškovas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. 2020-11-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1898-562/2020 ieškovo apeliacinį skundą atmetė.Siekdamas pagrįsti prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas paaiškino, kad civilinėje byloje kilo ginčas iš esmės dėl aplinkybės, kuriam iš subjektų (turto savininkui ar buto nuomininkui), tenka pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui.Civilinę bylą išnagrinėjus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-07-08 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių ginčas (tarp tų pačių šalių kaip ir šioje civilinėje byloje) bei minėtojenutartyje pateikti aktualūs išaiškinimai dėl teisės aktų normų taikymo, sprendžiant, kuriam iš subjektų tenka pareiga sumokėti išlaidasnamo administratoriui už namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog tiek pirmosios instancijos, tiek Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl šių priežasčių egzistuoja objektyvūs pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12608-996/2020 bei priimti naują sprendimą, kadangi yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir nutartį.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje nustatyta, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs buto nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo išviešinta viešajame registre, teisės aktųnustatyta tvarka. Civilinėje byloje ieškovas laikėsi pozicijos, jog atsakovui neišviešinus nuomos sutarties įstatymo nustatyta tvarka, turima pareiga atlyginti išlaidas tenka būtent pačiam turto savininkui (atsakovui).Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas su šiais argumentais nesutiko bei konstatavo, jog nors viešajame registre buto nuomos sutartis nebuvo įregistruota, ieškovas visgi negali remtis šia aplinkybe, nes jam buvo žinomas faktas apie nuomininką (kad buvo sudaryta tokia sutartis). Dėl šių priežasčių teismai atmetė ieškinio reikalavimą.Kasacinio teismo nutartyje taip pat buvo nagrinėjama analogiška situacija, kurioje iškeltas klausimas, ar tinkamai neišviešinta nuomos sutartis ir jos turinys gali sukelti teisinius padarinius asmeniui, kuris nėra šios sutarties šalis, tai yra, sudaryta nuomos sutartis, tačiau kaip ir šioje civilinėje byloje ji nebuvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka.Kasacinis teismas priėjo išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su teismų padarytomis išvadomis, kad apie nuomos sutarties turinį, jos sąlygas administratorius buvo tinkamai informuotas, kad suprato ar turėjo suprasti, jog sutartimi, kurios šalis jis nėra, yra sutarta dėl jo teisių ir pareigų. Be to, pažymėjo, jog tai, kad administratoriui buvo žinomas atsakovo nuosavybe esančio buto nuomos trečiajam asmeniui faktas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad administratorius žinojo, jog dėl atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties jis netenka teisės reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš buto savininko. Kasacinis teismas sprendė, kad neišviešinus nuomos sutarties, nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad administratorius neturėjo teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovo, kaip buto savininko.Kasacinis teismas konstatavo, jog teismai netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą būtent patalpų savininkui proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti.

4. Ieškovo manymu, tai leidžia daryti išvadą, jog ir šioje civilinėje byloje teismai neatsižvelgė į tai, jog nuomos sutartis išviešinta nebuvo, todėl visiškai nepagrįstai bei pažeisdami CK 4.82 straipsnio 3 dalį, atmetė ieškinio reikalavimą vien dėl to, jog ieškovui buvo žinomas nuomos sutarties faktas. Todėl teismai padarė aiškią CK 4.82straipsnio 3 dalies teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo esminės įtakos, priimant neteisėtus procesinius sprendimus.Ieškovas įsitikinęs, jog šiuo prašymu nurodė ne tik pagrindus procesui atnaujinti, tačiau taip pat pateikė išsamius motyvus, kurie patvirtina keliamų abejonių teisingumą, jog teismai nepagrįstai ir netinkamai išnagrinėjo ginčą, nes padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o tai ir nulėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą.

Atsiliepimas

5. AtsakovėVilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad šiuo atveju nurodyti pagrindai dėl proceso atnaujinimo neegzistuoja. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka ir ši aplinkybė vertintina kaip užkertanti kelią atnaujinti procesą ieškovo nurodytu pagrindu, t. y. pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kaip kasacinę instanciją, jeigu manė, kad teismai netinkamai taikė teisės normas, tačiau to nepadarė. Akcentavo, kad toks ieškovo reikalavimas dėl proceso atnaujinimo akivaizdžiai paneigtų resjudicata institutą, teisinių santykių stabilumo, galutinio teismo sprendimo pagrindu įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Jeigu tokiu pagrindu ir aplinkybėmis bus atnaujintas procesas, kiekviena šalis, sužinojusi apie naują teismų praktiką, galėtų teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo, nors nuo galutinio įsiteisėjusio sprendimo būtų praėję daug laiko. Tokie prašymai, anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, yra nesuderinami su teisinių santykių stabilumo principu.

6. Trečiasis asmuo per teismo nustytą terminą atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-08 nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12608-996/2020ieškovo UAB „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2020-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1898-562/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.Nustatyta aplinkybė dėl sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka yra kliūtis procesui atnaujinti pareiškėjo prašyme nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalis šiuo pagrindu gali remtis tik tada, kai ji nėra išnaudojusi instancinės teismo sprendimo kontrolės galimybės, t. y. aiški teisės normos taikymo klaidapadaryta apeliacine tvarka neapskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime. Ši nuostata yra imperatyvioji. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. e2-12608-996/2020, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, todėl procesas civilinėje byloje Nr. e2-12608-996/2020negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011). Teismo vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos dalis, kuria nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas, jei ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismą, į tinkamą teisinį procesą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka, tad priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės į teisminę gynybą būtų pažeistos.

9. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatismutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinius į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti, spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jįesmė.

10.Ieškovaspateikė atskirąjį skundą dėl 2021-10-08 nutarties. Apeliantas prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 nutartį ir priimti naują nutartį– apelianto pareiškimą patenkinti.

Šalies argumentai

11. Apeliantasnurodo, kad 2021-08-19 buvo priimta nutartis, kuria buvo sprendžiama, jog „Prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka minimalius CPK 369 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, todėl priimamas“. Dėl šių priežasčių, ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistavo objektyvi kliūtis atnaujinti ieškovo nurodytos bylos procesą CPK366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepaisant to, jog nurodyta nutartimi jau buvo išspręstas šis procesinis klausimas. Teismas turėjo pagrindą tik išspręsti, ar prašyme išdėstyti motyvai, pagrindžia, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Tačiau tai visiškai nesudarė pagrindų iš naujo, pakartotinai spręsti klausimą, ar ieškovo prašymas apskritai yra nagrinėtinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių susiklostė ydinga teisinė situacija, jog 2021-10-08 nutartis prieštarauja 2021-08-19 nutarčiai.

12. Apeliantas paaiškina, kad kasaciniam teismui 2021-07-08 priėmus nutartį, kurios pagrindu buvo inicijuotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, ieškovui jau buvo pasibaigęs ne tik apskundimo terminas, tačiau ir suėję naikinamieji terminai dėl apskundimo termino atnaujinimo. Todėl nebuvo kitų galimybių, išskyrus kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Ieškovo vertinimu, esant tokiai situacijai, jam yra užkertamos bet kokios galimybės į teisminę gynybą, kadangi vien dėl šių formalių priežasčių ieškovas negali kreiptis nei dėl proceso atnaujinimo, nei į kasacinį teismą. Ieškovo vertinimu, proceso šalims sužinojus aplinkybes, jog pirmosios ir / ar ape-liacinės instancijos teismai padarė itin grubias teisės taikymo klaidas, proceso šalims turi būti sudarytos prielaidos į teisminę gynybą.

13. Apelianto manymu,CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tuo tarpu, CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Dėl šių priežasčių, kasacinis teismas sprendė, jog vien aplinkybė, jog namo administratorius galimai žinojo apie nuomos sutarties faktą, nesudaro pagrindų nepaisyti CK 6.478 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas bei analogiškai buvo laikomasi nuomonės, jog CK 6.478 staipsnio 2 dalis nėra taikoma (kadangi ieškovas žinojo apie nuomos sutarties faktą). Ieškovo vertinimu, tai sudaro prielaidas konstatuoti, jog šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai bei neteisėtai nesirėmė CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, todėl padarė aiškią materialiosios teisės normos taikymo klaidą.

14. Ieškovas laikosi pozicijos,jog padaryta teisės taikymo klaida buvo ne tik aiški, bet ir esminė, kuri lėmė, jog kilęs ginčas buvo išspręstas neteisingai. Kasacinis teismas nutartyjeišskyrė 3 sąlygas, kurių neįrodžius, nėra pagrindų perkelti turto savininkui tenkančią pareigą (CK 4.82 str. 3 d. pagrindu) nuomininkui. Viena iš jų, jog nuomos sutartis turi būti išviešinta įstatymo nustatyta tvarka. Nutartyje buvo konstatuota, jog teismų sprendimai buvo panaikinti ne dėl to, jog keitėsi teismų praktika, tačiau dėl to jog buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Nebuvo suformuota nauja teismų praktika, išaiškintos naujos sąlygos, kurių tariamai neįvykdžius, nėra pagrindų turto savininkui tenkančią pareigą (įtvirtintą CK 4.82 straipsnio 3 dalyje) perkelti nuomininkui. Dėl šių priežasčių, teismo veiksmai yra vertinami kaip neteisėti, ne dėl to, jog tariamai pasikeitė teismų praktika, tačiau dėl to, jog teismas grubiai pažeidė CK 6.478 straipsnio 2 dalies normos nuostatas, kuri nulėmė, jog buvo pažeista ir imperatyvioji CK 4.82 straipsnio 3 dalies norma.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad teismas priimdamas 2021-08-19 nutartį ir spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, tik patikrino, ar prašymas paduodamas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Tokiu būdu teismas apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudarė pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą, kitai šaliai sudarydamas sąlygas atsikirsti į procesiškai tinkamai pareikštus reikalavimus.

16. Atsakovė taip pat paaiškina, kadVilniaus apygardos teismas, priimdamas 2020-11-24 nutartį, rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri nurodo, jog pareiga apmokėti šias išlaidas įstatymu priskirta butų ir kitų patalpų savininkui (CK4.84 straipsnio 4 dalis, 4.82 straipsnio 3 dalis), tačiau šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-144-219/2017, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012). Nurodytos 2020-11-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo metu tokios pozicijos laikėsi irVilniaus apygardos teismas naujausioje savo praktikoje(Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1853-803/2020).Teismas 2020-11-24nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1898-562/2020 rėmėsi aktualia, sprendimo priėmimo metu galiojusia teismų praktika.Ieškovas nepasinaudojo teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmu, t.y. kasaciniu skundu nesikreipė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau siekdamas pakartotinio bylos nagrinėjimo, kvestionuoja jau įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

18.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra teisėta.

19. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-19 priimta nutartimi nusprendė, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka minimalius CPK 369 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, todėl yra priimamas. Dėl šių priežasčių, ieškovo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nusprendė, jog egzistavo objektyvi kliūtis atnaujinti ieškovo prašyme nurodytos bylos procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepaisant to, jog nurodyta nutartimi jau buvo išspręstas šis procesinis klausimas. Teigia, jog dėl šių priežasčių susiklostė ydinga teisinė situacija, jog 2021-10-08 nutartis prieštarauja 2021-08-19 nutarčiai.

20. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

22. Trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai) teismas CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus turi analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).

23. Spręstina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas,priimdamas 2021-08-19 nutartį ir spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, tik patikrino ar prašymas paduodamas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Tokiu būdu teismas apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudarė pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą, kitai šaliai sudarydamas sąlygas atsikirsti į procesiškai tinkamai pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog 2021-08-19 buvo priimta nutartis, kuria buvo sprendžiama, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka minimalius CPK 369 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, todėl priimamas ir dėl to 2021-08-08 nutartis yra prieštaraujanti minėtai nutarčiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas, tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).

25. Proceso atnaujinimas galimas, tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantas prašo atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

26. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas pasinaudojo žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, dėl to proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktopagrindu nėra įmanomas.

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

29. Apelianto teigimu, nagrinėjama byla turėjo būti išspręsta kitaip, t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2021-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių ginčas (tarp tų pačių šalių kaip ir šioje civilinėje byloje) bei minėtojenutartyje pateikti aktualūs išaiškinimai dėl teisės aktų normų taikymo, sprendžiant, kuriam iš subjektų tenka pareiga sumokėti išlaidasnamo administratoriui už namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui.

30. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje nėra padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimo metu. Naujus kasacinio teismo aiškinimusteismai gali naudoti sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktikai nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimtosprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Šiuo atveju apeliantas nenurodė konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymo ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymo, imperatyviosios teisės normos netaikymo, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės netinkamo išaiškinimo ar neginčijamai neprotingo vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimo.Taigi, nagrinėjamos civilinės bylosproceso atnaujinimas nėra išimtinė priemonė civiliniame procese, kadangi vėlesni teismų praktikos išaiškinimai gali būti naudojami sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas.

31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti apelianto(ieškovo)UAB „Mano būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas