- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-580-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00798-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- G. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5284-308/2023 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui G. Z. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos transporto saugos administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad prieš 2023 m. Velykas su atsakovu, veikiančiu pagal Pažymą Nr. 945255, susitarė, kad atsakovas atliks automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, t. y. į automobilį įdės pateiktą variklį, jį pajungs ir užtikrins jo tinkamą funkcionavimą pagal perdavimo aktą. Jokio priėmimo–perdavimo akto ir užsakymo paraiškos atsakovas nepildė ir ieškovui neišdavė, kaip tai numato Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 16 ir 20 punktai. 2023 m. balandžio 7 d. meistras pareikalavo 400 Eur užstato, kurį ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais. Atsakovas sąmoningai neišdavė jokio pinigų paėmimą patvirtinančio įrodymo kaip tai numato Aprašo 24 punktas, o savo ranka išrašytą baltą lapelį, kuriame buvo nurodyta 400 Eur avanso suma, vėliau pareikalavo grąžinti. Buvo sutarta, kad variklio keitimas kainuos nuo 500 Eur, priklausomai nuo įvairių šalutinių darbų poreikio pobūdžio. Atsisakyti remonto paslaugų ieškovas jau neturėjo galimybės, nes jau buvo patyręs transporto priemonės gabenimo į remonto dirbtuves išlaidas. Ieškovas neturėjo galimybės atsiimti ir atgabento variklio, kuris buvo pristatytas tiesiai į atsakovo servisą. Be to, atsakovas remontą jau buvo pradėjęs, todėl ieškovas atšaukimo paslauga pasinaudoti negalėjo. Ieškovui 2023 m. balandžio 28 d. atvykus pasiimti transporto priemonę, atsakovas, išrašydamas 2023 m. balandžio 28 d. sąskaitą faktūrą GZ Nr. 0274 (kurioje nebuvo nurodyti visi atlikti darbai) ir pinigų priėmimo kvitą G Nr. 39, paėmė iš ieškovo papildomai 418 Eur. Ieškovas, nuvažiavęs su transporto priemone apie 100 km, pastebėjo po ja skysčio dėmes. Važiuojant ant prietaisų skydelio pasirodė geltonos spalvos įspėjamieji ženklai. Šalia atsakovo serviso prietaisų skydelyje rodomi ženklai iš geltonos spalvos pasikeitė į raudoną. Tai reiškia, jog judėti rizikinga. Atsakovo darbuotojo paprašius pašalinti darbų trūkumus, jis nurodė, kad skystis teka ne iš variklio, o iš paskirstymo dėžės bėga tepalai. Meistras nurodė, kad galimybė apžiūrėti transporto priemonę būtų tik maždaug birželio 8–11 d. ir už papildomą apžiūrą bei darbus ieškovas turėtų papildomai sumokėti. Iš UAB „Tvalda“ sąskaitos matyti, kad atsakovas iš šios parduotuvės savo nuožiūra ėmė prekes, taip pat ir tepalus, t. y. atliko darbus su paskirstymo dėže, nes keitė alyvą joje. Tačiau atsakovas, atiduodamas suremontuotą transporto priemonę, perdavimo–priėmimo akto ir garantinio lapo remonto paslaugoms ir atsarginėms dalims nepildė ir neišdavė. Todėl nėra aišku, kokias konkrečiai paslaugas servisas atliko. Todėl ieškovas iš atsakovo negali reikalauti kokybės garantijos ir neatlygintino jų pašalinimo šioms paslaugoms. Pagal 2023 m. balandžio 5 d. variklio perdavimo aktą, varikliui suteiktos garantijos terminas iš dalies jau praėjęs, o automobilis dar negali išvažiuoti. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas gali netekti variklio garantijos, kurią suteikė UAB „Automobilių industrija“ bei patiria nuolatinį stresą. Ieškovas laiko, kad patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atlikto transporto priemonės remonto, kai jam atsakovas neišdavė nustatytos formos dokumento dėl atlikto remonto, ir po to sekusio atsakovo atsisakymo (po ieškovo kreipimosi) priimti iš karto jo transporto priemonę remontuoti. Atsakovo pažeminimai yra žymūs, pasikartojantys ir tęstiniai, todėl prašoma iš atsakovo priteisti 500 Eur neturtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bei paskirti ieškovui 250 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 4-5 dienomis ieškovas pristatė atsakovui transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vidaus degimo variklį. Suteikus paslaugą –variklio keitimą, transporto priemonė 2023 m. balandžio 28 d. buvo grąžinta ieškovui. Apžiūrėjęs transporto priemonę ieškovas jokių pretenzijų dėl remonto kokybės nepareiškė ir išvyko. Po dviejų, trijų savaičių ieškovas minėta transporto priemone vėl atvyko į remonto dirbtuves ir pareikalavo, kad jam būtų suteiktos papildomos remonto paslaugos. Po pirminės transporto priemonės apžiūros nustačius galimas gedimų priežastis, ieškovui buvo pasiūlyta automobilį pristatyti 2023 m. birželio antrą savaitę. Tačiau ieškovas siūlomomis dienomis pristatyti automobilį remontui atsisakė. Atsakovo nuomone, ieškovas visiškai nepagrindė neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, nemotyvavo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau deklaratyviai nurodė, kad neturtinę žalą (emocinius sukrėtimus) jis tariamai patyrė dėl Aprašo 16, l 7, 20, 21 ir 24 punktuose numatytų dokumentų neužpildymo ir neišdavimo. Tačiau nei šis teisės aktas, nei ieškovo minimi kiti teisės neturtinės žalos atlyginimo nenumato. Atsakovas prašė ieškovui paskirti 250 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas ieškinį pareiškė be jokio teisinio pagrindo ir nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių papildomų įrodymų ar teisinių argumentų, kurie nors iš dalies patvirtintų ieškovo ieškinio pagrįstumą.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas 2023 m. birželio 1 d. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, kad ši įvertintų atsakovo veiksmus, remontuojant ieškovui priklausantį automobilį. Išnagrinėjus ieškovo prašymą, 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 15B-4320 ieškovas buvo informuotas, kad nustatyti atsakovo veiksmai, kuriais pažeisti remonto paslaugos teikimą nustatančio teisės akto Aprašo reikalavimai. Trečiasis asmuo nustatė, kad atsakovas, suteikęs automobilio remonto paslaugą, netinkamai įformino paslaugą, t. y. prieš automobilio remontą atsakovas neužpildė remonto paslaugos užsakymo paraiškos ir automobilio perdavimo–priėmimo akto dviem egzemplioriais bei vieno iš egzempliorių neįteikė ieškovui. Atsakovo atžvilgiu trečiasis asmuo pradėjo administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK). Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui iš atsakovo, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tokios žalos priteisimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovui 810 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
6. Teismas, spręsdamas dėl neturinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjam atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 500 Eur neturinę žalą, kurią patyrė dėl jo atlikto automobilio remonto pas atsakovą, kai jam atsakovas neišdavė nustatytos formos dokumento dėl atlikto remonto ir po to buvusio atsakovo atsisakymo (po ieškovo kreipimosi) priimti iš karto jo automobilį remontuoti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų teismas nustatė, kad dėl nustatytos formos dokumento neišdavimo buvo pažeista tik valstybės nustatyta tvarka dėl nustatytos formos dokumento išdavimo dėl paslaugų atlikimo užsakovui, tačiau nebuvo padaryta žala tiesiogiai ieškovui.
8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo nurodyto antrojo atvejo, kai nebuvo priimtas iš karto remontuoti jo automobilis 2023 m gegužės 23 d., darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis automobilį pateikė atsakovui ir būtent iš atsakovo reikalavo priimti remontuoti jo automobilį. Ieškovas bendravo visai su kitu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą tame pačiam autoserviso pastate, kuris nebuvo susijęs su ieškovo automobiliui anksčiau atliktu remontu. Todėl teismas vertino, kad darbuotojo nurodymas, jog jis ieškovo automobilį remontui gali priimti tik vėliau, nes jau yra sudaryta eilė kitų asmenų transporto priemonių remontui, negali sąlygoti neturtinės žalos kilimo ieškovui.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovo 2023 m balandžio mėn. atliktas ieškovo automobilio remontas (variklio įdėjimas) būtų sąlygojęs jo automobilio gedimus 2023 m gegužės 23 d.. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas būtų padaręs jam turtinę žalą ir atsakovui būtų kilusi sutartinė materialinė atsakomybė dėl blogai atlikto automobilio remonto. Teismas konstatavo, kad pakartotinai ieškovui apsilankius pas atsakovą, ieškovas norėjo iš naujo sudaryti paslaugų teikimo susitarimą dėl automobilio remonto, todėl šalis būtų sieję tik paslaugų teikimo santykiai. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti susitarimą su ieškovu dėl paslaugų atlikimo, o ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl paslaugų gavimo pas kitus asmenis, teikiančius automobilio remonto paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškiniu nėra pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos padarymo ir nenustatyta atsakovo sutartinė ar deliktinė atsakomybė dėl turtinės žalos padarymo ieškovui, darė išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš ieškovo ir prašomą priteisti neturtinę žalą.
10. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašomos skirti ieškovui 250 Eur baudos už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį, nustatė, kad ieškinį rengė pats ieškovas, nesinaudodamas kvalifikuoto atstovo (advokato) paslaugomis. Teismas iš pateikto ieškinio turinio nustatė, kad ieškovas klaidingai supranta neturtinės žalos atlyginimo institutą ir mano, jog neturtinė žala atsiranda bet kokiu atveju, kai yra kliento nepasitenkinimas dėl atliktos paslaugos apimties ar kokybės arba dėl atsisakymo sudaryti sutartį dėl prašomų paslaugų atlikimo. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas ieškinį pareiškė būdamas klaidingai įsitikinęs dėl savo teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą.
11. Atmetus ieškinį, teismas atsakovui iš ieškovo pritiesė jo patirtas 810 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Teismas, pasisakydamas dėl to, kad atsakovas, atlikęs automobilio remontą, neišdavė reikiamos formos dokumento, nepagrįstai vadovavosi tik trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl šio pažeidimo ieškovui žala nekilo. Ieškovas pažymi, kad atsakovui kilo pareiga vadovautis Aprašo reikalavimais. Atsakovas Aprašo reikalavimus pažeidė. Aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad jeigu techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų trūkumai nustatomi per garantinį terminą, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo neatlygintinai juos pašalinti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepriėmė ieškovo neatlygintinai pašalinti gedimus 2023 m. gegužės 23 d., atsiradusius po jo remonto ir dėl jo remonto, kuris pradėtas 2023 m. balandžio 5 d. ir baigtas 2023 m. balandžio 28 d. Todėl ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad atsakovas nepašalino remonto paslaugų trūkumų per garantinį terminą. Be to, atsakovas ieškovui nepateikė Aprašo 11, 12 ir 16 punktuose nurodytų dokumentų, neišdavė sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito 400 Eur sumai, kurią grynaisiais paėmė iš ieškovo. Ieškovui išdavė tik ranka rašytą lapelį, o 2023 m. balandžio 28 d. šį lapelį iš ieškovo apgaule atėmė, pažadėdamas visą sumokėtą sumą, t. y. 818 Eur, įrašyti į sąskaitą faktūrą, tačiau to nepadarė iki šiol.
12.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas iš atsakovo turėjo išreikalauti apskaitos dokumentus, patvirtinančius atsakovo atliktų darbų apimtį ir piniginę vertę, kainą, kurią ieškovas realiai sumokėjo atsakovui už remonto darbus, pašalinti galimas abejones ar neatitikimus, tačiau to nepadarė, todėl bylos esmė liko neatskleista.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jis automobilį pateikė atsakovui ir būtent iš atsakovo reikalavo priimti remontuoti automobilį. Ieškovas pažymi, kad asmuo, su kuriuo ieškovas gyvai bendravo 2023 m. gegužės 23 d. prie atsakovo serviso, atliko ieškovo valdomo automobilio remontą 2023 m. balandžio mėn. Aplinkybę, kad ieškovas automobilį 2023 m. gegužės 23 d. pateikė būtent atsakovo atsakingam už remontą asmeniui patvirtina ir ieškovo atsakovui rašyta trumpoji SMS žinutė, į atsakovo telefono numerį. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė, neanalizavo su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl priėmė nepagrįstą ir prieštaraujančią kitiems byloje esantiems įrodymams išvadą, kad ieškovas bendravo visai su kitu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą tam pačiam autoserviso pastate, kuris nebuvo susijęs su anksčiau atliktu automobilio remontu.
12.4. Ieškovo nuomone, teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą, nes buvo neatskleista bylos esmė.
12.5. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovo 2023 m. balandžio mėn. atliktas jo automobilio remontas (variklio įdėjimas) būtų sąlygojęs jo automobilio gedimus 2023 m. gegužės 23 d., kai ieškovas kreipėsi dėl jo automobilio remonto. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad 2023 m. gegužės 23 d. įvykęs automobilio gedimas nėra jo remonto, vykdyto 2023 m. balandžio mėn., pasekmė. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovo valdomą automobilį po atsakovo remonto būtų taisę kiti asmenys, kurių neva netinkamai suteiktos paslaugos būtų sąlygoję ieškovo valdomo automobilio gedimus 2023 m. gegužės 23 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią nepagrįstą išvadą, akivaizdžiai išėjo už ieškinio ir atsiliepimo į jį ribų, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui kilo žala dėl to, kad atsakovas, atlikęs automobilio remontą, neišdavė reikiamos formos dokumento. Ieškovas tokio fakto neįrodė. Be to, nagrinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje buvo ne atsakovo individualios veiklos pagal pažymą vykdymo tyrimas, o neturtinės žalos, padarytos tariamai atsakovo neteisėtais veiksmais, atlyginimas. Ieškovas nei kartu su ieškiniu, nei vėliau bylą nagrinėjant teisme, nepateikė įrodymų apie realiai patirtą neturtinę žalą, o rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais. Todėl ieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, grindžiamas vien tvirtinimu, kad atsakovui tinkamai neįforminus užsakymo paraiškos, o vėliau nepriėmus remontuoti jo automobilio, ieškovas patyrė didelius išgyvenimus ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala, pagrįstai buvo atmestas.
13.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas suteikė jam netinkamos kokybės automobilio remonto paslaugas, dėl ko automobilio nebuvo galima eksploatuoti. Priešingai, po automobilio variklio keitimo paslaugos suteikimo transporto priemonė 2023 m. balandžio 28 d. buvo grąžinta ieškovui, apžiūrėjęs transporto priemonę ieškovas jokių pretenzijų dėl automobilio remonto kokybės nepareiškė ir atsiimtu suremontuotu automobiliu išvyko. Ieškovas su pretenzijomis dėl netinkamai atlikto remonto kreipėsi ne į atsakovą, o į kitą tose pačiose patalpose individualia veikla besiverčiantį asmenį, įvardindamas jį kaip atsakovo darbuotoją.
13.3. Nepagrįstas ieškovo argumentas dėl teisėjo šališkumo. Ieškovas buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir apskundęs jo veiksmus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Tačiau nebuvo nustatyti nei pagrindai teisėjo nušalinimui, nei konstatuoti teisėjo galimi etikos pažeidimai. Nepaisant to, ieškovas ir toliau apeliaciniame skunde kaltina teisėją šališkumu, suinteresuotumu bylos baigtimi, teigdamas, kad būtent teisėjas išgalvojo versiją, kad asmuo, į kurį dėl papildomo remonto kreipėsi ieškovas, nėra pavaldus atsakovui. Taip pat ieškovas nepagrįstai teigia, kad teisėjas, gyvenantis Varėnoje daug metų, tikėtina savo ir (ar) savo šeimos automobilius remontuoja pas atsakovą, nes Varėna yra mažas miestelis ir čia daugiau remonto dirbtuvių, kurios atlieka variklių remonto paslaugas ne mažesniu kaip 55 km spinduliu, nėra.
13.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo valdomas automobilis, kurį suremontavo atsakovas, sugedo būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų. Atsakovas pažymi, kad niekada neginčijo žinojęs, kad ieškovo valdomas automobilis sugedo po to, kai buvo 2023 m. balandžio mėn. atliktas automobilio remontas – įdėtas automobilio variklis. Tačiau niekada nepripažino, kad automobilis sugedo dėl atlikto remonto. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jo remontui pristatyto automobilio gedimus 2023 m. gegužės mėn. būtų sąlygoję netinkamai atlikti remonto darbai 2023 m. balandžio mėn.
13.5. Nei ieškinyje, nei nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nepateikė tariamos žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų, nemotyvavo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų ir tariamai atsiradusios neturtinės žalos, o tik deklaratyviai nurodė, kad neturtinę žalą (emocinius sukrėtimus) jis tariamai patyrė dėl Aprašo 16, 17, 20, 21 ir 24 punktuose numatytų dokumentų nustatytų dokumentų neužpildymo ir neišdavimo. Nei šis teisės aktas, nei ieškinyje paminėti kiti teisės aktai neturtinės žalos atlyginimo net nenumato. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo įstatyminio pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. balandžio 4–5 d. ieškovas pristatė atsakovui į remonto dirbtuves transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“ bei vidaus degimo variklį. Atsakovas suteikė remonto paslaugas ir 2023 m. balandžio 23 d. transporto priemonę grąžino ieškovui. Ieškovas atsiėmė automobilį ir juo išvyko. Ieškovas po 2–3 savaičių minėtu automobiliu vėl atvyko į remonto dirbtuves, reikalavo, kad jam būtų suteiktos paslaugos. Ieškovui buvo pasiūlyta automobilį pristatyti 2023 m. birželio mėn. antrą savaitę. Ieškovas siūlomomis dienomis pristatyti automobilį atsisakė.
16. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas, atlikdamas automobilio remontą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neišdavė jam nustatytos formos dokumentų. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad 2023 m. gegužės 23 d. jam atvykus pas atsakovą, pastarasis kategoriškai atsisakė taikyti garantiją, t. y. siekė užrašyti į laukiančiųjų klientų remonto eilę 2023 m. birželio mėn. Dėl tokių atsakovų veiksmų, jam pažeidus teisės aktų reikalavimus, ieškovas patiria stresą, baimę dėl automobilio gedimo ir jo šalinimų galimybių, išgyvena emocinę depresiją dėl variklio garantijos galiojimo termino.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
18. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
II. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo
19. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris, priimdamas ginčijamą sprendimą, padarė išvadą, kad atsakovo atlikti veiksmai, t. y. teisės aktuose nurodytų dokumentų neišdavimas, ieškovui nesukėlė (nepadarė) neturtinės žalos. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad atsakovas 2023 m. gegužės 23 d. nepriėmė neatlygintinai pašalinti transporto priemonės gedimų, kurie atsirado po atsakovo atlikto remonto ir dėl atsakovo atlikto remonto. Ieškovas pažymi, kad jis patyrė neturtinę žalą, be kita ko, ir dėl to, kad atsakovas nepašalino remonto paslaugų trūkumų per garantinį terminą. Ieškovo teigimu, dėl tokių atsakovų veiksmų, jam pažeidus teisės aktų reikalavimus, jis iki šiol patiria nuolatinį stresą, baimę dėl automobilio gedimo ir jo šalinimų galimybių, išgyvena emocinę depresiją dėl variklio garantijos galiojimo termino.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė.
21. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).
22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010).
24. Taigi, apibendrinant teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytą anksčiau, darytina išvada, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Be to, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.
25. Apeliacinės instancijos tesimas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju byloje nenustatytos išskirtinės ieškovo teisių pažeidimo aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
26. Sutiktina su tuo, kad atsakovas, ieškovui pristačius automobilį į remonto dirbtuves, neišduodamas tam tikrų dokumentų, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina trečiojo asmens Lietuvos transporto saugos administracijos į bylą pateikti dokumentai. Iš minėtų dokumentų nustatyta, kad Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyrius pagal gautą skundą atliko administracinį tyrimą. Administracinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad paslaugos teikėjas, t. y. atsakovas, nusižengė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11, 12 ir 16 punktų reikalavimams. Atsakovas, suteikęs automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugą, netinkamai įformino paslaugą, t. y. prieš automobilio remontą paslaugos teikėjas neužpildė remonto paslaugos užsakymo paraiškos ir automobilio perdavimo–priėmimo akto dviem egzemplioriais bei vieno iš egzempliorių neįteikė ieškovui. Atsakovas už Aprašo reikalavimų nusižengimus patrauktas administracinėn atsakomybėn.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju neįrodė, jog jis dėl anksčiau nurodytų atsakovo veiksmų, t. y. netinkamai įforminus remonto paslaugą, patyrė kokius nors sveikatos sutrikdymus, ilgalaikius išgyvenimus, depresiją, stresą ir pan., sudarančius pagrindą priteisti jam prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju neįrodė ir tai, kad dėl kitų ieškovo veiksmų, t. y. atsisakius priimti automobilį remontuoti po to, kai jis buvo pristatytas pakartotinai į remonto dirbtuves, jis būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikdymus, ilgalaikius išgyvenimus, depresiją, stresą ir pan., kurie sudarytų pagrindą priteisti jam prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas visiškai deklaratyviai teigia, kad dėl atsakovo atliktų veiksmų, t. y. atsisakymo suteikti remonto paslaugų garantiją, jis patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl transporto priemonės remonto paslaugų suteikimo ir dėl jų kokybės.
30. Iš procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių būtų galima daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. CK 6.672 straipsnis numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
31. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
32. Pažymėtina, kad duomenų patvirtinančių, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl automobilio suteiktų remonto paslaugų kokybės yra išspręstas, nėra. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų iš transporto priemonės pradėjo tekėti skysčiai ir užsidegė prietaisų skydelio lemputė, kaip nurodo ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai numatyto galimybę ieškovui, kaip vartotojui, dėl jo galimai pažeistų teisių (netinkamai suteiktų remonto paslaugų) kreiptis tiek į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą, tiek į teismą. Akivaizdu, kad ieškovas tokia galimybe iki šiol nėra pasinaudojęs. Teisės aktai nenumato, kad atsakovui tinkamai neįforminus paslaugų suteikimo fakto, ieškovas praranda teisę pasinaudoti pažeistos teisės gynybos būdais, be kita ko, teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus ir įgyja teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimą.
33. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovas, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau jų nepagrindė objektyviais įrodymais. Be to, kaip minėta anksčiau, ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovo atliktų veiksmų neigiamą poveikį jo sveikatai.
34. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nurodyti ir, jo teigimu, jo teises pažeidžiantys veiksmai vyko labai trumpai (ieškovas nepateikė tam tikrų dokumentų, nepriėmė automobilio remontui jo pristatymo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 23 d.). Taigi, atsakovo veiksmai vertintini kaip minimali, pasireškianti momentiniais, ženklesnių pasekmių nepalikusiais, įprastai būdingais identiškoje situacijoje nemalonumais (nepatogumais).
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jam dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) yra (buvo) realiai padaryta neturtinė žala.
36. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atsisakė tenkinti jo prašymą išreikalauti bylai reikšmingus įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus ir kt. Ieškovas, be kita ko, nurodo ir tai, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą ir nešališką teismą, nes šališkas teisėjas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą, neatskleidė bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.
37. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra toks atvejis, kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
38. CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
39. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo nė vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu, nepateikia įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjo šališkumą, nurodo tik savo pačio nuomonę ir jo pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, taip pat ir reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas.
40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė proceso teisės normas dėl ko buvo netinkamai išspręsta byla. Minėta aplinkybė, apelianto teigimu, sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
41. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
42. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apelianto skunde nurodytas teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas turi būti įvertintas CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, ar šis proceso teisės normos pažeidimas buvo padarytas ir ar gali būti laikomas tokiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, nurodyta, kad tokiu atveju būtina nustatyti, ar konstatuotas proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo.
43. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie atsakovo atžvilgiu taikytas poveikio priemones, taip pat išreikalauti iš atsakovo pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančius buhalterinius dokumentus už automobilio turbinos remontą. Minėtais duomenimis, kaip teigia ieškovas, jis siekė įrodinėti patirtą neturtinę žalą. Ieškovas teigia, kad byloje esant prieštaringiems įrodymais apie remonto aplinkybes, teismas turėjo aiškintis tikrąją faktinę situaciją, atsakovo atliktų darbų apimtį ir piniginę vertę, kainą, kurią ieškovas realiai sumokėjo atsakovui už remonto darbus, pašalinti galimas abejones ar neatitikimus, tačiau to nepadarė, todėl bylos esmė liko neatskleista. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su minėtais ieškovo argumentais sutikti.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas buvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui prašymą raštu išreikalauti duomenis iš VMI. Ieškovas savo prašymą išreikalauti duomenis palaikė ir 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu. Ieškovo prašymą bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismo teisėjas atmetė. Teismas, be kita ko, nurodė, kad minėti prašymai nėra susiję su pareikštas reikalavimais.
45. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netinkino ieškovo prašymo išreikalauti jo prašomus įrodymus, nes jie nebuvo (ir nėra) susiję su nagrinėjama byla ir joje pareikštu reikalavimu atlyginti patirtą neturtinę žalą. Taigi nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad jo prašymo netenkinimas ir įrodymų neišreikalavimas sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju panaikinti skundžiamą sprendimą ir jį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo
46. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.
48. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 420 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturių šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.